TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Iš Seimo paleis tuščiomis kišenėmis?

2012 04 17 6:04

Sparčiai artėjanti parlamento ketverių metų kadencijos pabaiga Seimo kanceliarijai kelia vis didesnį galvos sopulį. Iki šiol nėra buvę, kad Seimą po rinkimų paliksiančių politikų ir jų padėjėjų išeitinėms kompensacijoms būtų sukrapštyta vos 912 tūkst. litų - kelis kartus mažiau, nei paprastai reikėdavo. 

Į naująjį Seimą nepatekę parlamentarai niekada į gatvę neišleidžiami tuščiomis kišenėmis. Dauguma jų gauna dešimtį ar daugiau tūkstančių siekiančias kompensacijas.

Kol kas niekas negali pasakyti, kiek dabartinių tautos išrinktųjų, kuriems nepavyks įveikti artėjančių rinkimų slenksčio, turės ieškotis ne parlamentinio darbo. Paprastai į Seimą neperrenkama nuo 70 iki 90 parlamentarų, drauge su jais parlamento rūmus palieka maždaug pusė tūkstančio jų padėjėjų.

Šiems nemenkas sumas dar tenka sumokėti už nepanaudotas atostogas. Seimo kanceliarija milijonų paieškas pradėjo pati dėdama centą prie cento.

Ministerija buvo kurčia

Baigiantis ankstesnėms Seimo kadencijoms atsiskaitymams su išeinančiais politikais ir jų talkininkais paprastai biudžete būdavo rezervuojamos nemenkos sumos - 6 ar net 8 mln. litų. Žinoma, ne visi šie pinigai būdavo panaudojami. Pavyzdžiui, 2008-ųjų lapkritį visoms išmokoms pakako 2 mln. litų, 2004-ųjų pabaigoje prireikė maždaug 4 mln. litų. 

Tačiau sunkmetis gerokai pakoregavo ir planavimo tradicijas. "Kiek galėjome, tiek numatėme. Yra blogai. Manau, kad mums trūksta apie 3-4 milijonų", - vakar neslėpė Seimo vicepirmininkė, kuruojanti Seimo kanceliarijos darbą, Virginija Baltraitienė. Politikė LŽ apgailestavo, kad tvirtinant šių metų biudžetą Finansų ministerija neišgirdo argumentų dėl kadencijų pasikeitimo metu atsirandančių neišvengiamų išlaidų.

Pasak jos, išlaidos visiems buvo sumažintos aritmetiškai, neatsižvelgiant į funkcijas, kurias vykdyti privalu. V.Baltraitienė vylėsi, kad Seimo kanceliarijai, nuo sausio gyvenančiai ypatingo taupymo režimu, bent minimaliai kišenę pavyks papildyti iš sutaupytų elektros, šildymo, transporto išlaidų resursų. Parlamentarės teigimu, finansų ministrė esą pažadėjusi, kad šiomis lėšomis bus galima disponuoti atsiskaitant su išeinančiais Seimo nariais.

V.Baltraitienė neatmetė galimybės, kad į parlamentą neišrinktiems politikams išmokos galėtų būti mokamos per du kartus - šių metų rudenį ir 2013-ųjų pradžioje. Tačiau tam, anot jos, reikia pataisyti Seimo statutą.

Šaltinių yra

Seimo kancleris Jonas Milerius vakar abejojo, ar pavyks realiai sutaupyti iš parlamento rūmų šildymui bei elektrai skirtų lėšų. "Deja, pirmą ketvirtį nieko nesutaupėme. Kad atsiskaitytume už elektrą ir šilumą, kelis šimtus tūkstančių litų teko perkelti net iš antrojo ketvirčio", - pripažino kancleris.

J.Milerius mano, kad vienas realiausių šaltinių išeitinėms išmokėti - sutaupytas darbo užmokesčio fondas. Pasak kanclerio, 2010 metais Seimo kanceliarija sutaupė 3,2 mln. litų, iš jų - 2,6 mln. litų darbo užmokesčiui skirtų lėšų. Pernai sutaupyti pavyko gerokai mažiau - 720 tūkst. litų. Kancleris nedrįso spėti, ar panašią sumą pavyks sutaupyti ir šiemet.

"Jei taip nutiks, tą sumą tikrai skirsime atsiskaitymams su politikais ir jų padėjėjais", - patikino jis. Kita vertus, kanceliarijoje jis teigė pastebėjęs tendenciją - iš motinystės atostogų grįžtančių moterų banga pastaruoju metu kur kas didesnė nei į jas išeinančiųjų. "Vadinasi, ir sutaupyti dėl neužimtų etatų pavyks mažiau", - teigė kancleris.

J.Milerius taip pat pritartų galimybei parlamentarams išeitines mokėti per du kartus. Jis priminė, kad Darbo kodeksas jau numato galimybę su darbuotojais atsiskaityti išeitinę mokant ne iš karto, o kiekvieną mėnesį po tam tikrą sumą.

Išeina ne tuščiomis

Išeitinių kompensacijų parlamentarams mokėjimą reglamentuoja Seimo statutas. Jis numato, kad pasibaigus Seimo kadencijai parlamentarui išmokama tiek vidutinių mėnesinių Seimo nario atlyginimų dydžio išeitinė išmoka, kiek metų nepertraukiamai truko jo kadencija Seime. Ši suma turi būti ne mažesnė kaip dviejų ir ne didesnė kaip šešių vidutinių mėnesinių parlamentaro atlyginimų dydžio.

Šiuo metu Seimo nario mėnesinė alga yra 6900 litų (frakcijų, komitetų vadovų, Seimo pirmininko bei vicepirmininkų - didesnė). Dirbęs vieną ketverių metų kadenciją seimūnas palikdamas Seimą gaus keturių mėnesio dydžio atlygių sumą. Politikai, Seime dirbę daugiau kadencijų - dvi, tris ar keturias - gaus dar didesnes pinigų sumas.

Jokios išeitinės išmokos nepriklauso į naująjį Seimą perrinktiems politikams. Jos taip pat nemokamos ir tiems, kurie iš Seimo išėjo savo noru. Šios kadencijos metu iš Seimo savo noru pasitraukė keli parlamentarai. Po savivaldybių tarybų rinkimų 2011 pavasarį Seimo nario mandato dėl mero kėdės atsisakė "tvarkietis" Remigijus Ačas, liberalas Vytautas Grubliauskas, 2009-ųjų rudenį dabartinis partijos "Taip" lyderis bei sostinės meras Artūras Zuokas.

Po 2008 metų Seimo rinkimų už borto likusių politikų išmokos, atsižvelgiant į išdirbtas kadencijas ir eitas pareigas, siekė nuo 18 iki 30 tūkst. litų neatskaičius mokesčių. Kompensacijos tada atsisakė vienintelis parlamentaras Kęstutis Čilinskas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"