TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Iš seklumos - į pelningesnį "verslą"

2012 06 20 6:18

Žemės sklypai, namai, butai Vilniuje, Juodkrantėje, Šventojoje, Ignalinos rajone, įtartini nekilnojamojo turto sandoriai - tai paskui buvusį statybininką, dabar jau už krašto statybos sektorių atsakingą aplinkos viceministrą Stanislovą Šriūbėną besivelkantis galimų įtarimų šleifas. Valstybinė mokesčių inspekcija tiria, ar šio valstybės tarnautojo oficialios pajamos galėjo leisti jam ir jo šeimai sukaupti milijonų vertės turtą, kurio dalies nepagrindžia pajamos.

S.Šriūbėnas praėjusių metų šeimos turto deklaracijoje nurodė turintis daugiau kaip 817 tūkst. litų, iš kurių kone visi laikomi banke, maždaug 896 tūkst. litų vertės privalomo registruoti turto.

2010 metų pajamų ir turto deklaracijoje jis nurodė turintis turto už 896 tūkst. litų, žmona Alma - beveik dešimt kartų mažiau. Politikas teigė tais metais turėjęs sukaupęs maždaug 943 tūkst. litų santaupų, žmona - apie 130 tūkst. litų.

Vienas pagrindinių Gedimino prospekto rekonstrukcijos skandalo herojų 13 metų dirbo Vilniaus senamiesčio restauravimo direkcijos direktoriaus pavaduotoju, o dešimtmetį, iki 2011 metais jį paskiriant aplinkos viceministru, - "Vilniaus kapitalinės statybos" direktoriaus pavaduotoju.

2000 ir 2011 metais S.Šriūbėnas buvo renkamas į Vilniaus miesto tarybą, 2009 ir 2010 metais buvo vicemeru. Ar einant šias pareigas gaunamas atlygis valdininko šeimą galėjo padaryti milijoniere, mokesčių inspektoriai labai abejoja. Dabar S.Šriūbėnas raižo gilesnius vandenis - Aplinkos ministerijoje jis atsakingas už statybų sektorių ir būstų renovavimą.

Pelningas valdiškas darbas?

Registrų centro duomenimis, S.Šriūbėnas valdo arba valdė 14 nekilnojamojo turto objektų Vilniuje, visai šalia jūros pastatytame name butą Šventojoje. Jis paveldėjo tėvų gimtinę su 10 hektarų žemės sklypu Ignalinos rajone, Molykų kaime. Jo žmona Alma Ignalinos rajone taip pat turi du žemės sklypus, ji yra vyro turimo nekilnojamojo turto Vilniuje bendraturtė.

Jei tikėsime oficialia S.Šriūbėno viešųjų ir privačių interesų deklaracija, niekur nedirbanti jo žmona neseniai Juodkrantėje įsigijo butą. Didžiąją dalį nekilnojamojo turto objektų S.Šriūbėnas įsigijo po 2000-ųjų, kai dirbo valdišką darbą. Jo žmona ilgą laiką niekur nedirba.

Nors S.Šriūbėnas viešai yra pareiškęs niekuo nesusijęs su dukros Rasos Pruskuvienės milijoninės vertės turtais, tačiau mokesčių inspektorius domina ir šios Žemės ūkio ministerijos valdininkės, dabar esančios motinystės atostogose, praturtėjimas. Juolab kad kai kurį turtą S.Šriūbėnas yra padovanojęs dukrai, o kai kurį nekilnojamąjį turtą R.Pruskuvienė, kaip ir jos tėvas, yra įsigijusi neįtikimai maža kaina.

Šiuo metu R.Pruskuvienės vardu registruoti du butai sostinėje, žemės sklypas Trakų rajono Valų kaime, namas Vilniaus mieste, Dailidžių gatvėje (šis namas anksčiau buvo registruotas S.Šriūbėno vardu, iki šiol jam bei žmonai priklauso šio namo žemės valda - aut.). Turėtą žemės sklypą Vilniaus rajone, Riešės kaime, moteris yra pardavusi.

Pirko, pardavė, dovanojo

2004 metų balandį S.Šriūbėnas iš vilnietės bendrovės "Dekora" Antakalnyje, Žolyno gatvėje, įsigijo veik 80 kv. m butą bei 24 kv. m garažą. Šis nekilnojamasis turtas pirktas už 154 tūkst. litų. Tačiau toks pigumas kelia įtarimų, mat tą pačią dieną tame pačiame name vilniečių šeima įsigijo vos dviem kvadratiniais metrais mažesnį butą, už kurį (be garažo, kaip S.Šriūbėno atveju) tai pačiai bendrovei teko pakloti trigubai daugiau - net 502 tūkst. litų!

2005 metų lapkritį S.Šriūbėnas iš Kaune registruotos, dabar jau bankrutavusios bendrovės UAB "Imparatas" įsigijo 117 kv. m ploto butą Vilniuje, Nemenčinės plente, bei aštuntą dalį 20 arų sklypo prie šio namo. Tuomečiam Vilniaus senamiesčio restauravimo direkcijos direktoriaus pavaduotojui pirkinys prestižiniame sostinės rajone kainavo vos 350 tūkst. litų. Indeksuota šio buto bei žemės vertė - beveik 820 tūkst. litų.

Tačiau pušų paunksnėje Šriūbėnų šeima taip ir nespėjo įsikurti - po keleto savaičių nekilnojamasis turtas už 720 tūkst. litų buvo parduotas tokiam E.Remouchampsui. Jo giminaitis Victoras Augustas Cornelis Remouchampsas šiame bute registravo individualiąją įmonę "Henq", kuri šiuo metu likviduojama.

"Atkreiptinas dėmesys, kad tuo metu UAB "Imparatas" nuolatos gaudavo užsakymų ir vykdydavo įvairius statybos darbus Vilniaus miesto įmonėje "Kapitalinė statyba", kurios vienas iš vadovų buvo S.Šriūbėnas", - mokesčių inspektoriai neatmeta versijos, kad S.Šriūbėnui taip galėjo būti "atsidėkota" už statybų užsakymus.

Keistu pirkiniu mokesčių inspektoriai linkę įvardyti ir viceministro dukros R.Pruskuvienės 2006-ųjų birželio mėnesio nekilnojamojo turto pirkinį. Moteris Vilniaus senamiestyje, Pylimo gatvėje, iš UAB "Bazaltas" pirko 143 kv. m ploto butą vos už 307 tūkst. litų. Tuo metu prieš pat pirkimą šio buto vidutinė rinkos vertė siekė šiek tiek daugiau kaip milijoną litų. Po šio sandorio nepraėjus nė mėnesiui, bendrovė "Tretas" iš "Bazalto" už dukart mažesnį butą tame pačiame name sumokėjo net 425 tūkst. litų.

Pajamos neatitinka turto

Mokesčių inspektoriai aptiko, kad S.Šriūbėno per pastarąjį dešimtmetį pildytose mokesčių deklaracijoje pateikti duomenys neatitinka jo užgyvento turto vertės. "Sodros" duomenimis, 2001 metais jis uždirbo per 34 tūkst. litų, per kitus trejus metus jo darbinės pajamos padidėjo ir per ketverius metus sudarė apie 180 tūkst. litų.

Tačiau inspektoriai neranda atsakymo, kaip 2004 metų pabaigoje valdininkas galėjo sutaupyti 563 tūkst. litų ir įsigyti brangaus nekilnojamojo turto. Juolab kad pats S.Šriūbėnas deklaravo tik 290 tūkst. litų.

Mokesčių prievaizdų teigimu, per pastarąjį dešimtmetį S.Šriūbėnas oficialiai yra uždirbęs maždaug 444 tūkst. litų. "Akivaizdu, kad sudėjus pajamas ir atėmus išlaidas nekilnojamam turtui įsigyti, trūksta maždaug milijono litų. Tad nuo 2009-ųjų antrosios pusės iki 2011 metų pabaigos S.Šriūbėno darbinės pajamos turėjo būti veik milijonas litų.

Kitaip tariant, per pastaruosius pustrečių metų jis turėjo uždirbti maždaug po 38 tūkst. litų per mėnesį", - tokia mokesčių inspektorių išvada, kuri galbūt galėtų pateisinti S.Šriūbėno paslaptingą praturtėjimą. Deja, aplinkos viceministras negali pasigirti, kad per pastaruosius pustrečių metų gaudavo tokį kosminį atlyginimą. Pirminiais skaičiavimais, jis yra įgijęs maždaug už milijoną litų nekilnojamojo turto, kurio neįmanoma pagrįsti anksčiau gautomis pajamomis.

Prokurorų taikinyje

Turtus S.Šriūbėnui sunešę aitvarai sudomino ir Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnus ir prokurorus. Jiems valdininkas jau pažįstamas, mat jam jau buvo pareikšti įtarimai piktnaudžiavimu tarnyba.

STT, atlikdama ikiteisminį tyrimą apie sostinėje vykdomus viešuosius pirkimus, yra užfiksavusi nemažai S.Šriūbėno telefoninių pokalbių, kurių metu, kaip įtarta, buvo derinami viešųjų pirkimų konkurso už pusę milijono litų rezultatai. Prokurorai tąkart pro ausis praleido valdininko žodžius, juos nurašė kaip neetišką poelgį. Vilniaus apygardos prokuratūra ikiteisminį tyrimą dėl S.Šriūbėno nutraukė 2005 metais.

"Ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagrindas - STT Operatyvinio valdymo valdybos tarnybiniame pranešime išdėstytos aplinkybės apie tai, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys, Paslaugų ir miesto ūkio komiteto pirmininkas, Viešųjų pirkimų komisijos pirmininko pavaduotojas, UAB "Vilniaus kapitalinė statyba" direktoriaus pavaduotojas Stanislovas Šriūbėnas 2002-2003 metais, naudodamasis jam suteiktomis funkcijomis vykdyti miesto statybos, rekonstrukcijos priežiūrą, sudarė palankias sąlygas bendrovėms "Jondras", "Mūras", "Dekoras", "Megrame" bei "Daila" gauti statybos, rekonstrukcijos bei remonto darbų užsakymus iš Vilniaus miesto savivaldybės. Minėtos įmonės, atlikdamos darbus pagal Vilniaus miesto savivaldybės užsakymus, už palankių sąlygų sudarymą gauti užsakymus ir jų gavimą nemokamai tiekė medžiagas bei atliko įvairius statybos darbus S.Šriūbėno sklype statomame name "Dailidžių g. 8, Vilnius", - šiuos motyvus, kaip pagrindą pradėti ikiteisminį tyrimą, akcentavo STT agentai.

Pareigūnai nustatė, kad namą šiame sklype statėsi S.Šriūbėno žentas Gediminas Pruskus, sudaręs sutartį su minėtomis bendrovėmis. Tačiau prokurorai bei STT agentai visai nekreipė dėmesio, kad pastatas iš pradžių Registrų centre buvo registruotas paties valdininko vardu.

Tyrėjai taip pat nustatė, kad S.Šriūbėnas "bendrovės "Imparatas" direktoriaus Vakario Mėdžiaus (dabar - bendrovių "Turkiškos vaišės" ir "Vakaruška" direktorius - aut.) prašymu, bendrovių Panevėžio statybos trestas, "Jondras", "Mūras", "Daila", "Dekoras", "Skala" vadovų prašė pirkti UAB "Imparatas" tiekiamas medžiagas atliekant statybos bei rekonstrukcijos darbus".

Išsisuko it ungurys

Nutrauktame ikiteisminiame tyrime fiksuota ir gana pikantiškų S.Šriūbėno telefoninių pokalbių apie vieną iš viešųjų pirkimų. Viename iš pokalbių valdininkas bendrovės "Kerista" direktoriui Edmundui Vaičiuliui nurodė dalyvauti konkurse, už objektą siūlant apie pusę milijono litų, o Panevėžio statybos tresto technikos direktoriui Lionginui Sakalauskui nurodė šiame konkurse nedalyvauti. Konkursą - "Dailiųjų amatų, etnografinių verslų ir mugių teritorijos sutvarkymas" - laimėjo "Jondras", pasiūlęs darbus atlikti už 476 tūkst. litų. Taip S.Šriūbėnas telefonu "suvadovavo", kas turėtų laimėti konkursą.

Prokurorų apklausiamas E.Vaičiulis teigė nieko nebeprisimenantis apie šį konkursą ir dievagojosi, kad jame dalyvauti S.Šriūbėnas jo neįkalbinėjo. Panevėžio statybos tresto atstovas pareigūnams sakė, kad jo įmonei "šie darbai buvo per smulkūs".

Tyrėjų kaip įtariamasis apklausiamas S.Šriūbėnas teigė su jokių bendrovių atstovais nieko nesitaręs dėl būsimų konkursų, nes apie konkrečius dalyvius sužinodavo tik atplėšus vokus. Telefoninių pokalbių jis paaiškinti negalėjo, nes esą "jie vyko labai seniai".

"S.Šriūbėnas pažeidė savo pareiginius nuostatus, nes trukdė įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos įtvirtintą sąžiningos konkurencijos laisvės principą. Tačiau toks norminių aktų pažeidimas galėtų būti vertinamas kaip neetiškas elgesys, kadangi jis nesukėlė pasekmių, kurios yra numatytos Baudžiamajame kodekse", - saliamonišką išvadą padarė Vilniaus apygardos prokuroras Giedrius Danėlius, nors prieš tai ikiteisminio tyrimo medžiagoje rašė priešingai: "Tuo S.Šriūbėnas padarė didelę žalą valstybei - kitų asmenų akivaizdoje sumenkino ir diskreditavo valstybės tarnautojo vardą, akivaizdžiai demonstravo savo nuostatą nesilaikyti galiojančių norminių aktų nustatytos tvarkos."

Pats šio rašinio herojus S.Šriūbėnas visus LŽ žurnalisto telefoninius skambučius ignoravo dvi dienas. Aplinkos ministro atstovas spaudai Tomas Beržinskas vakar patikino, kad viceministras į jam nežinomų telefono numerių skambučius nereaguoja.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"