TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Iš "Snoro" bankroto pelnosi sukčiai

2011 12 09 8:00

Bankrutuojančio banko "Snoras" darbuotojais prisistatantys sukčiai, krašto gyventojams žadėdami grąžinti indėlius, vilioja iš jų asmens duomenis, kad paimtų greituosius kreditus. Policija neabejoja, kad taip apgautų žmonių jau yra ne vienas.

Tie, kuriems jau paskambino "Snoro" vadybininku, administratoriumi, finansininku ar pačiu direktoriumi prisistatę sukčiai, turėtų kuo greičiau pasitikrinti savo sąskaitas kituose bankuose ir pasidomėti, ar jų vardu nėra paimta greitųjų kreditų. Nukentėjusieji į pareigūnus dar nesikreipė, tačiau policijai jau žinoma, kad sukčiai būtent tokiu būdu aktyviai mulkina finansinės nelaimės ištiktus žmones. Manoma, kad policiją netrukus užplūs apgautieji.

Lietuvos kriminalinės policijos biurui laikinai vadovaujanti Jurgita Ivanauskienė LŽ teigė, kad pirmasis vieno sukčių skambutis užfiksuotas dar lapkričio 25 dieną Vilniuje. "Snoro" darbuotoju prisistatęs asmuo siūlė tarpininkauti, kad bankas greičiau grąžintų asmens turimą indėlį. Ar skambučio sulaukęs vilnietis susiviliojo pasiūlymu ir kuo baigėsi šis konkretus atvejis, pareigūnė neatskleidė.

Anot J.Ivanauskienės, sukčiai skambinėja nebūtinai "Snoro" indėlininkams. Potencialios aukos veikiausiai pasirenkamos iš telefonų knygos. Tada žmonių esą atsitiktinai teiraujamasi, ar jie nėra "Snoro" klientai, paskui imama siūlyti savo paslaugas. Banko "darbuotojus", be pašnekovo vardo ir pavardės, itin domina jo asmens kodas bei visi internetinės bankininkystės duomenys - sąskaitų numeriai, prisijungimo kodai, slaptažodžiai ir kt. Be to, žmonėms į mobiliuosius telefonus taip pat "Snoro" vardu siuntinėjamos žinutės apie indėlių grąžinimą ir prašoma paskambinti. Tada imamasi jau minėto scenarijaus išvilioti asmens duomenis.

"Privalu žinoti, kad joks banko darbuotojas niekada neskambins, neateis į namus tam, kad padėtų susigrąžinti indėlį. Spręsdami pinigų atgavimo reikalus, žmonės patys turi arba nueiti į banką, arba savo duomenis bankui pateikti internetu", - pabrėžė J.Ivanauskienė. Pareigūnė taip pat pažymėjo, kad telefoniniai sukčiai - dažniausiai žemo išsimokslinimo žmonės, tačiau turintys įtaigos, sugebantys įgyti pasitikėjimo, mokantys ir paklausti, ir klausytis, išgirstantys pokalbio niuansus. Pasinaudodami būtent šiomis savybėmis jie apgauna žmones ir išklausia paprastai neviešinamus jų duomenis.

Sukčiai prisistato ne tik "Snoro" atstovais, nevengiama apsimesti net policijos, prokuratūros, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos atstovais. J.Ivanauskienė pabrėžė, kad sukčiavimas mūsų krašte taip paplitęs, kad yra laikomas dažniausiai padaromu nusikaltimu. Telefoninis sukčiavimas - populiariausia sukčiavimo rūšis. Lietuvos kriminalinės policijos biuro laikinoji viršininkė priminė, kad telefoniniai sukčiai lietuvius ėmė mulkinti prieš dešimtmetį.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"