TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Iš stalčiaus ištraukta revoliucinės reformos idėja

2015 10 22 6:00
Atsisakyti vienmandačių rinkimų apygardų ir rinkti Seimą pagal estišką modelį Juozas Bernatonis pasiūlė 2013 metais. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Konstituciniam Teismui (KT) išaiškinus, kad dabartinė rinkėjų skaičiaus vienmandatėse apygardose nustatymo tvarka prieštarauja svarbiausiam šalies įstatymui, politikai ėmė svarstyti, kaip keisti apygardų ribas. Tuo metu socialdemokratai pasiūlė eiti kitu keliu – keisti rinkimų sistemą, atsisakant vienmandačių apygardų.

Vakar pas Seimo pirmininkę Loretą Graužinienę susirinkę parlamento frakcijų, komitetų vadovai ir Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkas Zenonas Vaigauskas tarėsi, kaip įgyvendinti KT nutarimą, konstatuojantį, kad dabartinė rinkėjų skaičiaus vienmandatėse apygardose nustatymo tvarka, leidžianti iki 20 proc. rinkėjų skaičiaus nuokrypį nuo vidurkio, prieštarauja Konstitucijai.

Socialdemokratai į susitikimą atėjo nešini pasiūlymu, prieš kelerius metus suformuluotu teisingumo ministro Juozo Bernatonio.

Stiprėtų partijos ir demokratija

Atsisakyti vienmandačių rinkimų apygardų ir rinkti Seimą pagal estišką modelį J. Bernatonis pasiūlė 2013 metais. Tąsyk Seimui pateiktame projekte numatyta, kad parlamentarai būtų renkami tik daugiamandatėse rinkimų apygardose, Lietuvą padalijus į dešimt jų pagal apskričių ribas. Mandatai tarp apygardų būtų paskirstyti pagal jose gyvenančių rinkėjų skaičių. Pavyzdžiui, didžiausios Vilniaus apskrities apygardos rinkėjai rinktų 38, o mažiausios Tauragės apskrities apygardos rinkėjai – 5 parlamentarus. Politinės partijos galėtų kelti kandidatų sąrašus vienoje, keliose ar visose apygardose. Taip pat galėtų būti keliami nepriklausomi kandidatai.

Kaip aiškino Seimo LSDP frakcijos seniūnė Irena Šiaulienė, socialdemokratai sesijos pradžioje susipažino su VRK užsakymu parengtais dviem pasiūlymais, kaip būtų galima keisti rinkimų apygardų ribas, ir tąsyk prisiminta idėja apskritai keisti rinkimų sistemą pagal kitų Europos valstybių, taip pat ir mūsų kaimynių Latvijos ir Estijos, kuriose galioja proporcinė rinkimų sistema, pavyzdį. „Tai būtų paprastesnė sistema. Stiprėtų partijos, demokratija“, – teigė I. Šiaulienė.

Panacėja netaps

Socialdemokratų pasiūlymas buvo netikėtas kitų partijų politikams. L. Graužinienės teigimu, sutarta, kad klausimas, kokiu keliu eiti: perbraižyti rinkimų apygardų ribas ar apskritai keisti rinkimų sistemą, bus apsvarstytas Seimo frakcijose. „Kitą trečiadienį vėl susirinksime, bus ryškesnė pozicija, kuriuo keliu einame“, – sakė Seimo pirmininkė.

Seimo Darbo partijos frakcijos seniūnas Kęstutis Daukšys paprašė, kad socialdemokratai raštu pateiktų konkrečius savo pasiūlymus. Sulaukę jų, „darbiečiai“ žada tartis frakcijoje ir su partijos nariais. „Po KT sprendimo reikia peržiūrėti rinkimų apygardų ribas. Šis peržiūrėjimas nebus vienkartinis, po 10 metų vėl gali tekti jas peržiūrėti. Arba reikia sugalvoti kokią nors kitą sistemą. Tačiau nemanau, kad socialdemokratų pasiūlymas yra panacėja. Dėl jo man kyla daug abejonių, bet pasvarstyti vertėtų, nes apygardų draskymas ir iš keturių rajonų vienos apygardos darymas bus problemiškas“, – svarstė K. Daukšys.

Rinkėjams gali nepatikti

Didžiausios Seimo opozicinės jėgos – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pirmasis pavaduotojas Jurgis Razma pažymėjo, kad socialdemokratų pasiūlymas buvo staigmena. Todėl jis nesiryžo spręsti, ar konservatoriai galėtų pritarti pasiūlymui keisti rinkimų sistemą.

Anot J. Razmos, socialdemokratų pasiūlymo esmė atitinka J. Bernatonio inicijuotos reformos gaires. Tiesa, manoma, kad rinkimų apygardų skaičius gali būti keičiamas numatant 4 ar 5 didesnes apygardas.

J. Razmos teigimu, svarstant tokį pasiūlymą svarbu atsižvelgti į rinkėjų nuomonę. Tačiau parlamentaras abejoja, ar gyventojai norėtų tokių radikalių permainų. „Dabar žmonės įpratę tiesiogiai išrinkti savo atstovą Seime. Tuo metu regionuose balsuojant už sąrašus tokios galimybės nebeliktų, nors ir būtų tam tikras asmenybių pasirinkimas, bet jau ne taip tiesiogiai. Regione būtų išrenkama keliolika ar keliasdešimt Seimo narių ir negalėtum lengvai pasakyti, kuris jų kokrečioje savivaldybėje yra vietos rinkėjų atstovas“, – pažymėjo jis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"