TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Iš trijų milijonų - tik ašaros?

2010 12 11 0:00
Corbis/Scanpix nuotrauka

Lietuva nyksta jau 18 metų. Kad šis procesas nesustojo, o įgavo pagreitį, liudija ir naujausia statistika. Demografai ramina: tai, kas šiuo metu vyksta, nebūtinai tęsis ateityje. Tačiau dabar yra dėl ko nerimauti, nesustabdomai daugėja mūsų krašte tik registruotų, bet užsienyje gimusių kūdikių.

Šių metų pradžioje Lietuvoje buvo 3 mln. 329 tūkst. gyventojų, t. y. 21 tūkst. mažiau negu 2009-ųjų pradžioje. Ką tik paskelbta statistika dar negailestingesnė - gruodžio pradžioje, palyginti su situacija, buvusia prieš metus, gyventojų sumažėję net 82 tūkstančiais. Pagal Eurostato prognozes apdainuotųjų trijų milijonų neliks maždaug 2035-aisiais.

Galėjome džiaugtis pernai šoktelėjusiu gimstamumu, bet šiųmečiai duomenys kiek prastesni. Negana to, nemažai naujagimių tik registruojami Lietuvoje, tai tėra teisinis formalumas. Iš tiesų jie gimė ir toliau auga užsienyje. Ir tokių vaikučių dalis bendroje statistikoje nesustabdomai didėja.

Su minuso ženklu

Laimė, bent jau sostinei "išmirti" negresia - nors ir sunkmetis, vilniečių daugėja. Tačiau statistika negailestinga Kaunui ir kitiems nykstantiems didmiesčiams. Per pastarąjį dešimtmetį laikinoji sostinė sumažėjo 31 tūkst., Klaipėda - 11 tūkst., Šiauliai - 9 tūkst., Panevėžys - 7 tūkst. gyventojų.

Vietovių su minuso ženklu, kur gimstamumas mažesnis nei mirštamumas, nepalyginti daugiau nei tų, kur padėtis priešinga. Pavyzdžiui, Jiezne pernai gimė 9 kūdikiai, mirė 26 gyventojai, Virbalyje atitinkamai 7 ir 38, Dūkšte - 4 ir 28, Obeliuose - 7 ir 26, Žagarėje - 13 ir 41, Linkuvoje - 14 ir 43.

LŽ kalbinti civilinės metrikacijos skyrių darbuotojai pripažino, kad padėtis liūdna. "Gimsta kasmet vis mažiau, miršta vis daugiau", - atsiduso Joniškio rajono merijos Civilinės metrikacijos skyriaus vedėja Jūratė Citkovienė. Demografai yra pastebėję, kad seniai susiformavę Šiaurės rytų regionai, taip pat pietinė krašto dalis tuštėja gerokai greičiau nei vakarinė, kur visuomenė jaunesnė. "Galime dejuoti, bet ką čia pakeisi. Nors situacija nėra džiugi, turėkime optimizmo. Santuokų mažėja ir ateityje jų, matyt, mažės, bet ir nesusituokusios poros anksčiau ar vėliau susilaukia vaikelio", - vylėsi Prienų rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus darbuotojos. Šio skyriaus vedėjos Anelės Radzevičienės duomenimis, šiemet gimstamumas rajone panašus į pernykštį: iki šių metų gruodžio 8 dienos registruoti 265, o per visus praėjusius metus - 286 kūdikiai.

Joniškio rajone gimusiųjų šiek tiek sumažėjo. Per 11 šių metų mėnesių pasaulį čia išvydo 223 naujagimiai, pernai tuo pačiu laikotarpiu - 233. Tačiau šio rajono merijos Civilinės metrikacijos skyriaus specialistė Vyta Augustauskienė nemano, kad gyventojų mažėtų tiek, jog padėtis taptų tragiška. "Nėra taip blogai. Negaliu įvardyti miestelio, kur negimė nė vienas vaikutis. Tik vis daugiau jų gimsta nesusituokusiems tėvams, ypač kaime", - teigė ji.

Gimstamumo bastionai

Pasidomėjus vietovėmis su pliuso ženklu, kur gimstamumas didesnis nei mirštamumas, paaiškėjo, kad tokias galima ant pirštų suskaičiuoti. Išsiskiria Vilnius, kur pakanka veiklos, karjeros galimybių, iš visur plūsta jaunimas, o gimstamumo kreivė šauna aukštyn jau trečius ketvirtus metus.

Sostinės Civilinės metrikacijos skyriaus vyriausiosios inspektorės Agnės Lukauskaitės duomenimis, iki šių metų gruodžio 8 dienos Vilniuje buvo registruoti 10 090, pernai tuo pačiu laikotarpiu - 9 886 naujagimiai.

"Pasiteiravus apie pageidaujamų vaikų skaičių bei kiek žadama jų turėti per artimiausius trejus metus, paaiškėjo, kad Vilniuje atžalų tikimasi susilaukti daugiausia. Mažiausi rodikliai kaimo vietovėse, nedideliuose miesteliuose. Ten, kur nyksta ūkis, aplinka, nėra darbo nei uždarbio, sunku planuoti šeimą", - komentavo Socialinių tyrimų instituto Demografinių tyrimų centro vadovė profesorė Vlada Stankūnienė.

Pernai optimistiškai atrodė Visaginas (gimusiųjų buvo 310, mirusiųjų - 202), Mažeikiai (439 ir 370), Gargždai (221 ir 181). Didesniu gimusiųjų nei mirusiųjų skaičiumi dar galėjo džiaugtis Plungė, Elektrėnai, Kaišiadorys, Kretinga, Šilalė, Šalčininkai ir keletas kitų miestų. Tačiau šiemet jau net Visagine gerokai mažesnis skirtumas tarp gimusiųjų ir mirusiųjų (gruodžio 8 dienos duomenimis, atitinkamai 258 ir 237). Miestas vis dar išsiskiria jaunyste, čia mažiau senų žmonių. "Visagine ir santuokų gerokai daugiau nei gretimuose Zarasų bei Ignalinos rajonuose", - LŽ sakė miesto savivaldybės administracijos Juridinio skyriaus vedėjo pavaduotoja civilinei metrikacijai Liudmila Grinevskaja.

Kita vertus, ir į šį miestą įsisuko emigracija. Daugiausia išvyksta jaunimas. Anot L.Grinevskajos, pažymų apie šeiminę padėtį, kad nėra kliūčių registruoti santuoką užsienyje, Visagine išduodama taip pat daugiau nei aplinkiniuose rajonuose. Pernai jų reikėjo 69, šiemet - 88 (gruodžio 8 dienos duomenimis).

Panaši situacija Mažeikiuose. Miestas ir rajonas palyginti jauni, tad gimstamumas didesnis. Šiemet naujagimių čia užderėjo dar daugiau nei pernai. Iki gruodžio 8 dienos rajono Civilinės metrikacijos skyriuje buvo registruoti 679 vaikučiai, pernai tuo pačiu laikotarpiu - 637. Skyriaus vyr. specialistės Reginos Česnauskienės duomenimis, gimstamumas čia ir šiemet didesnis nei mirštamumas. Apie emigraciją liudija tai, kad pažymų, leidžiančių tuoktis užsienyje, 2010-aisiais išduota daugiau nei pernai.

Gimę ne Lietuvoje

Vis didesnę dalį Lietuvoje registruotų naujagimių sudaro užsienyje pasaulį išvydę kūdikiai. Jų tėvai mūsų krašte tik sutvarko atžalų dokumentus ir toliau gyvena svetur. Statistikos departamento duomenys rodo, kad 2000-aisiais užsienyje gimė vos 1,1 proc. mūsų kūdikių, o 2009-aisiais tokių jau buvo 11,4 procento. Kas antras jų pasaulį išvydo Didžiojoje Britanijoje, kas penktas - Airijoje.

Prienų rajono merijos Civilinės metrikacijos skyriaus vedėjos A.Radzevičienės turimi skaičiai byloja, kad gimusieji užsienyje pernai sudarė 13 proc. visų rajone registruotų gimusiųjų, šiemet tokių jau buvo 21 procentas. Panašios tendencijos Joniškio rajone. Per šių metų 11 mėnesių čia registruotų naujagimių net apie 20 proc. sudarė gimusieji užsienyje. Pernai tokių tebuvo 11 procentų. Vilniuje registruoti "užsieniečiai" pernai sudarė net 29 procentus. Šiemet šis skaičius siekia 26 procentus.

Lietuvos gyventojų emigracijos mastai vieni didžiausių Europos Sąjungoje, su tėvais išvyksta ir vaikai. Statistikų duomenimis, vaikai iki 14 metų sudaro 10 proc. visų asmenų, šiemet išvykusių iš mūsų krašto.

Mokyklų tuštėjimo metas

Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) atstovės Aidos Janionytės pateikti skaičiai liudija: mokinių šalyje kasmet sumažėja maždaug po 25 tūkstančius. 2007-2008 mokslo metais buvo uždarytos 3 mokyklos ir 84 pradinių ir pagrindinių mokyklų skyriai. 2008-2009 mokslo metais toks likimas ištiko 9 mokyklas ir 121 pradinių ir pagrindinių mokyklų skyrių. 2009-2010 mokslo metais uždarytos 7 mokyklos ir 45 pradinių ir pagrindinių mokyklų skyriai. Dar spalį A.Janionytė teigė, kad informaciją apie tai, kiek mokyklų sumažės šiais mokslo metais, galėsime sužinoti lapkritį, - esą tada ŠMM gaus duomenis iš savivaldybių. Tačiau kreipęsi gruodžio pradžioje, naujausios informacijos taip ir nesulaukėme.

Ateities scenarijai

Ar išnyksime, jei viskas panašiai klostysis toliau? Demografinių tyrimų centro vadovė V.Stankūnienė pritarė, kad dabartinę situaciją sumodeliavus į ateitį galima apskaičiuoti laikotarpį, kai mūsų nebeliks. Tačiau mokslininkė ragino nesivadovauti katastrofiniais scenarijais. "Tiesa, kad visos išsivysčiusios šalys, taip pat ir mūsų, demografiškai nyksta. Gyventojų skaičius Lietuvoje mažėja jau 18 metų. Bet žvelgiant istoriškai - tai labai trumpas laikas", - priminė ji. Anot pašnekovės, dabar mūsų kraštas pereina į naują demografinės raidos režimą. Lietuvoje tai prasidėjo vėliau nei kitur. Keičiasi gimstamumo modelis - moterys susilaukia vaikų vyresnio amžiaus, būdamos 30-ies. Ne taip, kaip anksčiau - 20-25 metų. Šiuo pereinamuoju laikotarpiu viskas atrodo tragiškai. Bet kitų šalių pavyzdžiai rodo, kad vėliau atsigaunama, vėl priartėjama prie stabilų gyventojų skaičių palaikančio gimstamumo lygio. "Tad daryti tragiškų išvadų kol kas nesinori", - sakė V.Stankūnienė.

Tačiau kartu ji priminė skaičius, rodančius, kad jei moteris vidutiniškai tepagimdo 1,3 vaiko, per 40 metų gyventojų skaičius sumažėja perpus. Lietuvoje 2002-2005 metais buvo net mažesnis rodiklis. "Paprastai gimstamumas taip nukrinta pereinamuoju laikotarpiu. Tikėkimės, kad tai laikina", - vylėsi demografė.

Naujos politikos belaukiant

V.Stankūnienės teigimu, šeimos paprastai nori dviejų vaikų, o dabartiniu laikotarpiu teturi 1,5. "Šeimos poreikius atitinkančios politikos reikėtų pasimokyti iš Vakarų Europos. Bet jei dabartinė politika nėra adekvati, nereiškia, kad tokia išliks ateityje. Gal susiprotėsime, prioritetu laikysime siekį, kad motinos galėtų derinti darbą, karjerą ir vaikų auginimą. Tada atsiras galimybių demografiniam atsigavimui", - tikino profesorė.

"Mums labai kenkia ir didesnis nei kitur mirtingumas. Todėl daugiau dėmesio reikia skirti prevencinei sveikatos politikai, sudaryti galimybes sveikai gyvensenai. Kampanija prieš karą keliuose parodė, kad prevencija padeda pasiekti akivaizdžių rezultatų. Emigraciją reguliuoti sudėtingiau: reikia keisti visą ūkį ir ne tik jį. Juk emigracija netrukus taps mūsų gyvenimo būdu. Pirmiausia būtina šalinti veiksnius, verčiančius mūsų žmones ieškoti pragyvenimo šaltinių svetur", - apibendrino demografė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"