Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
LIETUVA

Išaugęs nepasitikėjimas žiniasklaida – kritikos valdantiesiems pasekmė

 
2017 02 25 14:30
Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Išaugusį nepasitikėjimą žiniasklaida Vilniaus universiteto Žurnalistikos instituto vadovas doc. Deimantas Jastramskis ir laidų vedėjas žurnalistas  Aurimas Perednis sieja su pastarųjų mėnesių kritika valdantiesiems.

D.Jastramskis kartu pažymi, kad pasitikinčių dalis savo ruožtu nesumažėjo, o A.Perednio teigimu, visame pasaulyje dabar žiniasklaida išgyvena pasitikėjimo krizę.

Balsavusieji už „valstiečius“ nepatenkinti jų išrinktųjų kritika

„Per tuos du mėnesius buvo nemažai įvykių Lietuvos politiniame gyvenime, ir nemažai žiniasklaidos kritikos teko būtent tam tikrų dar vis mylimų politikų atžvilgiu, ir viena iš priežasčių, kodėl galėjo atsirasti pokytis – dėl to, kad tie žmonės, kurie simpatizuoja valdžioje neseniai esantiems politikams, nėra patenkinti tuo, kad žiniasklaida kritiškai juos pateikia“, – BNS sakė D.Jastramskis.

Pasak jo, išaugusio nepasitikėjimo priežasčių reikėtų ieškoti ne pačioje žiniasklaidoje, tai parodo išlikęs stabilus teigiamas vertinimas, apie 38–39 procentai.

„Kol kas (išaugusio nepasitikėjimo) nevertinčiau kaip žiniasklaidos problemos, nes ir žvelgiant į kelerių metų laikotarpį pasitikėjimas žiniasklaida yra didesnis nei anksčiau. Tai (vertinimas) tos dalies auditorijos, kuri ne teigiamai vertino žiniasklaidą, o kurie anksčiau nuomonės neturėjo. Pačioje žiniasklaidoje nereikia ieškoti priežasčių, čia koreliacijos tikriausiai bus su simpatijomis politikams“, – argumentavo docentas.

Žiniasklaida išgyvena pasitikėjimo krizę

„Žinių radijo“ žurnalistas A.Perednis BNS teigė, kad jo nestebina žemėjantis pasitikėjimas žiniasklaida: „Visam pasaulyje žiniasklaida išgyvena pasitikėjimo krizę, matome, kas vyksta JAV, kai prezidentas šią savaitę paskelbė dalį įtakingos žiniasklaidos net Amerikos žmonių priešais, neįleidžia į spaudos konferencijas. Lietuvoje irgi jaučiamas nusivylimo didėjimas“.

Pasak jo, po rinkimų žiniasklaida ir kai kurios „elito grupės“ buvo itin iš anksto kritiškos valstiečiams.

„Daug etikečių, trolingo, išankstinio nusistatymo. Todėl gana greitai pasipylusi aštri kritika, rodymas naujos valdžios klaidų, natūraliai kėlė dalies žmonių balsavusių už valstiečių partiją susierzinimą ir atvirą pyktį. Plius kritikos tonas naujiesiems neretai buvo gana agresyvus ir įžeidus, tai galėjo žeisti ir balsavusius rinkėjus. Visuomenė, ypač vyresnė jos dalis Lietuvoje jautroka tokiam tonui“, – teigė A.Perednis.

Jis taip pat akcentuoja, kad „valstiečių“ kritiką dalis visuomenės vertino kaip labai nereikšmingą.

„Daug žmonių, bent mano klausytojų, erzino, kad temų pasirinkimas buvo visuomenei mažai aktualus. Daugybė skambučių „kiek jūs čia apie tuos paltus kalbėsit“, „ar dar nenusibodo apie tas panas“. Žmones piktino, kad tematika primetama labai nereikšminga visuomenei“, – BNS teigė A.Perednis, taip pat pabrėžęs, kad dalis tų, kurie „turi savo rankose mikrofoną neretai bando ir primesti savo tiesą, nevengiama būti šališkais, rodyti išankstinę nuomonę, dėl to vyksta natūrali piliečių atmetimo reakcija“.

A.Perednis be kita ko pastebėjo, kad savotišką meškos paslaugą padarė ir tas faktas, kad „keletas ryškių, dažnai kalbinamų nuomonių lyderių, žurnalistų neretai yra tapatinama su visa žiniasklaida, nes jie visur pristatomi kaip žurnalistai“.

„Pridėkim dar bendrą didžiulį negatyvios informacijos kiekį žiniasklaidoj, antraščių kultūrą, kurios nieko su turiniu neturi bendro, sensacijų vaikymąsi ir nekels jokios nuostabos tie krintantys pasitikėjimas žiniasklaidos institutu. Ir iš tos pasitikėjimo duobės nematau perspektyvų, kad pavyks kilti,“ – pareiškė „Žinių radijo“ laidų vedėjas.

Dienraščio „Lietuvos rytas“ užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ atlikta apklausa rodo, kad Lietuvoje daugėja nepasitikinčių žiniasklaida gyventojų.

Apklausos duomenimis, žiniasklaida dabar nepasitiki 27 proc. gyventojų, nors teigiamai ją vertina maždaug tiek pat apklausos dalyvių, kiek ir prieš mėnesį – 38 proc. (sausį – 39,5 proc.). Gruodį nepasitikinčių žiniasklaida buvo 19 proc., sausį – 23 procentai.

„Vilmorus“ vadovas sociologas Vladas Gaidys sako, kad vasario mėnesio nepasitikėjimo žiniasklaida rodiklis rekordiškai didelis, bet irgi išsako poziciją, kad visuomenės nepasitikėjimas žiniasklaida išaugo dėl valdančiųjų kritikos. Pasak jo, teigiamas žiniasklaidos vertinimas – 38–39 proc. „nėra mažas“.

DALINKIS:
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"