TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Išbandymai krize ir škvalu

2010 11 22 0:00
"Išmokome dirbti ir krizės sąlygomis", - sako generalinis miškų urėdas B.Sakalauskas.
Felikso Žemulio nuotrauka

Nuo kraštą nusiaubusio škvalo praėjo trys mėnesiai, tačiau daug kur tebestyro nulenkti ar perlaužtais kamienais medžiai. Teigdamas, kad vėjovartų ir vėjolaužų daugiau privačiuose miškuose, generalinis miškų urėdas Benjaminas Sakalauskas guodžiasi bent tuo, jog stichija užgriuvo vasarai baigiantis.

Apie iki šiol nesutvarkytas vėjovartas ir vėjolaužas, miškininkams naudingas krizės pamokas ir kitas girių aktualijas - LŽ interviu su generaliniu miškų urėdu Benjaminu SAKALAUSKU.

- Kodėl delsiama sutvarkyti škvalo išlaužytus miškus?

- Vėjovartų ir vėjolaužų daugiau yra privačiuose miškuose. Juose sutvarkyta tik apie 40 proc. škvalo nuniokotų medynų. Ir tai suprantama. Daugelis privačių miškų savininkų neturi tiek finansinių galimybių ir profesinių žinių prižiūrėti miškus taip, kaip urėdijos.

O valstybiniuose miškuose iki lapkričio 15 dienos sudorota apie 80 proc. vėjovartų ir vėjolaužų. Kai kuriose urėdijose, pavyzdžiui, Kaišiadorių, Kauno, Prienų, Varėnos šie darbai jau netoli pabaigos. Lėčiau dirbama Švenčionėlių ir Ignalinos urėdijose, nes ten nemaža dalis miškų drėgni. Pastaruoju metu škvalo padarinius dorojo 580 miško pjovėjų, buvo pasitelktos 25 medkirtės, 55 medvežės mašinos.

Dabar šiuos miško darbus daug kur sustabdėme, nes tapo pernelyg šlapia, nenorime gadinti miško paklotės, kelių. Likusias vėjovartas ir vėjolaužas surankiosime, kai pašals.

Kenkėjai pabus pavasarį

- Ar pažeistuose nesutvarkytuose medžiuose neįsiveis ir nepaplis kinivarpos bei kitokie miškų kenkėjai?

- Laimė, škvalas atūžė vasaros pabaigoje. Jeigu jis būtų siautęs pavasarį, medžių kenkėjams šiltuoju metų laiku veistis būtų palankesnės sąlygos ir jų būtų galėję gerokai padaugėti. Tačiau dabar vėsu ir jie atkus tik pavasarį. Todėl planuojame iki kitų metų balandžio visiškai sutvarkyti valstybiniuose miškuose vėjolaužas ir vėjovartas. Privačiuose miškuose šis darbas, matyt, užtruks.

Sanitarinės miškų apsaugos specialistai pataria pažeistus medžius ateinantį pavasarį bent apdoroti insekticidais arba nulupti nuo jų žievę, kad kenkėjai neturėtų kur veistis. Neabejoju, kad Valstybinė miškų tarnyba kontroliuos šiuos darbus.

- Kai kurie gamtos mylėtojai siūlė neskubėti valyti škvalo pėdsakų, kad turėtų kur įsikurti vabzdžiai, paukščiai.

- Skirtingai negu daugelyje Europos valstybių, Lietuvoje netrūksta retųjų paukščių, žvėrių, augalų. Mūsų valstybiniai miškai sertifikuoti pagal griežtus tarptautinius reikalavimus, daug dėmesio skiriama biologinei įvairovei. Tarptautiniai auditoriai periodiškai tikrina, kaip jų laikomasi.

Urėdijoms patikėta valdyti didelį valstybės turtą, tad privalome rūpintis ne tik biologine įvairove, bet ir ekonomine nauda. Visuomenė mūsų nesuprastų, jei netvarkytume prišlamštintų miškų. Beje, dalis pavienių vėjovartų ir vėjolaužų liks - ekonomiškai nenaudinga ir nebūtina viską 100 proc. sutvarkyti.

Kirtimų daugės

- Vyriausybės pateiktame 2011 metų biudžeto projekte numatyta kitais metais milijonu kubinių metrų padidinti kirtimus valstybiniuose miškuose. Ši žinia sujaudino daug žmonių. Ar nenukentės žaliasis krašto rūbas?

- Valstybiniuose miškuose tikrai neiškertama daugiau medynų negu priauga. Kirtimai pastaraisiais metais sudaro tik 60-65 proc. mokslininkų apskaičiuoto leistino kiekio. Mokslo numatyta kirtimų riba yra 85 proc. medynų prieaugio. Beje, Skandinavijos, Centrinės Europos šalyse kertama net iki 90 procentų.

Iki šiol kirtimų neintensyvinome todėl, kad tiek medienos, kiek dabar iškertama, Lietuvos pramonei pakako. O eksportuojama iš mūsų valstybinių miškų tik 13 proc. žaliavinės medienos, nes mes manome, kad išvežti žaliavą nenaudinga.

Tad Lietuvos valstybiniuose miškuose susikaupė nemažai brandžių medynų, ypač minkštųjų lapuočių - drebulynų, baltalksnynų, beržynų. Apie 250 tūkst. kubinių metrų jų galima kirsti be jokios žalos girioms. Dar apie 150 tūkst. kubinių metrų medienos galima tiekti retinant medynus.

Tie papildomi pusė milijono kubinių metrų medienos bus panaudoti biokurui - mūsų būstams bei vandeniui šildyti. Kuo daugiau biokuro naudosime, tuo mažiau priklausomi būsime nuo rusiškų dujų.

Likusius reikalaujamus dar 500 tūkst. kubinių metrų medienos urėdijos galėtų paruošti tik tuo atveju, jeigu joms būtų perduota bent pusė miškų, rezervuotų nuosavybės teisėms atkurti. Juk jie dabar nenaudojami, o tokių miškų yra apie 230 tūkst. hektarų. Jeigu jie būtų perduoti urėdijoms, valstybė iš jų galėtų gauti nemažai naudos.

Tačiau abejoju, kad urėdijos greitai juos gaus. Tad kol kas, mano nuomone, nerealu padidinti kirtimus valstybiniuose miškuose tiek, kiek numatyta biudžeto projekte.

Mokestis didesnis tik miškininkams

- Kitų metų biudžeto projekte numatyti ir didesni urėdijų mokesčiai į valstybės iždą. Ar nepritrūks lėšų girioms prižiūrėti?

- Dar pernai buvo padvigubintas urėdijų mokestis į biudžetą nuo pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą valstybinį mišką. Dabar jis yra 20 mln. litų per metus. Kitoms įmonėms ir bendrovėms, naudojančioms valstybės turtą, mokesčiai į valstybės biudžetą praėjusiais metais nebuvo didinami.

Panaši istorija pasikartojo šiemet - kitų metų biudžeto projekte numatyta urėdijų mokestį padidinti dar 20 mln. litų. Ir vėl - sumos padidintos tik urėdijoms. Kodėl tik jos, o ne visos valstybinės įmonės privalo veržtis diržus?

Sumažinę išlaidas kai kuriems darbams tikriausiai tuos reikalaujamus 20 mln. surastume. Pavyzdžiui, galime apkarpyti išlaidas rekreacijos įrenginiams miškuose statyti, nors dėl to nukentės jų lankytojai. Taip pat įmanoma mažiau investuoti į kelių priežiūrą, nors, žinoma, tai labai nuostolinga.

Tačiau biudžeto projekte kalbama ir apie dar didesnę mokesčių sumą - 50 mln. litų. Tiek urėdijos galėtų surinkti nebent tada, jei joms būtų perduoti rezervuotieji nuosavybės teisėms atkurti miškai.

Beje, skirtingai negu Lietuvoje, kitose Europos valstybėse valstybinis miškininkystės sektorius yra dotuojamas iš biudžeto. O mūsų krašto urėdijos iš valstybės neprašo nė lito. Jos ne tik išsilaiko ir miškus atkuria, prižiūri bei saugo, bet ir į valstybės iždą sumoka apie 160 mln. litų per metus.

Valstybės turtas gundo

- Pastaruoju metu netrūko siūlymų reformuoti valstybinę miškininkystę. Ar jie bus įgyvendinti?

- Tie siūlymai kartojasi nuolat, periodiškai. Tai suprantama - juk Lietuvos valstybinių miškų vertė per pastaruosius 10 metų padidėjo daugiau nei 1 mlrd. litų. Patarėjų noras aiškus - atskirti nuo valstybės, perimti ir užvaldyti komercinę valstybinio miškininkystės sektoriaus dalį. Tačiau girios būtų nuniokotos.

- Ar visoms urėdijoms sėkmingi šie metai?

- Manau, taip. Nė viena urėdija nebankrutavo ir pernai, kai pasaulinė ekonomikos krizė mums smogė skaudžiau nei šiemet. Urėdijų pajamos tada buvo sumažėjusios net 35 procentais. Iš 42 Lietuvoje esamų urėdijų kelios negavo tiek pelno, kiek planavo: dvi - dėl objektyvių priežasčių, o su trijų vadovais teko atsisveikinti.

Šiemet, tikiuosi, to nebus, nes jau išmokome dirbti krizės sąlygomis. Džiaugiamės, kad ir škvalas neparklupdė. Tiesa, dėl jo negausime apie 25-30 mln. litų planuotų pajamų, nes padidėjo darbų sąnaudos, o ir medienos kokybė prastesnė.

Tačiau didelio medienos kainų kritimo pavyko išvengti, nes sumažinome kirtimus tose urėdijose, kurias aplenkė stichija. Sutelkėme darbus škvalo nuniokotuose miškuose. Bendras iškirstos medienos kiekis liko beveik toks pats, kaip ankstesniais metais, tad kaina išliko stabili. Privačių miškų savininkai nuostolių turi daugiau.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"