TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Išbandymai - tik ištvermingiausiems

2012 07 28 4:17
Romo Jurgaičio nuotraukos

Dirbti ugniagesiu gelbėtoju gali ne bet kas, o galimybės tapti gelbėtoju naru - dar mažesnės. Nuolatinę riziką pakelia tik itin stiprios fizinės sveikatos ir psichologiniams sukrėtimams atsparūs vyrai.

Ugniagesiams gelbėtojams, panorusiems dirbti dar ir naro darbą, keliami ypač griežti reikalavimai. Net po itin priekabaus sveikatos patikrinimo neretai paaiškėja, kad naru pasiryžęs tapti asmuo tokiam darbui yra netinkamas. Kartais tai lemia būtent psichologinės priežastys - ne kiekvienas fiziškai stiprus vyras, paniręs į drumzliną vandenį, gali kone apgraibomis ieškoti, pavyzdžiui, skenduolio kūno. Gelmėse dažnai atsiveria ne patys estetiškiausi vaizdai. Narai pasakojo apie atvejus, kai, atrodytų, tikrai gerai pasirengę kolegos jau po pirmų išbandymų atsisakė dirbti šį darbą. 

"Kartais kandidatai į narus atitinka visus reikalavimus, baseine puikiai atlieka pratimus, tačiau atviruose vandens telkiniuose atsisako tęsti mokymą. Štai ir ankstesnėje pamainoje buvo vienas žmogus, kuris išvyko nebaigęs kursų. Tai tik vienetiniai atvejai, bet jų vis dėlto pasitaiko", - LŽ pasakojo Klaipėdoje įsikūrusios Ugniagesių gelbėtojų mokyklos Narų rengimo skyriaus viršininko pavaduotojas Gintautas Joknys.

Per pratybas narams iš upės tenka traukti ir įvairiausią šlamštą.

Stebisi žmonių lengvabūdiškumu

Narai gelbėtojai pasitelkiami, kai reikia vykdyti povandenines paieškas arba gelbėti skęstančius žmones. Tačiau jie dirba ir kitokį darbą - gesina gaisrus, vyksta į avarijų vietas. Itin daug darbo narai turi pavasarį, kai prasidėjus ledonešiui vanduo iškelia skenduolių kūnus. 

Pasak Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 5-osios priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininko Giedriaus Ruočkio, paprastai narai savo tarnybos neatsisako. "Randame išeitį, laviruojame. Žmonės gali dirbti nėrimo vadovais, laivavedžiais, kitaip tariant, tiesiogiai nedalyvauti paieškoje, o tik koordinuoti operaciją", - LŽ sakė jis. Pavasarį darbo padaugėja dar ir todėl, kad žmonės rizikuoja lipti ant jau nebetvirto, plono ledo. Ypač dažnai tenka gelbėti žvejus. "Nesuprantu, kodėl žmonės taip nebrangina savo gyvybės", - stebėjosi G.Ruočkis.

Vasarą padaugėja darbo dėl neatsargių maudynių mėgėjų. Tačiau atvejai, kai tenka gelbėti Neryje skęstantį žmogų, pasak G.Ruočkio, yra itin reti. "Daugelis paprastai nebrenda toli, maudosi prie kranto. Nelaimingų atsitikimų daugiau pasitaiko kituose vandens telkiniuose", - teigė komandos vadovas. Kartais į upę įlekia mašina, tad ją irgi tenka traukti.

Narus galima vadinti ir aplinkos švarintojais. Per budėjimus (budi kas ketvirtą parą po 24 valandas - aut.) jie tobulina įgūdžius ir tokių pratybų metu iš Neries ištraukia krūvas įvairiausio šlamšto. LŽ žurnalistai stebėjo, kaip naras išvilko į krantą daugybę surūdijusių gelžgalių ir net didžiulį katilą. Vyrai juokavo, kad šis katilas iškart su žuviene, mat jame spurdėjo nedidelė žuvis. Dabar, kai ugniagesiai įsikėlė į naujas patalpas, ketinama įrengti tokių radinių muziejų. Žinoma, gelžgalių jame nebus eksponuojama, tačiau narai ištraukia ir originalesnių daiktų. Kol kas beveik kiekvienas gelbėtojas turi sukaupęs asmeninę radinių - peilių, puodų, televizorių - kolekciją.

G.Ruočkis tvirtino, jog narams didelį galvos skausmą kelia vadinamieji savižudžiai.  

Gelbėja "savižudžius", gaudo vagis

Atskirai verta paminėti vadinamųjų savižudžių, grasinančių nušokti nuo tilto, atvejus. Jų narai itin nemėgsta. Kalbama ne apie žmones, kurie iš tiesų nutaria baigti gyvenimą, bet neskambina gelbėtojams, kad apie tai praneštų, o apie tuos, kurie tarsi reklamuodamiesi nurodo konkrečią galimos tragedijos vietą. Šie "savižudžiai" dažniausiai būna padauginę alkoholio ar kitaip apsisvaiginę ir tiesiog nori atkreipti į save dėmesį. Tokiais atvejais ant kojų sukeliamos visos tarnybos - policija, medikai, ugniagesiai.

Kaip pasakojo G.Ruočkis, paprastai į incidentų vietas vyksta dvi komandos. Pirmieji išvažiuoja arčiausiai esantys ugniagesiai, kurie turi būtiniausias gelbėjimo priemones: virves, gelbėjimo ratus ir kita. Narai dažniausiai atskuba vėliau, jau vilkėdami "šlapiuosius" kostiumus. Persirengiama pakeliui specialiame automobilyje. Jei "savižudis" nepasiduoda derybininkų įkalbinėjimams ir krinta į vandenį, jam iš paskos šoka ir naras. "Paprastai viskas baigiasi tuo, kad atsidūręs vandenyje žmogus iš visų jėgų iriasi kranto link", - juokėsi G.Ruočkis. 

Kartą teko matyti, kaip Vilniuje nuo Žaliojo tilto nušoko vienas toks "savižudis". Buvo balandis, tačiau vyrukas vis dėlto ryžosi nerti į šaltą Nerį. Jį išgelbėjęs ugniagesys jau ant kranto tėškė "savižudžiui" antausį ir pasakė, kad tokių kvailių apskritai nereikia traukti iš vandens. Gelbėtojo reakcija galbūt nėra pateisinama, bet tikrai suprantama.

Vienas incidentas sostinės narams ilgam įstrigo į atmintį. Jis nutiko prieš keletą metų. Vieną pavasario naktį policijos patrulių ekipažas vijosi vyrą, kaip įtariama, pavogusį automobilį. Juo bėglys ir spruko Žvėryno link. Privažiavęs prie upės jis išlipo iš mašinos ir šoko į vandenį. Buvo iškviestas policijos pastiprinimas, narai. Visą naktį ir vieni, ir kiti naršė tiek upę, tiek jos prieigas, tačiau bėglys tarsi išgaravo. Pareigūnai iki šiol nežino, koks jo likimas.

"Sausas" ir "šlapias" kostiumai

Vilniaus ugniagesių gelbėtojų ir narų padalinys šį pavasarį persikėlė į naują pastatą Antakalnyje, ant Neries kranto. Čia yra ir elingas - patalpa laivams laikyti. 

LŽ žurnalistams atvykus į padalinį narai mielai sutiko pademonstruoti savo įgūdžius. Paprastai jie dirba poromis. Vienas prisirišęs virvę neria į vandenį, kitas laiko virvę ir būdamas ant kranto reguliuoja kolegos judėjimą, mat dėl drumzlino vandens tenka dirbti tiesiog apgraibomis. Pasak G.Ruočkio, narai turi sutartinius signalus. Esantysis vandenyje orientuojasi pagal virvės trūkčiojimus. "Turime ir pasikalbėjimo įrangą. Pavyzdžiui, žiemą su naru, esančiu po ledu, kalbamasi radijo ryšiu", - teigė jis.

Į Nerį šįkart nėrė įspūdingą, tarsi kosmonauto kostiumą vilkintis Maksimas Volžaninas. Naras paaiškino, kad šis kostiumas vadinamas sausuoju, nes beveik nepraleidžia vandens, tačiau ir nešildo žmogaus. Todėl po juo paprastai reikia vilktis dar vieną, šildantį kostiumą.

Kolegos rengė Maksimą kone pusvalandį. Kostiumas, kaukė, pirštinės, suspausto oro balionas, specialūs batai pasunkintais padais, švino svarmenys, padedantys laikytis ant dugno... Ežeruose, kur nėra srovės, vietoj batų naudojami plaukmenys. "Dabar ant jo ne mažiau kaip 50 kilogramų svorio", - pakomentavo G.Ruočkis.

Toks "sausasis" kostiumas tinka ilgalaikiams povandeniniams darbams, dažniausiai - paieškoms. Oro baliono narui užtenka šiek tiek daugiau kaip valandai. Ekstremaliomis situacijomis, kai reikia staiga šokti į vandenį, šis kostiumas nenaudojamas - kol jį apsirengsi, žmogus spės ir nuskęsti. Tokiais atvejais praverčia "šlapiasis" kostiumas, pagamintas iš audinio, kuris glaudžiai apgula kūną ir puikiai išlaiko jo šilumą. Pasak M.Volžanino, kai naro kostiumo storis - vienas centimetras, su juo galima drąsiai nerti po vandeniu ir žiemą.

M.Volžaninas paaiškino, kad šis kostiumas vadinamas "sausuoju".  

Atrankos būna kelios

25-erių M.Volžaninas ugniagesių tarnyboje dirba jau penkeri metai, bet naru tapo maždaug prieš metus. Studijuoti Vilniaus Gedimino technikos universitete gaisro saugos jis ėjo nedvejodamas. Nuo vaikystės mėgo vandenį, gerai plaukiojo ir nardė. Paklaustas, ar žmona neprieštaravo, kad pasirinko tokią specialybę, vyras tik nusišypsojo. "Priprato, be to, niekada ir nesakė, jog neičiau ten mokytis", - sakė naras, su būsimąja žmona susipažinęs dar mokykloje. 

Maksimas pripažino, kad psichologinė įtampa darbe iš tiesų juntama - ir gesinant gaisrus, ir likviduojant avarijų padarinius, ir gelbstint skęstančiuosius. "Tačiau tuo metu, kai dirbu, apie tai negalvoju. Tiesiog užblokuoju tokias mintis. Vėliau, žinoma, sunkumą jaučiu", - kalbėjo jis.

Specialių psichologinių mokymų narams nerengiama, bet bendri organizuojami visiems ugniagesiams gelbėtojams. "Narams atskirų mokymų ir nereikia. Juk tie, kurie gesina gaisrus, patiria tokią pat įtampą, ir šiuo atžvilgiu nuo narų niekuo nesiskiria", - tikino M.Volžaninas.

Fizinis pasirengimas skiriasi. Iškart naru netapsi, iš pradžių reikia padirbėti paprastu gelbėtoju. Bet ir paskui sumanius išbandyti jėgas po vandeniu tenka įveikti didesnius išbandymus. Pirmiausia, narai privalo kasmet pereiti medicininę apžiūrą, o paprastiems ugniagesiams gelbėtojams tai reikia daryti kas dvejus metus. Antra, narams keliami fiziniai reikalavimai gerokai didesni. Net kai išvadą, patvirtinančią, kad pareigūnas atitinka visus kriterijus, pateikia Centrinė medicininės ekspertizės komisija, Ugniagesių gelbėtojų mokykloje atliekama dar viena, papildoma, atranka.

"Tikriname, kaip žmogus plaukia, kaip sugeba nardyti. Be to, jo dar laukia išbandymas barokameroje", - pasakojo Narų rengimo skyriaus viršininko pavaduotojas G.Joknys. Barokameroje tikrinama, ar pretendento ausų būgneliai gali atlaikyti spaudimą nusileidus į didesnę gelmę. Po tokių testų kartais paaiškėja, kad žmogus, nors ir nuoširdžiai troško dirbti naro darbą, pabandęs suprato, jog tai - ne jam.

Narų mokykla kraustysis

Šių metų pradžios duomenimis, Lietuvoje buvo 154 narai. Iš jų 16 dirba Vilniuje. Pageidautina, kad vienoje pamainoje būtų keturi narai, tačiau galima budėti ir po tris. Anot G.Joknio, minėto skaičiaus narų užtenka, tik jie nėra tolygiai paskirstyti, todėl kai kuriose valdybose šių specialistų trūksta.

Narų rengimo centrą artimiausiu metu ketinama perkelti į Vilnių. Šalia sostinės esančiuose Valčiūnuose jau nuo 2006-ųjų veikia

Ugniagesių mokymo centras, turintis pratybų aikštę. Šį rudenį čia numatyta pradėti statyti mokomąjį sporto kompleksą, kuriame bus ir baseinas, atitinkantis visus reikalavimus, kad jame galėtų treniruotis narai.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus pavaduotojas Vygandas Kurkulis LŽ patvirtino, kad Klaipėdoje narų rengimo centro nebeliks. Pasak jo, negerai, kai Ugniagesių gelbėtojų mokykla išmėtyta per tris vietas - Klaipėdoje, už Vilniaus ir pačiame Vilniuje. V.Kurkulis pridūrė, kad narų skaičiaus kol kas neketinama didinti. Tai brangiausiai atsieinantis padalinys visame departamente. Pavyzdžiui, naro kostiumas kainuoja vidutiniškai apie tūkstantį eurų, specialiai narams pritaikyta mašina atsiėjo 300 tūkst. litų. Tačiau daugiausia pinigų reikalauja narų parengimas ir jų įgūdžių tobulinimas.

"Būtina nuolat palaikyti žmonių kvalifikaciją. Tai labai atsakingas ir rizikingas darbas, todėl tam lėšų niekada negailime", - pabrėžė V.Kurkulis. Reikia pasidžiaugti, kad per ilgus narų tarnybos metus nė vienas jų nežuvo ir nė vienas nebuvo rimtai sužeistas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"