TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Išdalyta žemė grįžta valstybei

2013 03 01 6:41
Romo Jurgaičio nuotrauka 

Nacionalinės žemės tarnybos specialistai įsisuko į asmeniniams ūkiams prieš du dešimtmečius skirtus valstybinės žemės sklypus, plytinčius prie daugelio didesnių kaimų ir gyvenviečių. Šimtai tariamų ar nelegalių tokios žemės naudotojų privalo grąžinti ją valstybei.

"Išlaisvinti" sklypai perduodami į laisvos valstybinės žemės fondą, mat paaiškėjo, kad nemažai jų vis dar yra neprivatizuoti, kai kurie net nenaudojami arba naudojami ne tų asmenų, kuriems buvo skirti.

Nebeturi jėgų

Mūsų šalyje nykstant kolūkiams ir žemės ūkio įmonėms, kaimo gyventojams Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo 1990 metų liepos 26 dienos nutarimu buvo išdalyta po 2-3 hektarus valstybinės žemės asmeniniams ūkiams. Juose kaimo žmonės savo poreikiams augino daržoves, javus, šienaudavo, kad paruoštų pašarų laikomoms karvėms.

Prasidėjus žemės reformai, daug kas pasinaudojo galimybe įsigyti valstybinės žemės. Tad šiuo metu valstybės skirtų asmeninio ūkio sklypų aplink didesnius kaimus ir gyvenvietes jau nelabai daug ir likę. Tačiau ir jų naudotojai turi apsispręsti, kaip toliau elgsis. Jei nieko nedarys, valstybė jų naudotus sklypus gali išnuomoti žemės pristigusiems ūkininkams.

Būtent to labiausiai ir bijo viename Šakių rajono kaime gyvenanti Marijona K. Garbaus amžiaus moteris tikino, kad kai buvo gerokai jaunesnė ir dar buvo gyvas jos vyras, trys hektarai jiems labai praversdavo. Tačiau bėgant metams viskas keitėsi - mirė vyras, o pačiai Marijonai K. žemė jau nebereikalinga, nes ji nepajėgia ne tik karvės, bet ir ožkos laikyti.

"Buvau leidusi tuo sklypeliu naudotis kaimynui. Jis užsėdavo, o man rudenį duodavo miežių vištoms. Tačiau praėjusią savaitę iš Šakių grįžęs kaimynas pranešė, kad daugiau to mano žemės rėželio nebedirbs. Privalau šios žemės atsisakyti, jei pati jos nedirbu", - pasakojo moteris.

Ji neslėpė, ko gero, taip ir pasielgsianti, nes pirkti tos žemės jai nebeapsimoka - vaikai vis vien jos nedirbs, nes yra išvažiavę į užsienį. O įsigyti žemės lopinėlį tam, kad paskui jį galėtų parduoti kaimynui, moteris tikino neturinti jėgų.

Dalis sklypų yra neteisėtai perduoti naudotis kitiems asmenims. /LŽ archyvo nuotrauka

Atsisakyti arba nusipirkti

Tokioje situacijoje, kaip Marijona K., yra atsidūręs ne vienas prieš 20 metų valstybės asmeniniam ūkiui suteikto sklypo naudotojas. Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) Šakių skyriaus specialistai nustatė apie 400 sklypų, kuriais galbūt neteisėtai naudojasi kiti asmenys, ar jie apskritai yra nenaudojami. Skyriaus vedėjas Algirdas Vaičiūnas LŽ teigė, kad tokių sklypų yra beveik aplink visas gyvenvietes ir didesnius kaimus. Anot jo, tai paaiškėjo palyginus Gyventojų registro, Nacionalinės mokėjimo agentūros ir Registrų centro duomenis.

"Nustatėme, kad dalis ūkininkų deklaravo dirbamos žemės plotus neturėdami jokių dokumentų, įrodančių, kad ta žemė yra jų nuosavybė arba jie ją iš ko nors teisėtai nuomoja. Todėl ir žmonėms, kurie patys jau nebesinaudoja jiems skirtais valstybinės žemės sklypais asmeniniam ūkiui, pasiūlėme arba ją nusipirkti, arba jos atsisakyti", - sakė A.Vaičiūnas.

NŽT Šakių skyriaus specialistai įsitikino, kad dalis tokių asmeninio ūkio sklypų naudotojų jau atsisako savo teisių į juos. Tad sklypai bus įtraukti į Laisvos valstybinės žemės fondą, parduodami jų pageidaujantiems ūkininkams arba išnuomojami. Tas pats nutiks ir tiems valstybės skirtiems sklypams, kurių gavėjai yra mirę ar išvykę gyventi kitur.

Panaikina teises

Šakiečiai - ne pirmieji pakilę į kovą prieš neteisėtą valstybinės žemės naudojimą. Dar praėjusiais metais NŽT Rokiškio skyriaus vedėjas Arvydas Šarka naudojimosi valstybės suteiktais asmeninės žemės sklypais teisę panaikino 170 asmenų. Anot skyriaus vedėjo, tai buvo padaryta išsiaiškinus, kad didelė dalis šių sklypų yra nenaudojami, o jei ir naudojami, tai toli gražu ne tų žmonių, kuriems jie buvo skirti asmeniniam ūkiui plėtoti.

"Šiuo metu renkame duomenis apie dar daugiau kaip 100 valstybės skirtų sklypų naudotojų. Daugeliui jų išsiuntėme pranešimus, kad šie apsispręstų - reikalinga jiems žemė, ar ne. Jei reikalinga, pasiūlėme ją kuo skubiau privatizuoti, nes nuo kovo mėnesio žemės kaina gali didėti", - tvirtino A.Šarka.

Pasak jo, žmonės galėjo apsispręsti. Tačiau didelio interesantų antplūdžio nebuvo. Tad dar šiemet gali tekti vėl panaikinti beveik 100 asmenų naudojimosi žemės sklypu teises.

"Tikimės, kad tokių žemės sklypų, ypač nenaudojamų, beveik nebeliks, nes norinčiųjų oficialiai išsinuomoti žemės netrūksta", - teigė NŽT Rokiškio skyriaus vedėjas.

Skaičiuoja šimtais

Anot NŽT Šakių skyriaus vedėjo A.Vaičiūno, šiuo metu kaimuose jau nedaug yra žmonių, kuriems reikalinga žemė asmeniniam ūkiui, o ne žemės ūkio produktų gamybai - gyvenimas parodė, kad nebeliko būtinybės naudotis tokiais sklypais. Mat dažnai pieno, mėsos ar kitų produktų galima kur kas pigiau nusipirkti, nei kainuotų patiems auginti kiaules ar laikyti karvę. Todėl dalis sklypų yra neteisėtai perduoti naudotis kitiems asmenims. Tai akivaizdžiai matyti pavasarį ar vasarą, kai tokie asmeninio ūkio sklypai būna bendrai apsėjami. NŽT atstovė spaudai Aušra Pociūtė LŽ informavo, kad praėjusiais metais ši tarnyba nustatė 3443 asmenis, nenaudojančius jiems suteiktų asmeninio ūkio žemės sklypų (daugiau kaip 6 tūkst. hektarų).

Per penkis mėnesius nuo inventorizacijos pradžios (2012-ųjų balandžio) buvo priimti sprendimai nutraukti asmeninio ūkio žemės sklypų naudojimo teisę 900 asmenų, 536 žmonėms buvo išsiųsti įspėjimai apie numatomą šios teisės nutraukimą.

Anot A.Pociūtės, šių metų sausio 1 dieną buvo likę įteisinti 23,3 tūkst. hektarų asmeninio ūkio žemės, t. y. buvo likę 12,41 tūkst. žmonių, kurių asmeninio ūkio žemė dar neprivatizuota ir nesudarytos jos nuomos sutartys, bet žemės sklypai suformuoti patvirtintuose žemėtvarkos projektuose.

"Tačiau tai nereiškia, kad asmenys valstybine asmeniniam ūkiui suteikta žeme naudojasi nemokamai - jie moka nustatyto dydžio žemės nuomos mokestį", - teigė NTŽ atstovė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"