TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Išdavikiški genetinio kodo pėdsakai

2010 03 06 0:00
Anot eksperto G.Šinkūno, LPKTC veikla būtų efektyvesnė, jei specialistai galėtų atsisakyti nereikšmingų pėdsakų tyrimo.
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Vagys, prievartautojai ir žmogžudžiai neslepia apmaudo sužinoję, kad į kalėjimą jiems tenka sėsti dėl nusikaltimo vietoje nukritusio plauko, numestos nuorūkos ar palikto nedidelio kraujo lašelio.

Nors nusikaltėliai nuolat neriasi iš kailio, kad nepaliktų nė menkiausių juos išduoti galinčių pėdsakų, kriminalistų technologijos, padedančios pagal įvairias "smulkmenas" nustatyti piktadarių tapatybę, taip pat vis tobulėja.

Nustato pagal DNR.

Nusikaltimo vietoje surinkti pėdsakai siunčiami į Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centrą (LPKTC). Čia pagal juos dažnai pasiseka nustatyti asmens genotipą ir palyginti su duomenų bazėje saugomais DNR kodais. Sutapimo atveju nusikaltėlis nesunkiai identifikuojamas, o ikiteisminį tyrimą atliekantys pareigūnai gauna nenuginčijamų įrodymų.

Kraujo pėdsakų dažniausiai lieka vagysčių ir įsibrovimų atvejais, kai išdaužomi automobilių stiklai, parduotuvių vitrinos, namų langai. Lytėjimo pėdsakų randama nusikaltėliui atsigėrus ko nors iš stiklinės, palikus butelį, iš kurio buvo gerta. Atsikandus obuolio ar kito maisto, numetus nuorūką lieka žmogaus seilių. Visa tai - tyrimams itin reikalinga medžiaga. Informacijos apie ginkluotus užpuolikus gali suteikti nusikaltimo vietoje paskubomis paliktos kaukės, slėpusios tų žmonių veidus. Ant jų lieka su prakaitu nusilupusių odos ląstelių. To visiškai pakanka asmens genotipui nustatyti. Kad LPKTC darbas nėra betikslis, rodo teismų praktika. Pagal centro specialistų išvadas vis dažniau pavyksta nustatyti ir nuteisti įvairių nusikaltimų padariusius asmenis.

2008-aisiais buvo sulaikyti visoje Lietuvoje bankomatus vogusios gaujos nariai. Po vieno tokių plėšimų LPKTC atliko nusikaltimo vietoje aptiktų neidentifikuotų DNR pavyzdžių analizę. Specialistai palygino juos su įtariamojo ir su šiuo susijusių asmenų DNR pavyzdžiais ir nustatė, kad pėdsakai sutampa su tais, kurie buvo rasti ant nusikaltimo vietoje buvusios "laisvų rankų" įrangos. Pateiktas pavyzdys sutapo su DNR pėdsaku, aptiktu ant šaliko. Jis buvo paliktas kito nusikaltimo vietoje. Taip pavyko nustatyti net 3 iš 4 įtariamųjų.

Žvalgytis pavyzdžių, kai ieškant nusikaltėlių buvo atliekami DNR tyrimai, toli nereikia. Šių metų pradžioje Vilniaus miesto 1-ajame apylinkės teisme nuteisti du automobilius bandę apšvarinti vilniečiai. Vienas jų - Saulius Vyšniūnas - pripažino savo kaltę priremtas įrodymų, gautų lyginant DNR duomenis. Nusikaltėlį išdavė ant automobilio stiklo aptiktas kraujo lašas. Sausio 21 dieną teismo sprendimą išgirdo ir panašiomis aplinkybėmis įkliuvęs Aleksandras Vilčinskis.

Išsisukti nepavyksta

LPKTC Biologinių tyrimų skyriaus viršininkas ekspertas Gintautas Šinkūnas LŽ apibūdino nusikaltėlių paliekamų pėdsakų pobūdį. "Dažniausiai tai - lytėjimo pėdsakai. Iš jų sunkiausia gauti specialistams reikalingos informacijos. Ar pavyks nustatyti lytėjimo pėdsako genotipą, priklauso nuo daugelio veiksnių. Tarkime, karštą dieną oda labiau prakaituoja, todėl nuo pirštų paviršiaus nusilupa daugiau tyrimams reikalingų ląstelių. Gausiau jų randama ir ant šiurkštesnio paviršiaus. Antras dažnai paliekamas pėdsakas - kraujas, paskui - seilės", - vardijo ekspertas.

Būna atvejų, kai sučiuptas nusikaltėlis neigia grasinęs užpultoms aukoms ginklu. Tokia gynyba - beviltiška. Melagiams nepavyksta išsisukti, nes ekspertų tyrimai 100 proc. patvirtina, kurio asmens rankose buvo ginklas. Teisme neigti tokių įrodymų jau nedrįsta nei pats nusikaltėlis, nei jį ginantis advokatas.

"Vienas darbas - surinkti pėdsakus, kitas - pagal juos nustatyti asmens genotipą. Tyrimų naudingumu neleidžia abejoti jų patikimumas. Pasaulyje dar nėra pasitaikę atvejo, kad sutaptų dviejų žmonių genotipai, išskyrus identiškų dvynių. Jų DNR kodai tokie patys", - pabrėžė G.Šinkūnas.

Ir įrodymas, ir prevencija

Lietuvos kriminalinės policijos biuro vyriausiasis tyrėjas Andrius Kaušinis patvirtino, kad ekspertų išvados labai praverčia ikiteisminius tyrimus atliekantiems pareigūnams. "Palikti pėdsakai "pririša" žmogų prie nusikaltimo vietos. Neturint šių įrodymų nemažai tyrimų įstrigtų, būtų sudėtinga nustatyti įtariamuosius", - teigė jis.

Minėti įrodymai ne tik padeda konkrečių tyrimų atveju, bet ir veikia kaip prevencinė priemonė. Pirmą kartą sulaikius nusikaltusį asmenį nustatomas jo DNR kodas. Įrašas atsiduria policijos duomenų bazėje ir dažnai atgraso tokį asmenį griebtis naujų nusikaltimų.

Įkliuvo nusišlapinęs

Kraujas, pirštų atspaudai, seilės - ne vieninteliai surenkami pėdsakai. LPKTC atlikti du tyrimai, kuriems kaip įrodymas buvo paimtas šlapimas.

"Pirmu atveju susiklostė iš tiesų kurioziška situacija. Nusikaltėlis įsibrovė į butą ir pavogė daug vertingų daiktų. Tačiau dėl nežinomų priežasčių jis - galbūt norėdamas pasityčioti iš namų šeimininko - nusišlapino į gėlių vazoną. Specialistams atlikus tyrimą paaiškėjo, kad to asmens DNR jau yra policijos duomenų bazėje", - pasakojo ekspertas G.Šinkūnas.

Antras atvejis susijęs su visą kraštą sukrėtusia tragedija, kai 2007 metų pabaigoje Skuodo rajone policininko Sauliaus Pauliko vairuojamas automobilis rėžėsi į grupę vaikų. Per skaudžią avariją žuvo trys dešimtmečiai berniukai.

S.Pauliko šlapimas tirtas siekiant atsakyti į klausimą, ar per pirminį tyrimą buvo atneštas būtent šio asmens šlapimas. Anot LPKTC eksperto, šis atvejis yra itin praktiškas ir gali būti panaudotas ateityje aiškinantis panašių nusikaltimų aplinkybes.

Praverčia ieškant dingusiųjų

Pastaraisiais metais duomenų bazėse pradėti kaupti žuvusių neatpažintų žmonių skaitmeniniai DNR kodai. Taip siekiama pagerinti be žinios dingusių asmenų paiešką. "Tarkime, prapuola tėvas, o netrukus randamas panašaus žmogaus kūnas. Tuomet tereikia palyginti sūnaus arba dukters DNR su aptikto asmens genotipu. Verta paminėti, kad giminystės ryšys brolis-sesuo šiuo atveju netinka. Tyrimai atliekami tik esant tėvo arba mamos ir vaikų ryšiui", - aiškino LPKTC ekspertas. Nuo 2008 metų spalio 1 dienos iki dabar sukaupta duomenų bazė padėjo identifikuoti dešimties dingusiųjų palaikus.

Artimiausiu metu žadama bendradarbiauti Europos Sąjungos (ES) mastu. Duomenys iš Lietuvoje kaupiamo registro bus siunčiami į kitas ES šalis. "Daug lietuvių nusikalsta užsienyje. Jų padaryti nusikaltimai sulaukia nemenko atgarsio. Iki šiol buvo bendradarbiaujama tik su tam tikromis valstybėmis. Su latviais, estais ir suomiais keitėmės informacija, tačiau ji - nepakankamai išsami. Siųsdavome tik pėdsakų genotipus, todėl duomenys nebūdavo susieti su konkrečiu asmeniu. Įvairūs ES galioję dokumentai ribodavo informacijos perdavimo galimybes. Nauja tvarka leis šią problemą išspręsti", - kalbėjo G.Šinkūnas.

Neseniai į Lietuvos teisėsaugininkus kreipėsi Čekijos pareigūnai. Jų šalyje rastas jauno žmogaus lavonas. Įtariama, jog tai galėtų būti lietuvio, kuris Lietuvoje paskelbtas kaip dingęs be žinios, kūnas. Mūsų pareigūnų prašoma atsiųsti dingusiojo tėvo DNR. Gavę šiuos duomenis čekai galės atlikti genotipų palyginimą.

Nuolatinė "konkurencija"

Pareigūnai neslepia - nusikaltėlių įgūdžiai taip pat gerėja. Atrandama vis naujų būdų, kaip palikti kuo mažiau pėdsakų, arba paliekama jų tiek, kad būtų neįmanoma nustatyti asmens genotipo. Todėl ekspertų tikslas - iš kuo mažesnio kiekio surinktų medžiagų nustatyti nusikaltėlio tapatybę. "Dirbant su pažangiomis technologijomis pakanka plika akimi nematomo kraujo lašelio", - teigė LPKTC ekspertas.

Kraujas, seilės ir sperma, nors ir itin mažas kiekis, turi daugiausia reikšmingos informacijos. Pavyzdžiui, įvykio vietoje radus nukritusį plauką dar nereikėtų džiūgauti, nes iš jo gauti duomenų pavyks tik tuo atveju, jeigu plaukas yra išrautas su visa šaknele.

Laikas ir kaina

Ekspertų atliekami tyrimai užtrunka gana ilgai. Šiuo metu savo eilės laukia 4 tūkst. surinktų pėdsakų. Anot specialistų, tokią situaciją lemia labai griežti reikalavimai laikytis pedantiškos tvarkos. Rastą pėdsaką galima "užteršti" aplinkoje esančiomis dulkėmis ir tada atliktas tyrimas naudos neduos. Pavyzdžiui, įtariamojo ir jo aukos pėdsakai tą pačią dieną netiriami.

Žmogžudysčių, išžaginimų arba plataus atgarsio visuomenėje sukėlusių nusikaltimų atvejais tyrimai trunka apie 4-6 mėnesius. Po rezonansinės dvigubos žmogžudystės Kaune buvo surinkta apie 50 pėdsakų. Visi jie ištirti per porą mėnesių.

Be tyrimų trukmės, kitas svarbus rodiklis - jų kaina. Reagentas, kurio pakanka vienam mėginiui, kainuoja 100 litų, o įstatymai įpareigoja ištirti kiekvieną surinktą pėdsaką. G.Šinkūno teigimu, derėtų paisyti ir protingumo kriterijų. Šiuo metu užvirusi nuožmi kova tarp ekspertų ir prokurorų. Šie nori, kad būtų tiriama viskas, nes esą bijo būti atleisti iš darbo dėl netinkamai atliktų pareigų.

Per metus LPKTC reikmėms skiriama 1 mln. litų. G.Šinkūnas tikino, kad maždaug trečdalis tyrimų - visiškai nenaudingi ir praktiškai nepritaikomi. Atsisakius jų būtų galima sutaupyti apie 300 tūkst. litų.

LPKTC viršininkas Genrikas Nedveckis LŽ pasakojo, kad DNR tyrimų metodas taikomas visame pasaulyje. "Pirmi tokio pobūdžio tyrimai 1985 metais atlikti Didžiojoje Britanijoje. Lietuvos pareigūnai jų praktinę naudą pajuto 1997-ųjų liepą, nors pirmieji, tik gana primityvūs tyrimai Lietuvoje atlikti 1993 metais Teismo medicinos institute", - prisiminė jis. Be LPKTC, DNR tyrimus Lietuvoje atlieka Valstybinė teismo medicinos tarnyba (VTMT). 2009-aisiais LPKTC atliko 1600 tyrimų, o VTMT - 300.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"