TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Išeinančiųjų apynasris naujajai valdžiai

2012 07 17 7:59
Corbis/Scanpix nuotrauka

Per ketverius metus valdantieji, daugiau kaip dvigubai padidinę valstybės skolą, išsėmę ir taip skurdų Stabilizavimo fondą, kadencijos pabaigoje suskubo teikti teisės aktus, įpareigosiančius jau naująją valdžią kaupti atsargas galimų krizių atvejams.

Per Vyriausybės kabinetus keliauja Finansų ministerijos (FM) dar pernai skubos tvarka parengtas, bet kone metus tobulintas Stabilizuojančios biudžeto politikos įstatymo projekto ir jį lydinčių teisės aktų paketas, paremtas prieš beveik dvejus metus sukurta Valstybės iždo atsargų sunkmečiu įstatymo koncepcija. Jeigu šiuos teisės aktus palaimins ministrai, o paskui ir Seimas, Lietuva atsisakys dešimtmetį vegetavusio Rezervinio (Stabilizavimo) fondo, kuriame turėjo būti kaupiamos piniginės atsargos finansinių sunkmečių padariniams švelninti. Deja, net gerais laikais šio fondo pajamos buvo itin menkos, o jame sukaupti pinigai dažnai naudoti populiariems, bet neretai valstybės kišenei žalingiems sprendimams finansuoti.

Vietoj Stabilizavimo fondo kadenciją baigiantys valdantieji siūlo kurti naują struktūrą, kad būsimas valdžias įstatymas įpareigotų kaupti atsargas. "Galima tikėtis, jog pamokos yra išmoktos ir ateityje Lietuvos politikai sava valia kaups tam tikrą rezervą sunkmečiui, jeigu ūkio būklė ir finansinės galimybės leis, o gal net reikalaus tai daryti. Tačiau atmintis trumpa ir gali atsitikti priešingai. Kadangi "trumparegiškas gerumas" galiausiai tampa mokesčių mokėtojų problema, siūlomos taisyklės, kurios leistų apsaugoti mokesčių mokėtojų lūkesčius", - pristatydama sumanymą anksčiau kalbėjo finansų ministrė Ingrida Šimonytė.

Tiesa, šiuo metu FM neigia, kad parengti projektai nukreipti naujajai valdžiai drausminti. "Tai, jog įstatymo projektas teikiamas kadencijos pabaigoje, nereiškia (jeigu kas nori taip manyti), kad ši Vyriausybė bando kažkokiu būdu kažkokią nemalonią pareigą, kurios pati neatliko, permesti kitai Vyriausybei", - nurodoma LŽ pateiktame ministerijos atsakyme.

Analitikas S.Jakeliūnas įspėja, kad pakeitus fondo pavadinimą ar valdytoją atsargų jame nepadaugės./LŽ archyvo nuotraukos

Nepripildyta kišenė

Stabilizavimo fondas įsteigtas dar 2001 metų pabaigoje, bandant užtikrinti valstybės finansų stabilumą po Rusijos krizės. Tuo metu į jį iš Privatizavimo fondo buvo pervesta 1,086 mlrd. litų. Pagal 2002-ųjų gegužę Seimo nutarimu patvirtintus Stabilizavimo fondo nuostatus, jis pildomas ne iš biudžeto, bet iš privatizavimo lėšų, pervedant ne mažiau kaip du trečdalius iš valstybės turto pardavimo gautų pajamų, atskaičius lėšas gyventojų santaupoms atkurti.

Reikia žinoti ir tai, kad Stabilizavimo fondo sąmatą tvirtina Seimas, o jo lėšos naudojamos Vyriausybės sprendimais, fondo valdybos teikimu. Beje, Stabilizavimo fondo valdybą sudaro tos pačios Vyriausybės atstovai - finansų, ūkio, socialinės apsaugos ir darbo ministrai, Ministro pirmininko tarnybos kancleris ir Vyriausybei pavaldžios valstybės įmonės Valstybės turto fondo direktorius.

Beveik dešimtmetį vegetavęs Stabilizavimo fondas visuomenės dėmesio centre atsidūrė 2008 metų pabaigoje. Realybe virtusios pasaulinės krizės pradžioje valdžią perėmusi dešiniųjų Vyriausybė viešai paskelbė, kad fonde, kuris turi gelbėti valstybės finansus ištikus sunkmečiui, ne tik nesukaupta bent šiek tiek įspūdingesnės sumos, bet jis ir iššvaistytas kadenciją baigusios valdžios, prieš pat rinkimus finansavusios atsargų lėšomis senatvės pensijų padidinimą.

"Priekaištauti, kad rezervą išleidome pensijoms didinti prieš rinkimus, mums gali tik tie, kas to nedarė. Prisiminkite - beveik visa tuometė opozicija, pradedant partija "Tvarka ir teisingumas" ir baigiant konservatoriais, siūlė daugybę išlaidų: kelti atlyginimus mokytojams, didinti motinystės pašalpas ir tas pačias pensijas. Seime esu beveik 20 metų, bet neprisimenu nė vieno biudžeto svarstymo, per kurį politikai būtų sutikę dalį lėšų atidėti į kažin kokį atsargų fondą. Paprastai parlamentarų siūlymai didinti išlaidas gerokai viršija realias galimybes ir Vyriausybės skaičiavimus. Taigi sumanymas siūlyti pakeitimus prieš pat rinkimus labiau primena bandymą primesti kitai Vyriausybei savo sąlygas, nes toks sprendimas turėjo būti priimtas gerokai anksčiau", - LŽ tvirtino prieškrizinės Vyriausybės premjeras socialdemokratas Gediminas Kirkilas.

I.Šimonytė atvirai kalba apie įpareigojimus naujajai valdžiai, o Finansų ministerija tvirtina, jog niekam nebando primesti jokių nemalonių pareigų.

Atsargos pravalgomos

Pildyti Stabilizavimo fondo Lietuvos valdžia, kuri gyrėsi sparčiausiu tarp Baltijos šalių ūkio augimu, iš tiesų nesistengė. Šis rezervas niekada neviršijo 2,6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o 2008-ųjų pradžioje siekė vos 0,9 proc. BVP. Tuo metu Estijoje, kuri atsargas kaupė nuo 1997 metų, rezervinės lėšos sudarė apie 10 proc. BVP.

Vis dėlto reikėtų priminti, kad 2008 metų pabaigoje Stabilizavimo fondo lėšų likutis buvo 1,03 mlrd. litų. Tiesa, po metų, 2009-ųjų pabaigoje, jame atsirado 1,54 mlrd. litų. Akivaizdus rezervo padidėjimas buvo pasiektas pardavus už 800 mln. litų valstybės valdytas likusias "Mažeikių naftos" akcijas.

Toks sprendimas - parduoti įmonės akcijas ir gautus pinigus panaudoti Stabilizavimo fondui - buvo įtvirtintas dar 2008-ųjų lapkritį pasirašytoje Permainų koalicijos sutartyje. Tačiau tais pačiais 2009 metais šie pinigai iš esmės buvo pravalgyti: Vyriausybė nutarė 495 mln. litų skirti pensijų reformos išlaidoms padengti, dar beveik 516 mln. litų - žaibiškai didėjančiai valstybės skolai tvarkyti.

2011 metų pradžioje Stabilizavimo fonde buvo 1,225 mlrd. litų. Iš jų pensijų sistemai finansuoti skirta 351,6 mln. litų, įsipareigojimams, susijusiems su valstybės skola, vykdyti (grąžintinai) - 874 mln. litų. Šių metų pradžioje fonde tebuvo 955,5 mln. litų, o rudenį ateisianti nauja valdžia greičiausiai ras vos 674 mln. litų rezervo lėšų.

Parama nevykdomai reformai

Tai, kad Stabilizavimo fondo lėšos gali būti naudojamos pensijų reformai finansuoti, įteisinta dar 2004 metais Seimo nutarimu. Tačiau situaciją, kai valstybė nesiima įgyvendinti pensijų reformos iš esmės, bet metai iš metų vadinamuosius antrosios pakopos pensijų fondus finansuoja ne "Sodros", o išimtinai Stabilizavimo fondo lėšomis, grėsminga ne kartą įvardijo finansų ministrė I.Šimonytė. "Stabilizavimo fondas nėra kažin kokia bedugnė, todėl vis tiek reikia atsakyti sau į klausimą: o kas toliau finansuos kaupimą?" - sakė ministrė.

Deja, per ketverius šios Vyriausybės darbo metus esminių pokyčių sprendžiant problemą nebuvo imtasi. LŽ gautame FM atsakyme dabar nurodoma, kad "rezervų naudojimas reformoms finansuoti nėra nenormalus ar nepriimtinas dalykas".

"Stabilizavimo fondas skirtas didelės krizės atveju valstybės finansinei būklei stabilizuoti. Dalyti jį pensijų reformai finansuoti, kaip ir valstybės skoliniams įsipareigojimams vykdyti, yra absurdas, nes tai - einamosios išlaidos, prognozuojamos iš anksto. Valstybė jau beveik dešimtmetį trimituoja, kad reikia nustatyti ilgalaikius finansavimo šaltinius pensijų reformai vykdyti. Kadangi tie šaltiniai taip ir nebuvo numatyti, vėl imama iš ten, kur dar yra pinigų, ir pervedama ten, kur jų trūksta. Kai rezervo lėšos naudojamos einamiesiems reikalams finansuoti, jo prasmė išnyksta", - LŽ tvirtino kredito unijos Vilniaus taupomosios kasos analitikas Stasys Jakeliūnas.

R.Paksas įsitikinęs, kad kadenciją baigianti Vyriausybė rengia įpėdiniams minų lauką.

Skubėjo labai lėtai

Apie tai, kad Stabilizavimo fondo iš esmės nebėra, pernai prabilo ir iki šiol jo galimybėmis, nors ir menkomis, besinaudojantys valdantieji. Tai, jog šiuo metu "nenumatyta galimybės valstybės biudžete planuoti asignavimus ekonominiam stabilumui išlaikyti, juos kaupti kaip atsargas sunkmečiui ir taip garantuoti veiksmingą valstybės funkcijų finansavimą sunkmečiu, nepriklausomai nuo ekonominių rodiklių ciklinių svyravimų", fiksuota praėjusių metų gegužės pabaigoje Vyriausybės patvirtintoje Valstybės iždo atsargų sunkmečiui koncepcijoje. Ją FM, vadovaudamasi 2011 metų balandžio 29 dieną pasirašytu premjero pavedimu, parengė ir pateikė skubos tvarka, vos per kelias savaites.

Tuo metu skelbta, kad, vadovaujantis koncepcija, jau tą patį rudenį bus parengti ir Seimui pateikti atitinkami teisės aktai, numatantys privalomus įpareigojimus būsimoms valdžioms kaupti atsargas.

"Tikiuosi, artimiausiu metu FM baigs rengti teisės aktus, kurie numatys pareigą į Stabilizavimo fondą - specialią iždo sąskaitą - pervesti visas pajamas, gautas dėl ūkio kaitimo arba augimo virš potencialo", - praėjusių metų spalį Seime pristatydama 2012-ųjų valstybės biudžeto projektą pareiškė ministrė I.Šimonytė.

Šiuo metu FM tvirtina, esą skubėti teikti minimų teisės aktų nebuvo jokios būtinybės. "Stabilizuojančios biudžeto politikos įstatymo projektas nesietinas su politiniais ciklais ar konkrečia Vyriausybe - tikimės, kad fiskalinė drausmė bus aktuali prie visų vyriausybių ir bus vertinama kaip mokesčių mokėtojų turtas. Todėl visiškai nesvarbu, ar šio įstatymo projektą ši Vyriausybė teikia kadencijos pradžioje, pabaigoje ar viduryje - kaupti atsargas ši Vyriausybė bet kuriuo atveju neturėjo ir neturės nė menkiausios galimybės, kadangi jai teko visiškai kitas uždavinys - suvaldyti atsivėrusį deficitą ir jį mažinti, kad būtų užtikrintas kuo nuosaikesnis skolos augimas", - nurodė FM.

Tušti pokyčiai

Vienas pagrindinių naujųjų teisės aktų, įpareigojančių kaupti atsargas sunkmečiui, akcentų - sprendimas atsisakyti Stabilizavimo fondo ir nustatyti kitus lėšų kaupimo bei jų valdymo būdus. Atsirasiančio naujo fondo ar kito junginio lėšas, kaip nurodo FM, būtų pavesta tvarkyti institucijai, kuri jas investuotų be jokių nurodymų, įskaitant ir Europos Sąjungos (ES) institucijas.

Regis, pagal FM parengtą koncepciją tokia institucija ateityje būtų ne Vyriausybė, kaip iki šiol, bet Lietuvos bankas. "Valstybės iždo atsargų sunkmečiui sąskaitoje esančiomis lėšomis leisti disponuoti tik Lietuvos bankui, šį disponavimą reglamentuojant įstatymu taip, kad Lietuvos bankas disponuoja Valstybės iždo atsargų sunkmečiui lėšomis pagal iki šio įstatymo patvirtinimo sudarytą susitarimą tarp jo ir Finansų ministerijos dėl valstybės iždo agento funkcijų atlikimo", - nurodoma koncepcijoje.

Analitiko S.Jakeliūno manymu, naikinti dabar esantį Stabilizavimo fondą ir vietoj jo kurti kitą struktūrą atsargoms kaupti - nereikalingas sprendimas, nes šaltinių jai papildyti šiuo metu nėra.

"Valstybės skola per pastaruosius kelerius metus padidėjo nuo 17 mlrd. litų iki maždaug 40 mlrd. litų. Šiame kontekste Stabilizavimo fondas, turintis kelis šimtus milijonų ar net milijardą litų, tampa nebeesminiu dalyku. Nesvarbu, kaip tas darinys vadinsis ar kas jį valdys, svarbu, kiek jo sąskaitoje yra lėšų ir iš kur tie pinigai atsiranda. Vienas dalykas, kai rezervas kaupiamas iš biudžeto pertekliaus lėšų, kaip dešimtmetį darė Estija, ir visai kitas - kai iš skolintų pinigų, nes kaupti jo kitais būdais, išskyrus skolintomis lėšomis, beveik nėra. Tad jei dar didinsime skolą ir dėsime pinigus į rezervą, sprendimas bus niekinis", - tvirtino analitikas.

Minų laukas

Buvęs premjeras, partijos "Tvarka ir teisingumas" vadovas europarlamentaras Rolandas Paksas pritaria, kad Lietuva, kaip ir kitos valstybės, privalo turėti rezervą, kurio lėšos leistų spręsti kylančias problemas. "Deja, kelia nuostabą, kad sprendimai dėl rezervo priimami kadencijos pabaigoje, realius darbus deleguojant jau naujai ateisiančiai Vyriausybei. Tai tam tikras politinis žaidimas, kai valdantieji, paliekantys postus, savo įpėdiniams palieka ir tokį minų lauką. Tarkime, konservatoriai, paliekantys dvigubai didesnę valstybės skolą, dar bando kurti kažin kokias taisykles, pagal kurias turėtų gyventi naujoji valdžia", - kalbėjo R.Paksas.

Darbo partijos pirmininko pavaduotojas, Seimo narys Vytautas Gapšys taip pat skeptiškai vertina valdančiųjų rengiamą atsisveikinimo dovanėlę. "Kad ir kaip pavadinsime tą fondą, jeigu neįdėsime pinigų, jų ten ir nebus. Ketverius metus dešiniųjų Vyriausybė ėjo tuo keliu, stengėsi pasinaudoti visais įmanomais rezervais ir juos išsemti. Stabilizavimo fondas - vienas tokių pavyzdžių. Dabar matau konservatorių norą monopolizuoti teisingo veikimo sritį ir paskelbti, kad tik jie viską darė gerai ir tik jie gali nurodyti, kaip reikia elgtis toliau. Deja, taip nėra", - aiškino politikas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"