Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITROŽIŲ KARAIMULTIMEDIJA
LIETUVA

Išeinantis Seimas aplodismentų nenusipelnė

 
Paskutinis 2012–2016 metų kadencijos Seimo posėdis Kovo 11-osios Akto salėje. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Ketverių metų kadenciją baigiantį Seimą rinkėjai įvertino vienareikšmiškai – daugiau nei pusė dabartinių parlamentarų per rinkimus buvo palikti didžiosios politikos užribyje. Reikšmingų darbų mažai, skandalų – nors karučiu vežk.

Pirmadienį turėsime naują Seimą. Besibaigiantį politinį keturmetį valdančiųjų partijų atstovai vertina daugiau ar mažiau pozityviai ir sako, kad nuveikta daug Lietuvai naudingų darbų. Opozicija irgi mato pozityvių poslinkių, tačiau valdančiųjų veiklą smarkiai kritikuoja. Politologų nuomone, valdantieji, raitydami septynetus už šią Seimo kadenciją, perlenkia lazdą – parlamentą dažniau garsino skandalai ir korupcijos istorijos, o ne geri darbai.

Teigiamas pažymys

Seimą paliekanti jo pirmininkė Loreta Graužinienė parlamento darbą įvertino septynetu. Anot jos, nuveikta nemažai svarbių darbų, tarp kurių – įteisinti tiesioginiai merų rinkimai, sugrąžinta šauktinių kariuomenė, padidintas finansavimas krašto apsaugai, priimtas socialinis modelis. „Buvo rasta jėgų priimti visą socialinę reformą, socialinį paketą – 44 teisės aktus. Tai projektas ateičiai, jis reikalingas valstybei. Tikiuosi, kad jo labai stipriai nesugadins“, – vakar sakė ji.

Iš svarbiausių neatliktų darbų L. Graužinienė nurodė ti, kad nesugebėta atverti kelio per apkaltą 2004 metais iš prezidento posto nušalintam Rolandui Paksui dalyvauti parlamento rinkimuose. „Manau, kad tai nedaro garbės Seimui“, – įsitikinusi ji.

L. Graužinienė nesiėmė vertinti savo, kaip Seimo pirmininkės, darbo. Jos nuomone, tai daryti turi kiti, be to, jau įvertino rinkėjai. Taip pat parlamento vadovė tikino išgyvenanti dėl vienos žmogiškos klaidos – minint Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną Katedros aikštėje sakydama kalbą ji nesugebėjo sklandžiai skiemenuoti žodžio „Lietuva“.

Nuo žmogaus – prie Lietuvos

Seimo vicepirmininkas socialdemokratas Algirdas Sysas patikino, kad kadenciją baigiančiam parlamentui nerašytų mažesnio pažymio nei 7. Jo teigimu, šis Seimas turėjo didelių ambicijų ir vertinant apskritai jo veikla buvo pozityvi. Iš reikšmingiausių darbų politikas išskyrė konservatorių valdymo metais padarytų klaidų pataisymą, pavyzdžiui, krizės metais apkarpytų pensijų grąžinimą, taip pat reikšmingus sprendimus energetikos srityje, įstatymų, suaktyvinusių statybų sektoriaus veiklą, namų renovaciją, priėmimą ir t. t.

Vis dėlto valdančiosios partijos pralaimėjo Seimo rinkimus. A. Syso manymu, tai lėmė paprasta priežastis – esą socialdemokratai nutolo nuo savo šūkio „Svarbiausia – žmogus“ artėdami prie vizijos „Svarbiausia – Lietuva“. „Atsiverti laikraščius, matai, kad ir čia, ir ten Lietuva vertinama geriausiai, ir direktyvos gerai, ir tas gerai. Tačiau žmonės nepajuto to žmogiško gerumo. Be to, jiems reikia realiai geresnio gyvenimo. Ko gero, dėmesys buvo sukoncentruotas į pačios valstybės atsigavimą, stiprinimą, bet ne į jos piliečių. Dėl to ir nemenkstanti emigracija, ir nepasitenkinimas, ir atitinkami rinkimų rezultatai“, – aiškino Seimo vicepirmininkas. Jis apgailestavo, kad dabartinė valdžia nesistengė išspręsti darbo apmokėjimo problemos – biudžetininkų, valstybės tarnautojų atlyginimai įšaldyti nuo krizės, algos augo toli gražu ne visose privataus sektoriaus srityse, didžiosios šalies gyventojų dalies pajamos per pastaruosius ketverius metus didėjo labai iš lėto. Dėl to ir dėl iš vietos nejudėjusių socialinių išmokų išaugo santykinė socialinė atskirtis ir skurdas.

A. Sysas pažymėjo ir tai, kad dabartinė valdančioji dauguma turėjo mažai ramybės, esą nuo pat pirmųjų darbo dienų ji buvo kritikuojama, puolama, nemėgstama prezidentės Dalios Grybauskaitės. Tiesa, jis pripažino, kad tam buvo ir objektyvių priežasčių – „darbiečiai“ ir „tvarkiečiai“ turėjo problemų su teisėsauga.

Yra kuo džiaugtis

„Žiūrint emociškai, pasibaigusi kadencija visuomet atrodo blogesnė už ankstesnes“, – sakė šeštą kadenciją baigęs ir pirmadienį septintą pradėsiantis Seimo opozicijos lyderis konservatorius Andrius Kubilius. Politiko nuomone, per ketverius metus buvo galima padaryti ir daugiau. „Yra sričių, kur iš tiesų norėtųsi matyti daugiau pažangos, turiu galvoje skurdo ir socialinės atskirties mažinimą. Tačiau kai kuriais dalykais galima pasidžiaugti. Opozicija, dirbdama konstruktyviai, aktyviai rėmė svarbius projektus, pavyzdžiui, energetikos. Toliau buvo tęsiama fiskalinės drausmės politika, kuri leido mums įsivesti eurą“, – teigė A. Kubilius.

Opozicijos lyderis priminė, kad per ketverius metus aplink Lietuvą įvyko daug pokyčių „Pirmiausia Ukraina, pabėgėliai, „Brexit“, JAV prezidento rinkimai. Galima teigiamai vertinti, kad bendromis pastangomis rūpinomės Lietuvos saugumu, Rytų kaimynystės šalimis, ypač Ukraina, sutartinai rėmėme pastangas radikaliai didinti krašto apsaugos finansavimą, buvo sugrąžinti šauktiniai (nuolatinė privalomoji pradinė karo tarnyba – red.)“, – vardijo A. Kubilius. Seimo darbą jis vertino penketu, nors to daryti sakė nemėgstantis. Konservatorius nuogąstavo, kad naujajame Seime, kurio dauguma bus politikos naujokai, gali stigti politinės patirties ir profesionalumo. Tai sunkins sprendimų priėmimą.

Valdantieji turėjo savų tikslų

Liberalų sąjūdžio (LS) frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas Seimo ketverių metų darbą sakė vertinantis septynetu, bet kai kurių Seimo ir kitų institucijų pareigūnų – gerokai prasčiau. Valdančioji dauguma, jo manymu, buvo „labai prasta, turėjo visokių savo tikslų, savų užkulisinių uždavinių“. „Liberalai, socialdemokratai ir konservatoriai – trys europines tradicijas puoselėjančios politinės jėgos. Labai norėtųsi, kad jos sugebėtų susikalbėti vertybiniu pagrindu. Tačiau konservatorių ir socialdemokratų antagonizmas per šią kadenciją taip sustiprėjo, kad jiems patiems juokingas atrodo siūlymas eiti dirbti kartu dėl valstybės. Ir rinkėjai abi partijas nubaudė“, – pažymėjo E. Gentvilas.

Jis apgailestavo, kad per šiuos ketverius metus padažnėjo politinės korupcijos skandalų, vienas jų palietė ir LS. Prie gerų šio Seimo darbų E. Gentvilas priskyrė krašto apsaugos finansavimo ir kariuomenės stiprinimą, proveržį vienkartinių pakuočių tvarkymo reikaluose, tiesioginių merų rinkimų įteisinimą, greitųjų kreditų išdavimo ribojimą. Blogos tendencijos, liberalo akimis, – stiprėjo suvalstybinimo tendencijos, ypač energetikoje, augo spaudimas privačiam kapitalui, buvo ignoruojamos savininkų teisės ir kt.

Dirbo prastai

Vytauto Didžiojo universiteto docento Bernaro Ivanovo nuomone, kadenciją baigiantį Seimą garsino skandalai ir korupcijos istorijos. Todėl geriausias Seimo darbas – kad jis pagaliau baigė darbą. Pasak B. Ivanovo, viešojo intereso požiūriu Seimas buvo prastas.

„Pirmiausia jis dirbo elitui. Ir tai labai keista, nes jo valdančiosios daugumos pagrindą sudarė socialdemokratai. Politiką, kurią vykdė A. Butkevičius ir jo dauguma, buvo neoliberali, orientuota į stambųjį kapitalą, į monopolijas. Darbo kodeksas visą tą procesą vainikavo – tapo vyšnia ant torto“, – „Lietuvos žinioms“ sakė politologas. Jo žodžiais, kai institutas nedirba tam, kam turėtų – visuomenei, sunku jo veiklą komentuoti pozityviai. Iš esmės, anot eksperto, buvo stengiamasi dar labiau engti paprastą žmogų, nusavinti jo lėšas. „Pagal atlyginimus dramatiškai atsiliekame nuo latvių ir estų, nors pagal visus ekonomikos rodiklius turėtume lenkti. Tai irgi ženklas, kad didžioji dalis lėšų, kurios turėtų būti skiriamos darbo žmogui, nusėda stambių kapitalistų kišenėse“, – teigė jis.

B. Ivanovas manymu, šis Seimas „labai gerai įprasmino totalios korupcijos idėją, apie kurią kalbėjo ir prezidentė“. Tai nutinka, kai valdžia, kuri išrenkama tarnauti, savo paslaugas paprasčiausiai parduoda visokiais būdais: per prekybą įtaka, per mokesčių politiką, landas įstatymuose. „Bėga iš Lietuvos investicijos, mažėja eksportas. Na, gaubicų nusipirkome. Bet turime ir „auksinių šaukštų“, ir kitų kitų smagių dalykų“, – pažymėjo B. Ivanovas. Anot politologo, nereikia turėti iliuzijų ir dėl naujojo Seimo. „Kaip sakė Herodotas, po mūsų ateinantieji bus dar blogesni ir piktesni nei mes“, – pacitavo jis.

Ekspertas baiminosi, kad Į Seimą išrinkti nepartiniai politikai „aklai vykdys savo vedlio valią, balsuos taip, kaip jis pasakys“. „Bus tarsi komuna. Iš R. Karbauskio kalbų, kad visos galios bus Seimo rankose, galima suprasti, jog Seimas primins sovietinės tarybos veiklą. O kur dar deklaruojamas įvairių sričių suvalstybinimas. Galiausiai atsigręšime į tuos laikus, iš kurių iki galo taip ir neišėjome“, – teigė politologas.

Skandalų šleifas

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas Liutauras Gudžinskas pažymėjo, kad šios kadencijos Seimą per rinkimus jau įvertino rinkėjai. Į naująjį Seimą, palyginti su ankstesnėmis kadencijomis, perrinkta mažiau dabartinių parlamentarų. „Tai iš dalies atspindi žmonių požiūrį. Vienaip ar kitaip šis Seimas nuo pradžių iki pat pabaigos buvo įsivėlęs į visokius aiškinimusis dėl svarbių politikų, Seimo narių korupcijos skandalų. Pačioje pradžioje buvo Darbo partijos lyderiai, prisiminkime tą patį Viktorą Uspaskichą ir jo neliečiamybės naikinimą, o pabaigoje – Kęstas Komskis, Eligijus Masiulis. Visą šį Seimą drebino korupcijos skandalai – tiek valdančiųjų, tiek opozicijos“, – akcentavo jis.

L. Gudžinskas atkreipė dėmesį į suprastėjusį institucinį Seimo darbą. Pavyzdžiui, jau kurį laiką beveik nefunkcionuoja parlamento Etikos ir procedūrų komisija. Blogiau nei praėjusią kadenciją atrodo Seimo Audito komitetas, kuriam, kitaip nei anksčiau, vadovauja ne opozicijos, o valdančiųjų atstovas.

Pasak L. Gudžinsko, šis Seimas neatliko jokių esminių reformų, išskyrus vadinamąjį socialinį modelį. Tai, politologo vertinimu, buvo drąsus žingsnis į priekį, bet, kaip ir visų kitų pertvarkų, darbo santykių revizijos negalima vertinti vienareikšmiškai teigiamai, nes daliai visuomenės ji atrodo nepriimtina.

Vertinti kitą savaitę darbą pradėsiantį naująjį Seimą dar per anksti. Tačiau L. Gudžinskas pažymėjo, kad esama tam tikrų pozityvių signalų. Taip jis įvertino daugumą Seime turėsiančių „valstiečių“ iniciatyvą atsisakyti tam tikros privilegijos – nebeleisti seimūnams už parlamentinei veiklai skirtus pinigus nuomoti automobilių. Kartu politologas pabrėžė, jog pirmieji ženklai rodo, kad valdantiesiems ir opozicijai gali nepavykti išlaikyti konstruktyvios pusiausvyros. Gali būti, kad anksčiau tradiciškai opozicijai priklausydavę Seimo Audito komiteto ir Etikos ir procedūrų komisijos vadovų postai bus patikėti ne tikriesiems opozicionieriams, o neutralumą deklaruojantiems Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškosios šeimų sąjungos atstovams ir panašiai.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
Rožių karaiSportasŠeima ir sveikataTrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"