TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Išeiti iš Vilniaus savivaldybės – naudinga

2016 09 29 6:00
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Vilniaus savivaldybės vadovai, prieš pusantrų metų pranešę apie būsimą administracinę reformą ir kadrų pokyčius, per tą laikotarpį atsisveikino su keliasdešimčia žmonių, daugiausia – darželių ir mokyklų vadovais. Tokia reforma sostinei jau kainavo penktadalį milijono, nes daugeliui atleistųjų pasiūlyta trauktis šalių susitarimu, išmokant ir per 9 tūkst. eurų siekiančias kompensacijas.

Kaip savo rašte Vilniaus savivaldybės tarybos opozicijai nurodė sostinės administracijos vadovė Alma Vaitkunskienė, iš savivaldybės iki šiol atleistiems administracijos darbuotojams šalių susitarimu išmokėta bendra 83 550 eurų suma. Tuo pačiu metu darbo netekusiems 26 vaikų lopšelių-darželių bei mokyklų direktoriams priskaičiuota 130 475 eurai kompensacijų. Išeiti sutikusiems atleistiesiems mokėtos kompensacijos už šešis mėnesius.

Opozicinės Lietuvos laisvės sąjungos (LLS, liberalų) atstovas Vilniaus taryboje Algis Čaplikas stebisi, kad sostinės vadovai netinkamus ar nereikalingus darbuotojus atleisti apsisprendė būtent šalių sutarimo būdu. „Kodėl būtent taip reikėjo daryti? Jei vadovas dirba blogai, kodėl jį reikia atleisti šalių susitarimu, išmokant kompensaciją, o jei dirba gerai – tai kam jį keisti? Regis, vyksta atnaujinimas dėl atnaujinimo. Kyla įspūdis, kad tokiu būdu tiesiog siekiama „atlaisvinti“ pareigas naujajai valdžiai lojaliems asmenims“, – kalbėjo politikas.

Opozicinės Lietuvos laisvės sąjungos (LLS, liberalų) atstovas Vilniaus taryboje Algis Čaplikas stebisi, kad sostinės vadovai netinkamus ar nereikalingus darbuotojus atleisti apsisprendė būtent šalių sutarimo būdu. / „Lietuvos žinių nuotrauka“

Po skandalų – išmoka

Pirmoji žinia apie atleidžiamus sostinės švietimo įstaigų vadovus nuskambėjo dar praėjusių metų liepą. Tuo metu viešai paskelbta, kad iš darbo, pasibaigus sutarčiai, išeina 18 metų Vilniaus Sofijos Kovalevskajos vidurinei mokyklai vadovavusi direktorė Jevdokija Vasiljeva. Šiuo metu į gimnaziją bei progimnaziją pertvarkyta švietimo įstaiga prieš kelerius metus dėmesio centre buvo atsidūrusi dėl Valstybės saugumo departamento pareigūnų atliktų kratų. Tai buvo padaryta vykdant tyrimą, paaiškėjus, kad sostinės S. Kovalevskajos vidurinės mokyklos bei Vasilijaus Kačialovo gimnazijos moksleiviai buvo vežami į Rusijos rengiamas sukarintas stovyklas.

Vilniaus meras Remigijus Šimašius tuo metu žiniasklaidai aiškino, esą J. Vasiljevos atleidimas – formalus sprendimas. „Tai grynai formalus sprendimas – sutartis nutrūksta. Pagal įstatymus, miesto taryba turi patvirtinti šį dalyką. Tai ne politinis sprendimas. Tiesą sakant, net nežinau asmeninių priežasčių, dėl kurių moteris išeina iš darbo“, – kalbėjo sostinės vadovas.

Tačiau praėjusių metų liepos 15 dieną priimtame Vilniaus tarybos sprendime dėl direktorės atleidimo (jį pasirašė R. Šimašius) aiškiai dėstoma: sutartis nutraukiama šalių susitarimu, išmokant „6 (šešių) mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę kompensaciją ir kompensaciją už neišnaudotas kasmetines atostogas“. Visa suma, priskaičiuota J. Vasiljevai, Vilniaus savivaldybės administracijos teikiamais duomenimis, sudarė daugiau kaip 8,6 tūkst. eurų.

Skaičiuojami tūkstančiai

Dar didesnė išeitinė kompensacija priskaičiuota šios vasaros pabaigoje, prieš pat rugsėjo 1-ąją, darbo netekusiam Vilniaus Salomėjos Nėries gimnazijos ilgamečiam direktoriui Antanui Suslavičiui. 68 metų pedagogui šalių susitarimu išmokėta beveik 9,4 tūkst. eurų.

Panaši suma – beveik 9,2 tūkst. eurų – priskaičiuota pareigų netekusiai darželio-mokyklos „Žiburys“ vadovei Bronei Zalieckienei. Levo Karsavino vidurinės mokyklos tuometinei direktorei Inai Konovalovai išmokėta 7,3 tūkst. eurų, panaši suma – 7,2 tūkst. eurų – šalių susitarimu skirta lopšelio-darželio „Kodėlčiukas“ buvusiai vadovei Vandai Steponavičiūtei.

Kitų atleistų švietimo įstaigų vadovų išeitinės kompensacijos siekė 3–6 tūkst. eurų. Mažiausiai – 852 eurai – šalių susitarimu sumokėta lopšelio-darželio „Jurginėlis“ direktorei Jolitai Skyrienei. Nors sostinės švietimo įstaigų direktoriai pradėti atleisti praėjusių metų vasarą, naujus vadovus iki šiol turi vos kelios jų. Kitoms vis dar vadovauja laikinieji direktoriai.

Ragina trauktis

Savivaldybės administracijoje kol kas didžiausia išeitinė kompensacija šalių susitarimu teko šių metų gegužę atleistai Užsienio ryšių skyriaus vedėjai Audronei Kraštinaitienei – kiek daugiau kaip 7 tūkst. eurų. Šis skyrius, dabar pertvarkytas į Užsienio ryšių ir turizmo skyrių, nuolatinio vadovo kol kas taip pat neturi. Pamaina dar neparinkta ir praėjusių metų gruodį atleistai miesto tarybos sekretoriato skyriaus vedėjai Vitalijai Zizienei, kuriai skirta 6,7 tūkst. eurų kompensacija.

Praėjusį rugpjūtį atleistai Ekonomikos ir investicijų departamento direktoriaus pavaduotojai Rasai Cibulskienei išmokėta 6,9 tūkst. eurų, buvusiam sostinės vyriausiajam architektui, Miesto plėtros departamento vadovui Artūrui Blotniui – 5,4 tūkst. eurų, atleistai Viešųjų ryšių skyriaus vadovei Irmai Juškėnaitei – 2,9 tūkst. eurų.

„Yra du atleistųjų srautai. Pirmasis – savivaldybės administracijos, kurioje žadamos didžiulės permainos, atstovai, bet kažkodėl iki šiol atleista tik 20 žmonių. Kitas – mokyklų ir darželių vadovai. Žmonės atvirai kalba: esą trauktis iš pareigų ragina naujosios valdžios atstovai. Jei nesutinki – pasiūlo didelę išeitinę kompensaciją. Žmonės brangina savo sveikatą, todėl atsisako darbo“, – „Lietuvos žinioms“ kalbėjo A. Čaplikas.

Vilniaus mero patarėjo Aleksandro Zubriakovo teigimu, kiekvieno darbuotojo atleidimo atvejis yra individualus. „Kažkur žmonės iš tiesų dirbo nepakankamai gerai, kažkur patys pasiprašė iš darbo, nes nesutapo jų ir dabartinės miesto vadovybės požiūris į darbą. Pagaliau gyvenimas nestovi vietoje, ir žmonės ieško pokyčių, naujų iššūkių, naujų galimybių save realizuoti“, – komentavo jis.

Vadina gera investicija

Viešosios politikos ir vadybos instituto (VPVI) vadovo Haroldo Brožaičio manymu, švietimo įstaigos, ir ne tik Vilniaus savivaldybėje, jau seniai reikalauja pokyčių. „Kiek tyrinėjome, Lietuvoje būtent pradinio ir vidurinio ugdymo įstaigų vadovai rečiausiai keičiasi. Kartais stabilumas savaime nėra blogai, bet matant, jog apie 90 proc. tokių vadovų vienoje įstaigoje dirba dešimtmečiais, tai kelia abejonių, ypač atsižvelgiant į tai, kad šiuolaikinei mokyklai nuolat kyla įvairių iššūkių, taigi norima, jog jai vadovautų žmonės, pajėgūs tai daryti“, – kalbėjo jis.

Pasak H. Brožaičio, šiuo metu iš Vilniaus savivaldybės besitraukiantiems vadovams skiriamos kompensacijos, vertinant pinigine išraiška, gali pasirodyti didelės, tačiau, eksperto teigimu, netinkamai vadovaujant švietimo įstaigai, tiek nuostolių gali susidaryti per vieną savaitę. „Jei vykdomi pokyčiai padės švietimo sistemos institucijoms Vilniaus mieste tapti geriau valdomoms, tai laikyčiau gera investicija“, – pažymėjo VPVI vadovas.

Tuo metu banko „Nordea“ Lietuvoje vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas siūlė kelti klausimą, ar valstybės ir savivaldybių viešasis valdymas apskritai yra efektyvus, o priimami sprendimai – racionalūs. „Vilniaus savivaldybės aparatas didžiulis, į metodikas, leidžiančias įvertinti darbuotojo veiklos efektyvumą, neretai žiūrima pro pirštus. Galbūt tuos sprendimus, kurie padaryti dabar, reikėjo priimti jau seniai. O galbūt jie susiję ir su tam tikrais politiniais pokyčiais miesto valdžioje. Konkrečiai pasakyti sunku, tik norėtųsi, kad šiuo atveju, kai naudojami mokesčių mokėtojų pinigai, jie būtų leidžiami kiek įmanoma efektyviau“, – aiškino ekonomistas.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorės Almos Vaitkunskienės komentaras:

26 vaikų lopšelių-darželių bei mokyklų direktoriai buvo atleisti šalių susitarimu dėl dviejų pagrindinių priežasčių.

Pirma priežastis: švietimo ir mokslo ministro 2005 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. ISAK-1521 patvirtintų valstybinių (išskyrus aukštųjų ir aukštesniųjų) ir savivaldybių mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų atestacijos nuostatai reikalauja įstaigų vadovų kvalifikacijos periodinio įvertinimo (nuo 2016 m. sausio 1 d. kas 5 metai). Dalis iš šių 26 įstaigų vadovų, pagal įstatymą suėjus jų kvalifikacijos atestacijos terminui, patys nutarė kvalifikacijos atestacijoje nebedalyvauti (nors tokios galimybės niekas neturi teisės uždrausti ir nedraudė), todėl ir nebegalėjo tęsti darbo vadovų pareigose.

Antra priežastis: dalis vadovų dalyvavo atestacijoje ir kai kurių iš jų, kaip konstatavo Atestacijos komisija, kompetencijos ir vadybinė veikla nebeatitiko kvalifikacijos reikalavimų. Tuomet Vadovų atestacijos komisijos nutarimais jiems nebuvo patvirtinta turėta kvalifikacinė kategorija bet, siekiant sudaryti papildomą galimybę įrodyti jų kompetencijos tinkamumą, buvo paskirta neeilinė atestacija, tačiau dalis vadovų savo valia apsisprendė nedalyvauti neeilinėje atestacijoje ir paliko savo pareigas šalių susitarimu. Norime pažymėti, kad Atestacijos komisijoje yra ne tik Vilniaus Savivaldybės vadovai, kurių komisijoje yra mažuma – komisijos sudėtyje yra ir Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos, Lietuvos edukologijos universiteto, aukštųjų mokyklų ir kitų įstaigų atstovai, taigi, komisijos vertinimų objektyvumu nėra jokio pagrindo abejoti.

Tikėtina, kad tokiam vadovų asmeniniam apsisprendimui nebetęsti kvalifikacinio atestavimo, be kurio įstaigai pagal įstatymus toliau vadovauti asmuo nebegali, turėjo ir faktas, kad daugumai iš šių 26 vadovų jau suėjęs pensinis amžius.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"