TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Išeiviai įžvelgia referendumo grėsmes

2015 04 24 6:00
Šansų, kad referendumas dėl dvigubos pilietybės įvyktų, labai nedaug. LŽ archyvo nuotrauka

Politikų iniciatyvas kartu su kitąmet vyksiančiais Seimo rinkimais rengti referendumą dėl dvigubos pilietybės Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) atstovai vadina politikavimu ir baiminasi, kad tokie siūlymai, esant dabartinei geopolitinei situacijai, yra rizikingi.

Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos atstovai vakar iš naujo įregistravo siūlymą per kitų metų rudenį vyksiančius Seimo rinkimus rengti privalomąjį referendumą dėl dvigubos pilietybės įteisinimo, išbrauktą iš ketvirtadienio posėdžio darbotvarkės. Referendumo tekste liberalai siūlo negaliojančia pripažinti Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalį, numatančią, kad niekas, išskyrus įstatymo nustatytus atvejus, negali būti Lietuvos ir kitos valstybės piliečiu.

Savo ruožtu į artimiausio plenarinio posėdžio darbotvarkę įtraukti jo projektą dėl dvigubos pilietybės reikalauja ir Darbo partijos frakcijos narys Artūras Paulauskas. Siūlymą keisti Konstituciją įrašant „Lietuvos Respublikos pilietis gali būti ir kitos valstybės piliečiu“ jis įregistravo dar 2013 metais, bet šis įstrigo Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete. Jo išvadose teigiama, kad neribotą pilietybės suteikimo politiką nedraugiškos valstybės gali naudoti savo tikslams, didindamos įtampą mūsų šalyje.

Politikų iniciatyvas dėl referendumo neigiamai vertina PLB, aktyviai pasisakanti už dvigubos pilietybės įteisinimą. „Manome, kad referendumas tos problemos neišspręs. Seimo nariai jau pradeda politikuoti prieš artėjančius Seimo rinkimus. Dvigubos pilietybės siūlymas - populiarus, žmonės to nori, bet politikai, regis, neįsigilina į visas aplinkybes“, - LŽ sakė PLB atstovė Lietuvoje Vida Bandis.

Tik išimtiniais atvejais

Lietuvių kilmės asmenys dvigubos pilietybės galėjo siekti pagal 2003-iaisiais įsigaliojusį Pilietybės įstatymą. Jis numatė lietuvių kilmės emigrantams galimybę turėti Lietuvos pasą ir kartu būti bet kurios kitos šalies piliečiu. Tačiau 2006 metų lapkritį Konstitucinis Teismas (KT) išaiškino, kad toks Pilietybės įstatymas prieštarauja Konstitucijai, nes, numatydamas galimybę dvigubą pilietybę turėti tik lietuviams, diskriminuoja kitas etnines grupes (rusus, lenkus, žydus ir pan).

Šiuo metu dvigubą pilietybę gali turėti tik išvykę iš Lietuvos okupacijos laikotarpiu piliečiai bei jų palikuonys, tačiau tokia galimybė nesuteikiama tiems, kurie emigravo po nepriklausomybės atkūrimo. KT yra išaiškinęs, kad dviguba pilietybė gali būti suteikama tik išimtiniais įstatymo nustatytais atvejais, o pakeisti šią nuostatą galima tik referendumu taisant Konstituciją.

Skubina sprendimus

Liberalų sąjūdžio vadovo Eligijaus Masiulio teigimu, inicijuojant referendumą bandoma spręsti įsisenėjusią problemą. „Lietuvos institucijos jau daug metų ginčijasi dėl dvigubos pilietybės: buvo ne vienas bandymas keisti Pilietybės įstatymą, išplečiant dvigubos pilietybės taikymo išimtis, tačiau KT 2012 metais sudėliojo taškus pasakydamas, kad vienintelis būdas įteisinti dvigubą pilietybę - Konstitucijos keitimas referendume. Todėl, jeigu iš tikrųjų norime išlaikyti pilietinį ryšį su išvažiavusiaisiais per visą nepriklausomybės laikotarpį, įtraukti juos į svarbiausius valstybės valdymo klausimus, reikėtų pateikti visuomenei šį klausimą“, - LŽ tvirtino politikas.

Jo manymu, ilgą laiką realų problemos sprendimą stabdė viltis, kad grąžinti dvigubą pilietybę galėtų pavykti nekeičiant Konstitucijos, bet taisant Pilietybės įstatymą. „Deja, tie bandymai buvo nesėkmingi. Kita priežastis, matyt, yra ta, kad vis dažniau pasigirsta nuomonių, esą valstybės politiniame gyvenime turėtų dalyvauti tik tie žmonės, kurie liko Lietuvoje, o išvažiavusieji neva nelabai turi teisę spręsti šalies likimo klausimus, nes yra tarsi nebelojalūs. Gal ši nuostata taip pat kai kuriems trukdo apsispręsti dėl dvigubos pilietybės?“ - svarstė politikas.

A. Paulauskas įsitikinęs, kad problemos sprendimą labiausiai stabdo teigiamo rezultato reikalaujantys išeiviai, kurie nerimauja dėl galbūt neigiamo referendumo rezultato. „Pagrindinė priežastis yra Šiaurės Amerikos lietuviai, kurie nerimauja, kad referendumas gali nepavykti, o tada dvigubos pilietybės klausimą apskritai bus sunku spręsti. Matyt, kai kurie politikai pasiduoda užsienio lietuvių nuotaikoms. Bet jeigu nerengi referendumo - užkonservuoji situaciją, ir ji nesikeičia daugybę metų kaip dabar“, - tvirtino jis.

Mato žlugdymą

V. Bandis teigimu, išeiviai ilgą laiką tikėjosi, kad dvigubos pilietybės klausimas bus išspręstas keičiant Pilietybės įstatymą, bet tam pritrūko politinės valios. Kita galimybė, pasak PLB atstovės, - pirmiausia taisyti Referendumo įstatymą, mažinant reikalavimus keisti Konstitucijos 12 straipsnį, arba kaip nors paprastinti šio konkretaus referendumo organizavimą.

„Kitaip referendumas yra pasmerktas žlugti: dabar galiojantis Referendumo įstatymas reikalauja, kad norint keisti Konstitucijos 12 straipsnį tam turėtų pritarti daugiau kaip 50 proc. visų balsavimo teisę turinčių Lietuvos piliečių, o kaip žinome, tiek žmonių apskritai ateina prie balsadėžių. Vadinasi, visi atėjusieji balsuoti turėtų būti už referendumą - tai vargu ar įmanoma“, - LŽ tvirtino V. Bandis.

Pasaulio lietuvių atstovė įžvelgia ir kitų įregistruoto projekto grėsmių. „Jei klausimą ketinama spręsti taip, kaip siūloma dabar, net sulaukus teigiamo rezultato, kyla grėsmė, kad Rytams atsivers galimybė įsikišti į šį procesą, ypač per kitataučius, gimusius Lietuvoje. Kai tokia įtempta geopolitinė padėtis, taip elgtis yra neatsargu“, - sakė V. Bandis.

Lietuvos konstitucinės teisės specialisto dr. Petro Ragausko manymu, inicijuojamas referendumas iš tiesų gali atnešti priešingą nei viliamasi rezultatą.

„Po Konstitucijos patvirtinimo per 20 metų turime tik vieną įvykusį referendumą dėl narystės Europos Sąjungoje, o ir tas - turbūt visi atsimena - kaip vyko. Šiame kontekste, atrodo, šansų, kad referendumas dėl dvigubos pilietybės įvyks, labai nedaug. Dėl to jo šalininkai šiek tiek vengia tai daryti, nes mato, kad jis gali neįvykti, o priešininkai tada gautų rimtą argumentą, esą tauta to nenori“, - kalbėjo teisininkas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"