TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Išeiviai Latvijoje: svarbus kiekvienas lietuvis

Mokiniams ypač įdomus buvo jaunų žmonių apsisprendimas vasaros malonumus iškeisti į alinantį karštį, debesis uodų ir bekraštę taigą./MisijaSibiras.lt nuotrauka

Tokia mintis nuskambėjo šią vasarą tolimojoje Chakasijoje tremtinių kapinaičių ieškojusiems, jas tvarkusiems ir Sibire dar gyvus lietuvius lankiusiems ekspedicijos “Misija Sibiras’12” dalyviams besisvečiuojant kaimyninės Latvijos lietuvybės židiniuose.

Lietuvos ambasados Latvijoje iniciatyva surengtas ekspedicijos “Misija Sibiras’12” pristatymas dviejuose didžiausiuose šios šalies miestuose – Daugpilyje ir Rygoje – susilaukė ne tik didžiulio čia gyvenančių lietuvių dėmesio. Šiuo projektu itin aktyviai susidomėjo ir tą pačią istorinę skriaudą patyrę latviai. Jie neslepia ambicijų artimiausiu metu perimti pilietiškumu ir patriotiškumu pulsuojančio, vis didesnio populiarumo kasmet sulaukiančio projekto patirtį.

Kaimyninėje Latvijoje svečiavosi šio projekto ambasadoriais tapę jo dalyviai Tadas Valančius, Vytautas Puidokas ir Stasė Narkevičiūtė.

Kiekvienas svarbus!

Antrame pagal dydį kaimyninės valstybės didmiestyje gyvenantys lietuviai kruopščiai kuria ir puoselėja jų pačių rankomis sulipdytą lietuvišką salą. Vienoje pagrindinių Daugpilio gatvių, buvusiame Lietuvos konsulate įsikūrusi lietuvių bendruomenė ne tik aktyviai dalyvauja didžiausiose Lietuvos ir Latvijos šventėse, sporto varžybose, šokių ir dainų festivaliuose, o ir rengia parodas, kaupia lietuvišką biblioteką, visomis išgalėmis į veiklą stengiasi įtraukti jaunimą. Nors tai, anot bendruomenės narių, yra be galo sudėtinga.

Atvykusius projekto „Misija Sibiras‘12“ dalyvius sutiko per trisdešimt aktyvių vietos lietuvių ir keletas latvių, kurie tvirtino besididžiuojantys lietuviškomis šaknimis. „Čia susirenkame, pasišnekučiuojame, lietuviškai padainuojame, visada remiame ir užstojame vienas kitą. Su jais visais jaučiuosi kaip tikras lietuvis“, - gyvai pasakojo prieš keletą metų į bendruomenės veiklą įsitraukęs buvęs karininkas Janis, kadaise pats lankęsis Chakasijos sostinėje Abakane.

Kiekvieną daugiau kaip 5 tūkst. kilometrų vežtą įspūdį ir išgyvenimą ypač atidžiai išklausę lietuviai netruko apiberti ekspedicijos dalyvius gausybe klausimų. „Tai ar matėt mešką?“, „kokios žuvys Chakasijoje plaukioja?“, „galbūt aplankėt Krasnojarsko lietuvių bendruomenę?“, „kodėl Sibire sutikti lietuviai negrįžta namo? ką jie apie tai sakė?“. Po pastarojo klausimo netruko įsiplieksti diskusija, kiek Lietuvai svarbūs svetur gyvenantys tautiečiai ir jų nuopelnai puoselėjant lietuvybę. „Nekelkit tokių klausimų. Kiekvienas lietuvis, kur jis bebūtų, ką bedarytų, yra be galo svarbus“, - nukirto Daugpilio Lietuvių namų vadovas Rimantas Klepšys. Tiesa, jis neslėpė nusivylimo, kad dešimtmečius jų prieglobsčiu tapusius namus planuojama parduoti. Bet kova dėl jų, anot R.Klepšio, dar nebaigta.

Mokiniai žavėjosi projektu

Ne prastesnį įspūdį palieka lietuvybės švyturiu vadinama Rygos lietuvių vidurinė mokykla. Pagal savo infrastruktūros ir švietimo sistemos išvystymą ji yra penkta tarp visų Latvijos mokyklų. Todėl joje mokytis nori ne tik lietuviai, o ir vis daugiau latvių bei rusų.

„Misija Sibiras‘12“ ekspedicijos narius mokykla pasitiko pilnutėle auditorija ir degančiomis vaikų akimis, susižavėjusiomis galimybe prisiliesti prie vis dar gyvo istorijos liudijimo. Mokykla tuo metu kaip tik rengėsi naujojo Lietuvos Seimo pirmininko sutikimui, mokytojai svarstė, kur kabinti nuotraukas iš susitikimo su Latvijos prezidentu Andriu Bėrziniu. Mokykloje iki šiol lankėsi visi abiejų valstybių vadovai. Visgi tądien dėmesys atiteko Sibire lietuvių kapinaites lankiusiems svečiams. Į Lietuvą atsiimti apdovanojimo už lietuvybės puoselėjimą išvykusi mokyklos direktorė Aldona Treija susitikime sudalyvauti negalėjo, tačiau perdavė sveikinimus.

Mokiniams ypač įdomus buvo jaunų žmonių apsisprendimas vasaros malonumus iškeisti į alinantį karštį, debesis uodų ir bekraštę taigą. „Kiekvienam iš jūsų turėjo būti psichologinis lūžis, kai nusprendėte siekti šios misijos. Koks jis buvo?“, - teiravosi vienuoliktokai. Ne vienas jų žadėjo kitą vasarą bandyti prasibrauti į ekspedicijos komandą.

Kaupėsi ašaros

Tos pačios dienos vakarą ekspedicijos pristatymas surengtas ir Latvijos Okupacijos muziejuje. Išgirsti apie lietuvių tremties vietas Sibire ir apie jaunų žmonių susitikimus su ten tebegyvenančiais lietuviais gausiai susirinko tiek Rygoje gyvenantys lietuviai, tiek patys latviai. Šis projektas neturi analogų ne tik Latvijoje ir Estijoje, o ir jokioje kitoje tremties rykštę patyrusioje valstybėje.

„Jūsų klausydama negalėjau sulaikyti ašarų. Pati devynetą metų buvau ištremta į Krasnojarską, tad tos akimirkos, kurias šiandien parodėte, tiek daug primena...“, - susijaudinimo neslėpė keliasdešimt metų Rygoje gyvenanti lietuvė Regina. Pasak jos, Latvijoje gyvenančių tremtinių ir politinių kalinių sąjunga dar prieš keletą metų vienijo beveik šimtą narių, dabar jų teliko apie trisdešimt.

Dar penktajame dešimtmetyje tremiamųjų sąraše atsidūrusi, tačiau tremtinio dalios išvengusi, į Rygą pasprukusi lietuvė Danutė pasakojo, kad Latvijoje sukūrė šeimą, turi būstą ir užtikrintą gyvenimą, tad į Lietuvą sugrįžti jau senokai negalvoja. „Dabar nebėra ko ten grįžti, niekas nelaukia. O ir čia gyvename gana neblogai. Tačiau didžiuojamės esantys lietuviais ir taip bus tol, kol būsime gyvi“, - sakė ji.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"