TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Išeiviai tikisi būti išgirsti

2007 08 06 0:00

Šiandien Kernavėje prasideda Pasaulio lietuvių bendruomenės ir Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos valdybų pirmininkų suvažiavimas, jo dalyvių dar vadinamas seimu. Tryliktus metus iš eilės vykstančiame susitikime bus akcentuojami kultūros, švietimo, sielovados, bendruomenių finansiniai bei organizaciniai reikalai, ryšiai su tėvyne.

Suvažiavimo išvakarėse LŽ kalbėjosi su Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) valdybos pirmininke Regina Narušiene. Pasaulio lietuvių šeimai, anot jos, šiandien priklauso 36 skirtingų šalių bendruomenės. PLB valdyba nesikiša į vietos bendruomenių reikalus, nebent paprašoma pagalbos. "Tačiau kai yra bendras reikalas, toks kaip ryšiai su Lietuva ar pilietybė, atsakomybės imasi Pasaulio lietuvių bendruomenės valdyba", - sakė pirmininkė.

Jaučiasi atstumti

Pasak R.Narušienės, svarbiausia šių metų suvažiavimo tema - dviguba pilietybė. Jos nuomone, Vidaus reikalų ministerijos parengtas įstatymo projektas atima pilietybės galimybę jau ir iš antrosios emigrantų bangos. "Situacija blogesnė, nei buvo anksčiau, mes jaučiamės atstumti", - teigė R.Narušienė. Anot pašnekovės, išeiviams buvo visai priimtinas konservatorių vadovo Andriaus Kubiliaus pateiktas projektas, kuriuo dviguba pilietybė būtų suteikiama visiems užsienyje gyvenantiems lietuviams, išskyrus nusikaltėlius.

Tiesa, šiame projekte nestigo trūkumų, tačiau juos būtų buvę nesunku pašalinti. "Vidaus reikalų ministerijos teikiamas projektas mūsų visiškai netenkina. Dabar jau yra 5-6 projektai, tačiau su jais susipažinę negalime suvokti, kokias gi teises žmonės turės. Reikia pradėt rašyti naują pilietybės įstatymą", - pabrėžė PLB valdybos pirmininkė R.Narušienė. Ji mano, kad Konstituciją teks keisti, nors nebūtinai tą straipsnį, dėl kurio dabar aršiai ginčijamasi. "Yra daug būdų išsaugoti dvigubą pilietybę, tarp jų ir Konstitucijos pakeitimas, nebūtinai referendumo būdu, tik klausimas, ar yra politinė valia. Galima pakeisti kitą straipsnį, nereikalaujantį referendumo - 32-ąjį, kuriame teigiama, kad kiekvienas lietuvis gali apsigyventi Lietuvoje. Ta linkme jau žengia kiti kraštai - Latvija, Estija. Galimybių tai sutvarkyti yra, reikia tik noro", - tvirtino JAV lietuvė. Ji teigė, kad gyvenimas Lietuvos piliečius netrukus gali priversti prabilti apie imigracijos vargus, nors iki šiol Lietuva matė tik emigracijos bėdas.

Pernai, kai Konstitucinis Teismas išaiškino, kad būtina mažinti grupę asmenų, galinčių pretenduoti į dvigubą pilietybę, prezidentas V.Adamkus yra paraginęs teisininkus ir politikus ieškoti teisinių būdų išsaugoti dvigubos pilietybės galimybę.

Skatina lietuvybę

Pasaulio lietuvių bendruomenių seime bus svarstomi ir naujųjų Lietuvos išeivių integracijos klausimai. "Negalime sustabdyt šalį paliekančių žmonių. Jie važiavo ir važiuos. Tai Lietuvos problema, sąlygos gyventi jiems turi pasikeisti čia, - sakė PLB valdybos pirmininkė. - Mūsų pareiga įtraukti atvykėlius į lietuvišką veiklą. Negalime jiems padėti lėšomis, nes tai paskatintų dar daugiau lietuvių išvykti iš šalies." Senbuviai stengiasi padėti naujiesiems atvykėliams greičiau pritapti prie nepažįstamos visuomenės, kartu neprarasti lietuvybės.

Lietuvių išeiviai norėtų matyti Lietuvos televizijos (LTV) programas, iš pradžių JAV, o vėliau ir visame pasaulyje. "Penkerius metus bandome šį projektą įgyvendinti, nes žinios iš tėvynės mums labai svarbios. Gal ne tiek pati informacija, kiek galimybė jaustis Lietuvos dalimi. Ypač to reikia mūsų vaikams, kad jie galėtų nuolat girdėti tėvų gimtąją kalbą", - sakė R.Narušienė. Tačiau televizijos generalinis direktorius Kęstutis Petrauskis per Seimo ir JAV lietuvių bendruomenės posėdį paskelbė, neva su Amerikos lietuvių televizija nacionaliniam transliuotojui susitarti nepavyksta, todėl ketinama skelbti transliacijos įsigijimo teisių konkursą. Išeiviai baiminasi, kad konkursą gali laimėti kompanija, kuri eteryje skleis neobjektyvias žinias apie Lietuvą, kurs tendencingą nuomonę. Anot R.Narušienės, maždaug prieš metus vietos išeivijos spaudoje buvo pasirodžiusi reklama, kviečianti žmones įsigyti LTV transliacijas. Paaiškėjo, kad šias paslaugas siūlė rusų kilmės aferistai, norėję tik lengvai pasipelnyti. Tik spaudoje pasirodžius kelioms tiriamosioms publikacijoms paslaptingieji programos pardavėjai dingo.

Išeiviai labai norėtų, kad teisė transliuoti LTV programas atitektų Amerikos lietuvių televizijai, veikiančiai jau daugiau kaip dešimt metų. "Mes ja pasitikime, ji turi sutartį su mūsų bendruomene. Tačiau Lietuvos televizija atstūmė mus", - skundėsi valdybos pirmininkė. Tik po to, kai išeivija kreipėsi pagalbos į Lietuvos valdžios pirmuosius asmenis, buvo sudaryta 5 asmenų darbo grupė, kuri turėjo ištirti situaciją ir parengti Amerikos lietuvių televizijos veiklos planą. Pasak R.Narušienės, darbai jau atlikti ir naujasis planas pateiktas Vyriausybės vadovui, šiomis dienomis pasieks ir prezidentą V.Adamkų. "Mes, darbo grupė, atlikom savo pareigą. Dabar belieka sulaukti lėšų ir pradėti darbus", - sakė išeivijos atstovė.

Mokyklose vaikų daugėja

Be nacionalinės televizijos indėlio neįsivaizduojamas ir jaunosios išeivių kartos švietimo darbas. Pasak R.Narušienės, daug lietuvių bendruomenės šeimų yra išsklaidytos po visą šalį ir neturi galimybių leisti savo atžalas į savaitgalio mokyklas. Televizijos programos, pirmininkės nuomone, padėtų mokyti mažylius lietuvių kalbos.

Be to, bendruomenė tikisi knygų, vadovėlių leidėjų pagalbos. "Jūs turite daug ekspertų, kurie galėtų mums patarti. Lietuvoje leidžiamos knygos ne visai tinka Amerikos lietuviukams. Reikėtų specialistų pagalbos pritaikant vadovėlių mokymo programas išeivių reikmėms", - sakė R.Narušienė ir pridūrė, kad lietuvių bendruomenės gausėja, ypač po naujųjų išeivių bangos: "Lituanistinėse mokyklėlėse jau nebėra vietos, kur sodinti gausėjantį mokinių būrį."

Kunigų stygius

Suvažiavime bus kalbama ir apie lietuviškų bažnyčių užsienyje valdymą bei mėginimą kuo daugiau jų išlaikyti lietuvių rankose. "Labai jaučiama kunigų stoka. Be jų mes negalime išlaikyti bažnyčios. Juos galėtų pavaduoti dekanai, bet ir pastaruosius reikia rengti būsimai tarnystei", - kalbėjo R.Narušienė. Taip pat bendruomenių suvažiavime bus aptarta, kaip užsienio lietuviai galėtų prisidėti prie kitąmet vyksiančių jubiliejinių Šiluvos atlaidų rengimo.

Neranda bendros kalbos

Jei su Prezidentūra PLB kontaktai nuo seno yra geri, o Seime nuo spalio vidurio pradės veiklą reorganizuota Seimo ir PLB komisija, tai bendradarbiaujant su Vyriausybe, kuriai atstovauja Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas, išeiviai neišvengia problemų. "Negerai, kad jie siekia perimti mūsų pareigas, nori vadovauti ir nesupranta, kad mūsų veikla yra mūsų valdybos reikalas", - sakė R.Narušienė. Ji kritikavo neseniai departamento išleistą išeivijos tyrimą, kuriame net nepaminėtas Pasaulio lietuvių bendruomenės indėlis. "Tai kenkia geriems mūsų santykiams. Bendros veiklos programą galima sukurti tik geranoriškai bendradarbiaujant", - tvirtino R.Narušienė

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"