TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Išeivija sugrįš intelektu

2010 04 26 0:00
R.Avulytė-Moreira didžiuojasi, kad protingų ir darbščių lietuvių reputacijos sugriauti nepajėgūs nei automobilių vagys, nei prostitutės.
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Po praėjusią savaitę vykusių jau tradicinių Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) komisijos posėdžių LŽ kalbasi su Portugalijos lietuvių bendruomenės atstove Rūta Avulyte-Moreira.

- Ar šie susitikimai netampa vis labiau rutininiai, atiduodama formali duoklė ir išsiskirstoma iki kitų metų?

- Nesutikčiau, kad posėdžiai tik formalūs. Visiškai nuoširdžiai norime prisidėti prie Lietuvos politinio ir kultūrinio gyvenimo. Anksčiau natūraliai aktyviai veikė gausiausia JAV lietuvių bendruomenė, bet per dvidešimt nepriklausomybės metų padėtis labai pasikeitė. Didelės bendruomenės susikūrė ir Europos valstybėse. Atsirado nauja išvažiavusiųjų karta. Žinoma, nemaža jų dalis paliko Lietuvą dėl ekonominių priežasčių, tad jie nėra aktyvūs bendruomenių nariai. Tačiau daugėja tokių, kurie savo įgytą mokslinę, verslo patirtį norėtų naudoti ir Lietuvoje.

- Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas neseniai išskaidytas, išeivijos reikalai perduoti Užsienio reikalų ministerijai (URM). Ar tos pertvarkos į naudą užsienyje gyvenantiems lietuviams?

- Kol kas ne, nes tos struktūros dar labai naujos. Tačiau tam tikrą rūpestį kelia tai, kad, priskyrus mūsų reikalus URM, mes lyg ir tampame užsienio politikos dalimi. Tačiau juk esame Lietuvos piliečiai, tik gyvename užsienyje. Savo žmogiškuosius ir finansinius išteklius grąžiname Lietuvai. Tarp mūsų yra net tokių, kurie dirba užsienyje, bet mokesčius moka Lietuvoje. Tad mums atrodo keistas požiūris, kad tampame užsienio reikalų subjektu. Mes nesame užsienio politikos dalis. Esame lietuviai ir norime būti vidaus politikos dalis, nors ir gyvename užsienyje.

- Ar kontaktas su tėvyne yra tvirtas, ar jums pakanka informacinio palaikymo iš valdžios institucijų, ambasadų?

- Vienintelis ryšys iš tiesų yra ambasados ir konsulatai. Bent Europoje gauname didelę, naudingą ir gerą pagalbą, bet teisinio pobūdžio problemų kyla. Tarkime, yra nemažai lietuvių mokslininkų, kurie norėtų su įvairiais projektais nemokamai dirbti Lietuvoje, tačiau negali, nes pagal projektų vidines taisykles jie privalo gauti atlyginimą. Šias teisines spragas mėginame taisyti kartu su Ūkio bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijomis. Tokio pobūdžio problemos gal ir atrodo keistokos, bet jos paplitusios tarp užsienyje gyvenančių lietuvių.

- Nenauja problema - dviguba pilietybė. Regina Narušienė kalbėjo apie tai kaip apie "palaidą ir ilgai netvarkomą balą". Kaip jums regisi šis reikalas?

- Tai ne tik į JAV išvažiavusiųjų bėda, kaip iki šiol dažniausiai atrodydavo, bet ir į Europos Sąjungos (ES) valstybes išvykusių lietuvių. Pagal dabartinius įstatymus dvigubą pilietybę gali turėti asmenys, išvykę iš Lietuvos iki 1990 metų kovo 11-osios. Tad tie trečiosios bangos, kur sutelkti protai, intelektas, pinigai, kontaktai, emigrantai vienu ypu atmetami, vos paprašę kitos šalies pilietybės.

Mūsų valstybė negina nei kituose kraštuose gimusių lietuviukų, nei ištekėjusių ar vedusių asmenų, kurie priima kitos valstybės pilietybę. Tai aktualu tiek JAV, tiek Europoje. Europoje net labiau, nes čia dabar jau daugiau mūsų, atvažiavusių dirbti ir mokytis. "Palaida bala" šioje srityje yra dar ir dėl nepakankamo informavimo.

Tačiau pastaruoju metu mes labiau stengiamės akcentuoti ne galimybę gauti dvigubą, o tiesiog išlaikyti Lietuvos pilietybę. Ir šį klausimą norėtume atiduoti teismams. Nes dabar susiklostė keista padėtis, kad kirtęs sieną žmogus, turintis dvigubą pilietybę, privalo atiduoti lietuvišką pasą. Ir nėra jokios galimybės tokio veiksmo apskųsti. "Sienos biurokratai", kaip juos vadiname, sprendžia šį reikalą. Prašome, jog tokius atvejus nagrinėtų teismai, kad žmogus teisme galėtų argumentuoti, koks yra jo ryšys su Lietuva.

Suprantame, kad pagal Konstitucinio Teismo išaiškinimus šiuo metu dviguba pilietybė nenumatyta. Dar nemėginame inicijuoti Konstitucijos pataisų, nes suvokiame, kad pilietinės visuomenės padėtis kol kas labai trapi ir mūsų norai nebus suprasti.

- Ne visi išvažiavusieji aktyviai dalyvauja PLB veikloje. Vis dėlto įdomu, ar esate suskaičiavę, kiek lietuvių gyvena įvairiose valstybėse?

- Tai padaryti labai sudėtinga. Turime pasikliauti Statistikos departamento duomenimis, o jie teigia, kad išvažiavusiųjų yra apie milijoną. Tačiau, kaip žinoma, gyventojų surašymo nebuvo dešimtmetį. Kitais metais, įvykus surašymui, sužinosime. Arba dar greičiau, nes priimta pataisa dėl privalomo sveikatos draudimo, tad mokesčių inspektoriai suregistruos visus skolininkus (juokiasi).

- Atstovaujate Portugalijos lietuvių bendruomenei, apie kurią beveik nieko nežinome. Gajus stereotipas, kad kaimynėje Ispanijoje lietuviai skina apelsinus ir pomidorus. Ką jie veikia Portugalijoje?

- Kiek tenka susidurti su lietuviais Ispanijoje, jie dažniausiai dirba gidais arba informacinių technologijų srityje. Kitaip tariant, "dirba smegenimis".

Portugalijoje lietuvių bendruomenė labai maža ir gyvuoja tik apie pusantrų metų. Beveik visus lietuvius į šią šalį atvedė santuoka arba mokslas. Turime ir sėkmingo verslo atstovų. Kaip žinote, pietiečiai yra tingūs, pratę prie siestų, tad verslo smegenys esame mes, šiauriečiai. Matydami jų spragas greitai ir sėkmingai jas užpildome. Didelis Portugalijos pranašumas mums, šiauriečiams, yra puikus klimatas.

- Užsiminėte apie Portugaliją, tad būtų įdomu palyginti pasaulinės ekonomikos krizės padarinius Lietuvoje ir Portugalijoje. Kaip ją išgyvenate ten? Ar iš Portugalijos būtų galima ko nors pasimokyti?

- Pasimokyti tikrai nėra ko. Graikai, būdami tingūs, bent streikuoja, o portugalai net ir tai tingi daryti. Vienas kitam pasiskundžia ir toliau drybso prie televizorių.

Vienas radikaliausių Portugalijos vyriausybės sprendimų - į pensininko vietą nepriimti dirbti naujo darbuotojo. Žinoma, ribojami įvairūs pirkiniai iš biudžeto lėšų, pristabdyti investiciniai projektai. Tačiau nei pensininkams, nei policininkams, nei kitoms svarbioms socialinėms grupėms niekas nei pensijų, nei atlyginimų nesumažino. Arba jei ir mažino, tai žiniasklaida dar neiškapstė. Beje, ten žurnalistai kur kas prastesni įvairių skandalų "kapstytojai" nei dirbantys Lietuvoje. Kiek pamenu, lietuviai žurnalistai kur kas imlesni buvo ir anksčiau.

Man regis, Lietuva, reaguodama į krizę, labiau stengiasi atitikti įvairius ES reikalavimus ir nelabai rūpinasi paprastais piliečiais. Iš šalies stebint atrodo, kad Vyriausybė ir Seimas bet kokia kaina vaikosi gero įvaizdžio, net pamindami piliečių interesus.

Manau, tos pastangos nereikalingos, nes lietuviai pasaulyje labai pozityviai vertinami už darbštumą, sąžiningumą ir, pagaliau, protą. To įvaizdžio nesugriauna nei mūsiškiai automobilių vagys, nei prostitutės.

- Nemažai laiko skyrėte lietuvių grąžinimo į tėvynę problemoms aptarti. Ar jaučiate valstybės pastangas, tą norą susigrąžinti tautiečius?

- 2 mlrd. litų grįžta į Lietuvą uždirbti mūsų tautiečių. "Atakų", kad grįžtume, nejaučiame nei per ambasadas, nei per bendruomenes. Kita vertus, nebūtina fiziškai susigrąžinti žmonių. Galima susigrąžinti kapitalą, žinias, verslo kontaktus. Tai yra didelė vertybė. Tiesą sakant, neteko girdėti, kad Lietuvoje būtų daroma kas nors panašaus į Kinijos pastangas susigrąžinti užsienio universitetuose išsimokslinusių žmonių.

- Vieną savo straipsnių esate pavadinusi "Lietuvos užsienio politikos dualizmas - NATO ir ES narė su Rusija mintyse".

- Pasikalbėję tarpusavyje vieningai sutariame, kad rusų nebijome, sunku būtų patikėti, kad Rusija vėl aneksuotų Lietuvą. Tačiau ekonominė aneksija įmanoma, nes, kiek suprantu, Lietuvoje dominuoja rusiškas kapitalas.

Liūdna, kad net paprasčiausio susisiekimo požiūriu, kalbu apie lėktuvų skrydžius ir geležinkelius, esame labai toli nuo Europos.

- Jau ne vienus metus diskutuojama apie Lietuvos įvaizdžio reikalus. Ar žvelgiant iš Portugalijos tolumų Lietuva yra "drąsi šalis"?

- Portugalijoje, o ir daug kur kitur pasaulyje, niekas nežino apie tokią Lietuvą. Esam žinomi dėl savo krepšinio, o Portugalijoje atsimenamas futbolininkas Edgaras Jankauskas. Europoje garsiai skambėjo apkalta prezidentui. Apmaudu, tačiau net po Europos kultūros sostinės metų Vilnius mažiau žinomas nei Ryga.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"