Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
LIETUVA

Išeivijos nerimo balso Vyriausybė negirdi

 
2017 07 08 6:00
Vida Bandis: "Prieš priimant tokį sprendimą turi būti nustatyta tvarka, kaip Vyriausybė toliau bendradarbiaus su PLB.“
Vida Bandis: "Prieš priimant tokį sprendimą turi būti nustatyta tvarka, kaip Vyriausybė toliau bendradarbiaus su PLB.“ Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Nepaisydama griežto išeivijos nepritarimo, Vyriausybė vis dėlto skuba naikinti ne vienus metus veikiančią, bet po pastarųjų Seimo rinkimų neatnaujintą Užsienio lietuvių reikalų koordinavimo komisiją (ULRKK). Parengti „nuosprendį“ šiam esą formaliam dariniui buvo pavesta diplomatinei žinybai.

Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) atstovai kartoja, kad panaikinus komisiją dar labiau sumažės vykdomosios valdžios bendravimas su išeivijoje įsikūrusiais tautiečiais, o tai lems didesnį atotrūkį tarp Lietuvos ir užsienyje gyvenančių jos piliečių.

Mato vieną langelį

Naikinti ULRKK Vyriausybei oficialiai siūlo Užsienio reikalų ministerija (URM), po kurios sparnu ir veikia ši komisija. Užsienio lietuvių ryšių su Lietuva stiprinimas – viena diplomatinės žinybos veiklos sričių. Neoficialiai ministerijoje pripažįstama, kad ne pati URM inicijavo ULRKK panaikinimą – toks pageidavimas buvo gautas iš premjero Sauliaus Skvernelio aplinkos.

To neneigė ir ministro pirmininko patarėjas užsienio politikos klausimais Deividas Matulionis. „Lietuvos žinioms“ jis pažymėjo, kad Vyriausybė yra užsibrėžusi tikslą panaikinti visas formalias komisijas, o ULRKK – viena jų. Dar birželio 22 dieną Seime per Vyriausybės valandą aiškindamas, kodėl norima naikinti ULRKK, premjeras S. Skvernelis teigė, kad ULRKK yra „formalus darinys“, kuris esą nesprendžia jokių problemų.

Vida Bandis: „Prieš priimant tokį sprendimą turi būti nustatyta tvarka, kaip Vyriausybė toliau bendradarbiaus su PLB.“

Kaip tikino D. Matulionis, panaikinus ULRKK, Vyriausybės dėmesys išeivijai nesumažės, tik bus siekiama su ja bendrauti kiek kitaip. „Jeigu atsiras poreikis tartis reguliariai, organizuosime susitikimus, vadovaujant premjerui. Susitikimai bus biurokratiškai įforminami ir priimamos rezoliucijos ministerijoms“, – aiškino Vyriausybės vadovo patarėjas. Esą bendravimas su išeivijoje gyvenančiais tautiečiais tikrai nenukentės. „Pažįstu daugelį PLB narių, mano garbės reikalas, kad bendradarbiavimas tęstųsi taip, kaip iki šiol“, – sakė D. Matulionis.

Anot jo, ryšiams su išeivija stiprinti artimiausiu metu ketinama burti darbo grupę, kuri analizuos ir siūlys reintegracijos priemones – kas šiuo metu padaryta ir ką reikėtų padaryti, kad užsienyje gyvenantys tautiečiai būtų skatinami grįžti į Lietuvą. D. Matulionio teigimu, iš pradžių galvojama apie vieno langelio principą. Tačiau kaip jis bus įgyvendintas – ar bus koks nors konsultacinis centras, kokia nors kita institucija, ar informacija bus teikiama tik elektroninėmis priemonėmis, – kol kas neapsispręsta.

Kategoriškai nesutinka

Su planais panaikinti ULRKK kategoriškai nesutinka PLB. Jos atstovų tikinimu, komisijos panaikinimas kardinaliai sumažins vykdomosios valdžios bendravimą su diaspora, o siūlomos alternatyvos neužtikrins efektyvaus bendradarbiavimo. PLB nuomone, siekis, kad ULRKK nebeliktų, grindžiamas netiksliais ir klaidinamais argumentais. Neaišku, kas spręs, kada atsiras poreikis susitikti, kas susitikimuose dalyvaus.

Be to, Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisija negali paveikti vykdomosios valdžios santykių su lietuvių diaspora, nes šios komisijos nutarimai, išvados, pasiūlymai yra tik rekomendacinio pobūdžio. O ULRKK sprendimai vykdomosios valdžios institucijų iki šiol buvo vykdomi.

PLB taip pat abejojo, ar panaikinus ULRKK iš tiesų sumažės biurokratijos, kaip tikisi pertvarkos iniciatoriai. Nuogąstaujama, kad gali atsitikti priešingai – komunikacija tarp diasporos bei vykdomosios valdžios taps mažiau konstruktyvi, dubliuosis, nes paklausimus, iniciatyvas gal reikės teikti skirtingiems vykdomosios valdžios subjektams.

„Suprantame, kad po rinkimų pasikeitė Vyriausybė, keičiasi jos darbo principai, reglamentai. Suprastume ir ULRKK panaikinimą, tačiau prieš priimant tokį sprendimą turi būti nustatyta tvarka, kaip Vyriausybė toliau bendradarbiaus su PLB“, – „Lietuvos žinioms“ teigė PLB atstovė Lietuvoje Vida Bandis.

Anot jos, būtent dėl to, kad gyvavo ULRKK, pavyko pasiekti, jog užsienyje gyvenančių tautiečių vaikų švietimas buvo patikėtas ne URM, kaip norėta, bet Švietimo ir mokslo ministerijai. Tai leido sudaryti sąlygas išeivijoje gyvenančių šeimų vaikams mokytis lietuvių kalbos. Dabar tariamasi dėl paramos kultūros srityje. „Tai galima pasiekti tik bendradarbiaujant su vykdomąja valdžia“, – pabrėžė V. Bandis.

Pasigenda strategijos

„Lietuvos žinių“ kalbintas Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Egidijus Vareikis nenorėjo vertinti iniciatyvos panaikinti ULRKK. „To komitete dar nesame svarstę“, – sakė jis.

Vis dėlto E. Vareikis pripažino, jog iki šiol Lietuva neturi aiškios nacionalinės koncepcijos, kokių ryšių su išeivija ji siekia. Net neaiški Lietuvos pozicija, ar išeivijoje gyvenantiems lietuviams labiau rūpėti turėtų tik mūsų šalies reikalai, ar reikėtų rūpintis ne tik Lietuva, bet ir skleisti lietuvybę plačiau.

„Užsienyje gyvena apie milijoną tautiečių, ir šalies strategija šiuo klausimu būtina. O kokia yra premjero nuostata, net nežinau“, – kalbėjo E. Vareikis.

Seimo Užsienio reikalų komiteto bei Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos narys Žygimantas Pavilionis laikėsi griežtos pozicijos. Pasak jo, sumanymas panaikinti ULRKK – tarsi lakmuso popierėlis, rodantis Vyriausybės negebėjimą ne tik vykdyti kai kurių užsibrėžtų vidaus reformų, bet ir dirbti su lietuvių diaspora užsienyje.

„Tikėjausi, kad Vyriausybė spręs, kaip susigrąžinti išvykusius žmones, kokias sąlygas jiems sudaryti Lietuvoje. Tačiau apie tai net nekalbama, o tik bandoma revizuoti tai, kas buvo daroma anksčiau“, – teigė Ž. Pavilionis.

Anot jo, ryšių su užsienio lietuviais permetimas vien Seimui rodo, kad Vyriausybė neįžvelgia jokių galimybių pasinaudoti išeivių patirtimi, o ankstesni ministrų kabinetai palyginti sėkmingai tai darė.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"