TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Išeivijos žvilgsnis vėl krypsta į Seimą

2013 01 08 5:50
Pasak V.Bandis, įstatymą peržiūrėti būtina, nes praktiškai visa naujoji emigracija liko be prigimtinės pilietybės. /Martyno Ambrazo (ELTA) nuotrauka

Daugiau kaip keturiasdešimt pasaulio valstybių veikiančių lietuvių bendruomenių nariai viliasi, kad naujoji Lietuvos valdžia peržiūrės Pilietybės įstatymo nuostatas dėl dvigubos pilietybės. 

Įvairiu metu ir dėl skirtingų aplinkybių iš gimtojo krašto išvykusių tautiečių teisę išsaugoti Lietuvos pilietybę gerą dešimtmetį kovojanti Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) valdyba surengė apklausą, kurioje bendruomenių nariai prašomi pasakyti savo nuomonę dėl dvigubos pilietybės. Nors akcija dar nebaigta, jau aišku, kad daugumos ne gimtinėje gyvenančiųjų noras turėti du pasus nemažėja. Naujieji šalies vadovai neatmeta galimybės, kad beveik porą metų veikiantis naujos redakcijos Pilietybės įstatymas bus revizuotas.

Nepatenkintųjų netrūksta

Pasak PLB atstovės Lietuvoje Vidos Bandis, didžiausią užsienyje gyvenančių tautiečių nepasitenkinimą kelia tai, kad pagal galiojantį įstatymą Lietuvos pilietybės neteko visi po 1990 metų kovo 11-osios svetur išvykę tautiečiai. "PLB gauna labai daug laiškų, visi labai nepatenkinti. Peržiūrėti įstatymą būtina, nes beveik visa naujoji emigracija liko be prigimtinės pilietybės", - LŽ sakė V.Bandis. Jos teigimu, vienareikšmė užsienio lietuvių bendruomenių nuostata netrukus bus perduota šalies vadovams.

Seimo pirmininko Vydo Gedvilo nuomone, dviguba pilietybė - labai rimtas klausimas, jį galima būtų teikti net referendumui. "Reikėtų atsiklausti visuomenės nuomonės", - LŽ sakė parlamento vadovas. Pasak politiko, laisvai keisti ar traktuoti tokią nuostatą šiuo metu neleidžia Konstitucija. Kartu V.Gedvilas neatmetė galimybės, kad Seimas sugrįš prie Pilietybės įstatymo. "Mano asmenine nuomone, nė vienas lietuvis neturėtų likti atstumtas", - pabrėžė V.Gedvilas. Seimo pirmininko teigimu, protingai sureguliuoti dvigubos pilietybės klausimai gali padėti bent jau pristabdyti augančią emigraciją, paskatinti apie grįžimą galvoti anksčiau išvykusius tautiečius.

Sprendimas būtinas

Premjero Algirdo Butkevičiaus teigimu, itin griežtas teisinis dvigubos pilietybės reguliavimas mūsų valstybėje, kai emigracijos mastas sparčiai auga, sudaro grėsmę prarasti didelę dalį savo piliečių. "Esame maža valstybė, turime branginti savo piliečius, todėl manau, kad galima būtų grįžti prie dvigubos pilietybės nuostatų svarstymo", - LŽ sakė A.Butkevičius.

Opozicijos lyderis buvęs premjeras Andrius Kubilius tvirtino net porą kartų per praėjusias kadencijas "dėjęs visas pastangas", kad visiems išeivijos lietuviams būtų sudarytos vienodos sąlygos išsaugoti Lietuvos pilietybę. Tačiau abu kartus teisės aktai "netapo teisės norma". "Manyčiau, kad prie to klausimo reikia grįžti ir rasti tinkamą sprendimą. Mano įsitikinimu, Konstitucija tikrai neskirsto tų, kurie dėl įvairių priežasčių paliko Lietuvą, į skirtingas kartas ir generacijas", - LŽ sakė A.Kubilius.

Politiko teigimu, jokio logiško paaiškinimo, kodėl išvykusieji po Kovo 11-osios neturi galimybės išsaugoti pilietybę, tikrai nėra.

Formuos komisiją

Seimas dar nesuformavo naujos Seimo ir PLB komisijos. Savo atstovus į šią komisiją PLB ketina pateikti artimiausiu metu. Kas bus siūlomas į pirmininkus, balsavimu spręs PLB valdybos nariai. Kaip LŽ vakar sakė V.Bandis, į šį postą pretenduoja du JAV atstovai - buvusi ilgametė PLB valdybos pirmininkė teisininkė Regina Narušienė ir žinomas Čikagos medikas Jonas Prunskis.

Kas bendrai komisijai vadovaus iš Seimo atstovų, pasak V.Gedvilo, dar nenuspręsta.

Naujos redakcijos Pilietybės įstatymą su prezidentės Dalios Grybauskaitės pataisomis Seimas priėmė 2010-ųjų gruodį, teisės aktas įsigaliojo 2011 metų balandį. Pagal įstatymą dvigubą pilietybę mūsų krašte gali turėti tik tie asmenys, kurie iš Lietuvos pasitraukė iki Nepriklausomybės atkūrimo 1990-aisiais, taip pat tie, kurie pilietybę gavo gimdami arba per santuoką. Lietuvos pilietybė kitų valstybių piliečiams gali būti suteikta išimties tvarka už išskirtinius nuopelnus valstybei.

2006 metų rudenį Konstitucinis Teismas išaiškino, kad pagal Konstituciją dvigubos pilietybės atvejai turi būti reta išimtis. Dvigubą pilietybę plačiau leidžiančios įstatymo normos buvo paskelbtos prieštaraujančiomis pagrindiniam šalies įstatymui.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"