TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Išėjo mažas žmogus didžiąja raide

2011 05 26 0:00
LŽ archyvo nuotrauka

Eidamas 79-uosius metus, po sunkios ligos mirė žymus lietuvių kino režisierius Marijonas Giedrys.

1933-iaisiais Kaune gimęs kino kūrėjas per trisdešimt metų nufilmavo 14 vaidybinių ir aštuonis dokumentinius filmus. Tarp jų - "Perskeltas dangus", "Nesėtų rugių žydėjimas", "Amerikoniškoji tragedija". Novelė "Mums nebereikia" filme "Gyvieji didvyriai" laimėjo pagrindinį prizą tarptautiniame Karlovy Vary festivalyje tuometinėje Čekoslovakijoje. Vienas įsimintiniausių M.Giedrio darbų - legenda tapusi juosta "Herkus Mantas". Sovietiniuose vadovėliuose sumenkinta ir paniekinta Lietuvos istorija režisieriaus nuopelnu išsiskleidė plačiajame kino ekrane. Žadino patriotinius jausmus, priminė pasauliui apie okupuotą tautą.

Dar ketino statyti

Kotrynos vaidmenį šiame filme atliko aktorė Eugenija Pleškytė. Kalbinama LŽ, ji prisiminė, kaip 2008-aisiais, grįžusią į tėvynę iš Amerikos, M.Giedrys ją stengėsi sugrąžinti į kino pasaulį. Pastarąjį kartą jiedu susitiko per Lietuvos kino akademijos atidarymą. "Nuostabus žmogus, gyvybingas. Taip norėjo gyventi, viskuo domėjosi iki paskutinės minutės, - sakė aktorė. - Ginčydavausi su juo telefonu. Mariau, sakiau, kai tokia sveikata, reikia mėgint trauktis iš to visuomeninio gyvenimo. Kad mirtis būtų ramesnė, kad priimtum ją natūraliai. Jis atkirsdavo: "Ką čia kalbi nesąmones! Aš dar ir filmą ketinu pastatyti." Anot pašnekovės, M.Giedrys buvo surinkęs medžiagos filmui apie disidentę Nijolę Sadūnaitę, jos bendražygius.

"Lietuva režisieriui turėtų būti dėkinga už "Herkų Mantą". Ne tik ji, bet ir visas pasaulis, kuris žiūrėjo filmą, susipažino su mūsų istorija, - sakė E.Pleškytė. - Kai su filmu keliavome po Lietuvą, žmonės, ypač jaunimas, dėkojo už galimybę susipažinti su mūsų krašto

istorija." Aktorė prisiminė, kad vaidmuo filme jai teko gana netikėtai. Reikėjo skubėti, pasirengti. Per teatro gastroles, naktimis po spektaklių skaitydavo Adolfą Šapoką, kitą istorinę medžiagą. "Turėjau prožektorių ir palindusi po antklode skaičiau, rengiausi Kotrynos vaidmeniui", - pasakojo ji.

M.Giedrys niekada nekeldavo balso, buvo kantrus, taktiškas. O ar griežtas? "Negaliu taip sakyti, nes buvau griežta pati sau. Jo reiklumas, atsakomybės jausmas man buvo labai priimtinas. Atėjęs į filmavimo aikštelę, gerai žinodavo, ką šiandien turįs nuveikti. Rūpindavosi aktoriais, jų buitimi, savijauta. Be to, nepiktnaudžiavo alkoholiu, visuomet buvo "formoj", - sakė aktorė.

Žmogus be "didžiojo" klišės

"Išeina mano karta. Ilgai, ilgai rinkome akmenis į aukurą, kuris vadinasi Lietuva, - sakė Herkaus Manto vaidmenį filme atlikęs aktorius Antanas Šurna. - Dabar tuos akmenis mėto: neatsakingai, kvailai, nemąstydami." Ir pridūrė: "Labai mylėjau tą žmogų. Jis man daug davė, atvedė mane į didįjį ekraną. Esu jam nepaprastai dėkingas, niekada to nepamiršiu." Aktorius pabrėžė kūrybinį režisieriaus principingumą. "Valingas, reiklus, bet didžio režisieriaus nevaidino. Buvo atsiradusi tokia klišė: odinis švarkas, pypkė, daug kvailų kalbų ir mažai darbų. O M.Giedrys išliko paprastas. Juokdavomės, kad skaniausias patiekalas jam buvo "sosyskos". Klausdavom: "Mariau, kas yra?" O jis: "Jau einu "sosyskų"... Skaniausias valgis, - linksmu prisiminimu dalijosi A.Šurna. - Buvo kompanijos žmogus, mėgdavo pajuokauti. Užpykdavo ir atleisdavo. Kiek mes jį prinervindavom! Tai buvo nedidelis žmogus didžiąja raide."

Aktoriaus Gedimino Storpirščio, vaidinusio M.Giedrio filme "Amerikoniškoji tragedija", sąmonėje režisierius išliko Kino žmogumi. "Visą gyvenimą rūpinosi tik kinu. Jei nebūdavo užimtas kūryba, jį galėdavai sutikti visuose kino renginiuose. Domėjosi jaunaisiais kino kūrėjais, bendromis tendencijomis. Esu dėkingas už tai, kad mane įvedė į kino pasaulį. Jis yra mano "kino tėvas", - sakė G.Storpirštis.

 

1959 metais baigęs rusų režisieriaus Sergejaus Gerasimovo kursą Sąjunginiame kinematografijos institute Maskvoje, M.Giedrys iki 1992 metų dirbo Lietuvos kino studijoje. Nuo 1987 metų buvo kūrybinio susivienijimo LKS meno vadovas. M.Giedrys buvo realistinės pasaulėjautos menininkas. Jo filmams būdingas ryškus socialinis skambesys, didelė dramaturginė ir psichologinė veiksmo įtampa, atviros herojaus aistros. 1973 metais M.Giedriui paskirta Valstybinė premija, 1975-aisiais suteiktas Nusipelniusio meno veikėjo vardas, 1983-iaisiais - Liaudies artisto vardas. M.Giedrys už kūrybą apdovanotas "Garbės ženklo" ordinu. 2010 metais už viso gyvenimo kūrybą M.Giedriui paskirta Vyriausybės kultūros ir meno premija.

***

Velionį planuojama šarvoti Vilniaus laidojimo rūmuose, Olandų gatvėje. Atsisveikinimas šiandien, gegužės 26 dieną nuo 14 valandos. Karstas išnešamas gegužės 27 dieną 14 valandą. M.Giedrys bus laidojamas Antakalnio kapinių Menininkų kalnelyje.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"