TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Išėjo saulėtoji Meilė Lukšienė

2009 10 17 0:00
Tomo Černyševo (ELTA) nuotrauka

"Valstybinio masto ir mąstymo žmogus, viena didžiausių figūrų Lietuvos kultūros istorijoje", - apie Meilę Lukšienę sakė profesorė Vanda Zaborskaitė, sužinojusi apie bičiulės ir kolegės mirtį.

Lietuvių literatūros tyrinėtoja, edukologė, habilituota socialinių mokslų daktarė Meilutė Julija Matjošaitytė-Lukšienė į amžinybę iškeliavo vakar. Ji ėjo 97-uosius.

"Per 1958 metais prasidėjusius Vilniaus universiteto (VU) Lietuvių literatūros katedros "valymus" atleista iš pareigų ji ėmė tyrinėti Lietuvos švietimo istoriją ir pedagoginę mintį. Teigė, kad švietimas yra esminė tautos kultūros dalis. Atgimimo metais su bendraminčiais pradėjo kurti Lietuvos švietimo strateginius dokumentus - reformos pagrindus: Tautinės mokyklos koncepcija pasirodė 1988-aisiais, Lietuvos švietimo koncepcija - 1992 metais, - LŽ kalbėjo V.Zaborskaitė ir priminė: - Nepamirština, kad M.Lukšienė - aktyvi Sąjūdžio dalyvė, ji kartu su Justinu Marcinkevičiumi pradėjo Lietuvos sąjūdžio steigiamąjį suvažiavimą."

1951-1958 metais M.Lukšienė vadovavo VU Lietuvių literatūros katedrai, kuri buvo oficialiai apkaltinta esanti nacionalistinės minties židiniu, netinkamai ugdančiu studentus ir idealizuojančiu lietuvių literatūrą. Vedėja ir trys dėstytojos - Aurelija Rabačiauskaitė, Irena Kostkevičiūtė, V.Zaborskaitė - atleistos.

"Raganos - taip iššvilpintąsias pavadino mūsų visų draugė aštrialiežuvė Aldona Liobytė. Ji juokavo, kad respublikos vyrai susitelkė karui prieš moteris, - prisimena "katedros raganų" bylą V.Zaborskaitė. - Buvo jau nebe Stalino laikai, Sibiro išvengėme, tačiau išmetimas reiškė profesinės karjeros lūžį. M.Lukšienei pavyko gauti darbą Pedagogikos institute. Čia dirbdama ji parašė kapitalinius veikalus: "Lietuvos švietimo istorijos bruožai", "Demokratinio ugdymo mintis, XVIII a. antroji - XIX a. pirmoji pusė". Būtent šiame institute prabilta apie Lietuvos švietimo reformą, humaniškos, atsakingos, pilietį ugdančios mokyklos kūrimą. Be abejo, M.Lukšienė būtų daug nuveikusi tyrinėdama literatūrą, tačiau priverstinis jos posūkis į švietimą lietuvių kultūrai buvo labai svarbus. Ji nugyveno be galo turiningą, visavertį gyvenimą."

V.Zaborskaitė artimą bičiulę prisimena kaip šviesią, šiltą, saulėtą, nepaprastos energijos ir darbštumo asmenybę, studentų gerbiamą ir mylimą dėstytoją.

1913 metais Vienoje gimusi M.Lukšienė buvo pedagogo Stasio Matjošaičio-Esmaičio ir Julijos Biliūnienės-Matjošaitienės dukra. Apie motinos pirmojo vyro rašytojo Jono Biliūno kūrybą M.Lukšienė parašė monografiją, taip pat parengė J.Biliūno "Raštus" (2 t. 1954-1955 m.; 3 t. 1981-1982 m.).

M.Lukšienės dukros: istorikė Ingė Lukšaitė ir vargonininkė, Prahos (Čekija) muzikos akademijos profesorė Giedrė Lukšaitė-Mrazkova.

*

Velionė pašarvota Vilniaus laidojimo rūmuose (Olandų g.). Atsisveikinimas - šeštadienį nuo 19 val. Karstas išnešamas sekmadienį 16 val. Laidotuvės - Saulės kapinėse.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"