TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Išgelbėti iš "dujų kameros"

2010 04 03 0:00
D.Vaitkevičienė džiaugiasi, kad vis daugiau globotinių randa namus.
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Pasiturinti ponia, dvejus metus bergždžiai ieškojusi augintinio - būtinai pudelio, būtinai grynaveislio, būtinai juodo - apsilankė gyvūnų globos namuose. "Šitas šuo mano," - pasakė vos pamačiusi iš asocialios šeimos atimtą išbadėjusį, nušiurusiu kailiuku mišrūną. Tokių atvejų pastaruoju metu daugėja. Ar tai reiškia, kad žmonių širdys atšyla?

Gyvūnų globos namai dar neseniai nedviprasmiškai buvo vadinami "dujų kameromis". Į juos patekę benamiai ar savininkų atnešti gyvūnai - daugiausia šunys ir katės - dažniausiai būdavo pasmerkti. Globos namuose palaikyti keturiolika parų gyvūnai būdavo užmigdomi. "Didžiausia bėda - žmonių atsakomybės stoka. Nebereikalingu augintiniu tiesiog atsikratoma atnešus jį į prieglaudą. Tai būdas pateisinti savo poelgį, esą gyvūno neišmetė į gatvę. Tačiau ir taip pasielgusieji žino, kam pasmerkia savo augintinius", - LŽ sakė Seimo narys Petras Auštrevičius, subūręs entuziastus, norinčius pakeisti tokią padėtį.

Gaji ir kitokia nuomonė, esą dabar reikia rūpintis žmonėmis, o ne valkataujančiai šunimis ar katėmis. Tačiau seniai pastebėta - kaip žmogus elgiasi su gyvūnais, tikėtina, kad taip elgsis ir su kitais žmonėmis. "Elgesys su gyvūnais - mūsų elgesio indikatorius", - teigė P.Auštrevičius.

Gyvūnų globėjus džiugina nauja tendencija - gyvūnų globos namai pradėjo tuštėti. Vis dažniau žmonės renkasi augintinį ne pagal dokumentus, automobilio spalvą ar madą. Namus randa vis daugiau beglobių, turinčių net fizinių trūkumų. Per porą metų Kauno rajone nebuvo užmigdytas nė vienas sveikas į globos namus pakliuvęs gyvūnas. Visi jie iškeliavo pas naujus šeimininkus.

Voverytės triumfas

Lietuvos gyvūnų globėjų asociacijos narė kaunietė Džiuginta Vaitkevičienė LŽ pasakojo, kad jų beglobiai gyvūnai dabar jau dalyvauja ir tarptautinėse parodose. "Per tokius renginius ir po jų išdalijame nemažai gyvūnų. Praeitą savaitgalį vyko tarptautinė kačių paroda Šiauliuose, radome namus septynioms katėms ir dviem šuneliams", - džiaugėsi D.Vaitkevičienė.

Dar prieš parodą į gyvūnų globėjus kreipėsi viena šiauliečių pedagogų šeima. Jie jau buvo nusižiūrėję katytę, kurią norėjo pasiimti. "Tą katytę prieš keletą mėnesių žmonės rado gatvėje ir atnešė mums. Pavadinome ją Voveryte. Iškart katės atiduoti negalėjome, nes ji dalyvavo geriausios naminės katės konkurse. Pasakėme sutuoktiniams, kad turės laukti parodos pabaigos, nors nelabai tikėjome, kad tikrai lauks", - pasakojo Džiuginta. Ją tiesiog pritrenkė, kai pamatė sutuoktinius kantriai laukiančius parodos pabaigos. Jie vis kalbino nusižiūrėtą gyvūnėlį, o labiausiai stengėsi jų penkiametis sūnus. Iš namų jis atsivežė nuotraukų albumus ir rodė juos Voverytei. "Čia yra mūsų šunelis, o čia burundukai. Tu su jais susidraugausi", - rimtai pasakojo katytei berniukas. Vaikas pasiėmė Lietuvos gyvūnų globėjų asociacijos išleistas skrajutes su augintinių nuotraukomis. "Kad Voverytė galėtų į jas pasižiūrėti ir prisiminti savo draugus iš globos namų", - paaiškino jis gyvūnų globėjams.

Voverytė tądien tapo tikra žvaigžde. Šiauliuose vyko dvi tarptautinės kačių parodos. Ir abiejose, teisėjaujant skirtingiems teisėjams, ji laimėjo geriausios naminės katės titulą. "Teisėjas iš Norvegijos ją pavadino "mažąja mūsų princese", - juokėsi D.Vaitkevičienė.

Dar viena globos namų augintinė iš šios parodos iškeliavo į Suomiją. Teismo sprendimu iš asocialios šeimos konfiskuota mišrūnė sužavėjo sutuoktinius, Suomijoje turinčius nuosavą kačių veislyną.

"Poniškos" mados nerūpi

Beglobiai gyvūnai užkariavo ir "Kelio į žvaigždes" dalyvio, dainininko Mino, Mindaugo Mickevičiaus, ir jo draugės Tinos širdis. Pasak Mindaugo, dar vaikystėje jo tėvų namuose būdavę gyvūnų. "Šuo Pifas, žiurkėnas, žuvytės... Man niekada nerūpėjo, ar mūsų šuo grynaveislis. Paprasčiausias kiemsargis, ir tiek," - LŽ pasakojo

Mino. Jis jau augino katiną Murkį, kai statybose rado suvargusią, išbadėjusią katytę. Mindaugas nuvežė pamestinukę į kliniką, ten ją išprausė, paskiepijo. Apžiūrėjęs katę veterinaras nustatė, kad tai grynaveislė persė, bet jau solidaus amžiaus. Mino galėjo rinktis: palikti katę globos namuose arba sumokėti 400 litų už visas atliktas procedūras ir pasiimti. Mino teigia negalėjęs palikti gyvūnėlio. Taip katytė, praminta Šniaukšle, nes nuolat šniurkščiojo, liko Mino namuose. Netrukus ji atsivedė penketą kačiukų, kurių vienas ir dabar gyvena pas Mino, kitus jis išdalijo.

M.Mickevičius LŽ pasakojo tik po to atkreipęs dėmesį, kad beglobiai gyvūnai palikti likimo valiai. Todėl šia veikla ir susidomėjęs. Susipažinęs su parlamentaru P.Auštrevičiumi, dainininkas prisidėjo prie entuziastų. Šiuo metu jis atsakingas už gyvūnų globėjų veiklą mokyklose. "Kalbama, esą tai noras pasirodyti, pasireklamuoti. Tačiau nusprendžiau daryti, kas tikrai svarbu ir man rūpi", - sakė M.Mickevičius.

Jau geras pusmetis Lietuvoje vyksta Mino ir "Tina dance" labdaringas koncertinis turas po Lietuvą, visi per koncertus surinkti pinigai skiriami labdaros gyvūnų globos įstaigoms, jose gyvenančių beglobių gyvūnų maistui, vaistams, priežiūros priemonėms.

Provincijoje - pelningas verslas

Iš biudžeto tam pinigų beveik neskiriama. Jų duodama tik gyvūnams užmigdyti. Valstybė moka tik už gyvūno numarinimą. Ir gana dosniai.

Benamių gyvūnų pastaraisiais metais sugaudoma palyginti nedaug. Daugumą jų atneša savininkai, nutarę atsikratyti nereikalingo "balasto". Mažeikiuose įsikūrusi UAB "Kometa" gyvūnų verslu užsiima jau penkerius metus. Šiame kontekste "verslas" - ne tuščias žodis. "Kometos" savininkas Antanas Sadauskas po ilgo LŽ įkalbinėjimo nenoriai prisipažino, kad už vieną sugautą ar atneštą ir užmigdytą gyvūną savivaldybė moka 85 litus. Per mėnesį į šiuos globos namus patenka apie 100 šunų ir kačių. Norinčiųjų pasiimti kurį nors gyvūną per tokį pat laikotarpį atsiranda vos vienas ar du. Kiti užmigdomi.

"Visi nori jaunų, grynaveislių, sveikų. Čia provincija, gerų šunų nėra. Tai ir migdome", - tikino A.Sadauskas. Pasak jo, žmonės atneša senus, sergančius gyvūnus, nes neturi už ką jų gydyti ir šerti. Tie, kurie ieško ne draugo, o sargo, nenori seno, prieraišaus šuns. Iš tiesų, kam tas prieraišumas, svarbu aštrūs dantys.

Mainais gausite meilę

"Noriu tikėti, kad žmonių mąstymas keičiasi. Beglobiai mišrūnai pradeda įgyti tokias pat teises, kaip ir grynaveisliai. Daugelis nė neįsivaizduoja, kaip toks augintinis akimirksniu prisiriša prie žmogaus, kokią meilę ir draugystę dovanoja", - tikino P.Auštrevičius. Tačiau panorę auginti naminį gyvūną žmonės dažnai susiduria su problemomis. Parlamentaras piktinasi tuo, kad ilgą laiką niekas nekreipė dėmesio į teisinę bazę. "Gyvūnų globos ir laikymo įstatymas beviltiškai pasenęs, tad inicijavome jo pataisas. Šiuo metu dirba projekto rengimo grupė. Gegužės mėnesį tikimės pristatyti Seimui naują projektą", - sakė P.Auštrevičius. Savivaldybės, pasak jo, priima tik abstrakčius gyvūnų laikymo ir priežiūros nuostatus, kuriuos galima traktuoti kaip nori. Be to, nors Lietuva ir nedidelė, suderinti gyvūnų laikymo taisyklių atskiri miestai kažkodėl nesugeba. Sakysime, norint bute laikyti katę ar šunį, Kaune reikia kaimynų sutikimo, Vilniuje - nereikia. "Reikėtų man kraustytis į Kauną, vežčiausi ir savo šunį. O jei kaimynai nesutiks? Ką turėčiau daryti? Išmesti augintinį į gatvę?" - retoriškai klausė parlamentaras.

Oficialiais duomenimis, Vilniuje auginama apie 10 tūkst. kačių ir šunų. P.Auštrevičius teigia, kad šis skaičius neatitinka tikrovės. "Tai tik užregistruoti gyvūnai. Dauguma savininkų savo augintinių neregistruoja, nes nenori mokėti mokesčių. Juos galima suprasti", - sakė P.Auštrevičius. Už daugiabutyje laikomą katę Vilniuje savininkai privalo mokėti 3 litus, už šunį - 10 litų, už agresyvios veislės šunį - 50 litų per mėnesį. Tačiau, pasak Seimo nario, visiškai neaišku, kam tie pinigai išleidžiami.

Todėl naujame projekte ir numatyta, kad šios įmokos būtų tikslinės: šunų vedžiojimo aikštelėms įrengti, benamių gyvūnų priežiūrai ir t.t. P.Austrevičius neabejoja, kad tuomet žmonės noriau registruotų savo augintinius ir gal tuos mokesčius būtų galima sumažinti, o visa surenkamų pinigų suma galbūt būtų didesnė. Pakoregavus įstatymus veikiausiai atsirastų ir daugiau norinčiųjų priglobti gyvūnus.

Piktas šeimininkas - piktas šuo

P.Auštrevičius taip pat pastebi, kad vien įstatymo pataisomis padėties nepakeisime. Žmones reikia auklėti ir šviesti. "Gal ir netikėta, ką pasakysiu, bet Lietuvoje gyvūnai labiau sudirgę. Londone, Berlyne eini ir matai, kaip šunys žaidžia, nekreipia dėmesio į žmones, neurzgia, nepuola. Gal mes patys per daug irzlūs ir pikti, o tai persiduoda ir augintiniams?" - svarstė P.Auštrevičius. Jis ketina siūlyti, kad mokyklose per etikos pamokas būtų privalomas ir elgesio su gyvūnais kursas. Šunų savininkai patys turi tapti geranoriškesni - neleisti augintiniams lakstyti be antsnukio ir pavadėlio, lįsti prie praeivių.

Tinkamai prižiūrimas, mylimas gyvūnas padeda ir žmogui tapti geresniam. Lietuvos gyvūnų globėjų asociacijos nariai džiaugiasi, kad globos namuose benamių mažėja. Mino su koncertais keliaujant per Lietuvą, atvežamų gyvūnų žmonės laukia kelios valandos prieš renginį. D.Vaitkevičienė tikisi, kad pavyks susikalbėti ir su mažesnius rajonus aptarnaujančiomis bendrovėmis. "Mėginsime tartis, kad gyvūnai nebūtų užmigdomi. Jiems reikia suteikti galimybę gyventi ir turėti namus," - sako D.Vaitkevičienė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"