TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Išgirdus Lietuvos vardą iškyla klaustukas

2006 08 28 0:00
Lietuvoje apsilankė vienos didžiausių pasaulyje strateginių komunikacijų kompanijos "Chime Commmunications plc" ekspertas David Telling.
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Prie Lietuvos įvaizdžio strategijos kūrimo prisidedantis garsios britų komunikacijos kompanijos ekspertas mato mūsų šalyje didelį potencialą. Tačiau pabrėžia, kad iš gero molio figūrą nulipdyti gali tik patys lietuviai.

Prie Lietuvos įvaizdžio kūrimo prisidėsiantiems specialistams, valdininkams ir politikams duota esminė pamoka - "Nereikia bijoti padaryti klaidų, nes didžiausia klaida - nieko nedaryti".

Toks Lietuvoje apsilankiusio vienos didžiausių pasaulyje strateginių komunikacijų kompanijos "Chime Commmunications plc" eksperto Davido Tellingo požiūris.

Pažintis su Lietuva iš arčiau

Po ilgų ginčų ir užsitęsusių konkursų Vyriausybės kanceliarijos skelbtą konkursą laimėjusi, su šia britų kompanija konsorciumą sudariusi VšĮ "Europos namai" po truput5 pradėjo "piešti" Lietuvos veidą. Tiksliau - kol kas dar "drožiami pieštukai".

Apie Lietuvos įvaizdžio dabartinę diagnozę ir gydymo metodus LŽ kalbėjosi su britų ekspertu Davidu TELLINGU.

- Pradėkime nuo to, ką jūs žinojote apie Lietuvą anksčiau, kol dar nedirbote su šiuo projektu?

- Nedaug. Ko gero, nieko. Tai nereiškia, kad nežinojau, jog yra tokia šalis Lietuva, tačiau man jos vardas nesukeldavo jokių asociacijų. Žinoma, pasaulis daugiausia girdi apie JAV, Didžiąją Britaniją, Prancūziją, Vokietiją ar Artimuosius Rytus, o maža šalis Lietuva neišsiskiria žinių sraute.

- Tipinė situacija: išgirdęs mūsų sostinės pavadinimą dar turite pasukti galvą, kuriai šaliai - Lietuvai, Latvijai ar Estijai ji priklauso?

- Taip. Tai Rytai, kažkur Rytuose... Ilgiau pagalvojus, pataikai, tačiau spontaniško įvaizdžio nėra, prieš akis neiškyla joks paveikslas. O daugumos žmonių atmintis yra vaizdinė. Nesvarbu, kokį pavadinimą išgirstum, taip pat ir šalies, jis sukelia asociacijų. Tačiau išgirdus Vilnius, Lietuva - iškyla klaustukas.

Siūlo dėlionę

- Kokius paruošėte receptus Lietuvos įvaizdžiui gydyti?

- Yra du nacionalinio įvaizdžio kūrimo būdai. Renkiesi tuščią popieriaus lapą arba dėlionę. Jei pradedi kurti ant balto lapo - tai kainuoja milijardus.

Pavyzdžiui, Singapūras nutarė sukurti pasaulinio skrydžių kompaniją, teikiančią išskirtines ir geriausias paslaugas, tačiau tai kainavo milijardus. Panašiai būna, jei nutariama taikyti ikonos modelį - pastatyti kokį nors išsiskiriantį, didelį pastatą, paminklą. Kaip antai - dangoraižis Burj-Dubai Jungtiniuose Arabų Emyratuose, Londono tūkstantmečio ratas, naftos išgavimo bokštai Artimuosiuse Rytuose. Bet, kaip minėjau, tai kainuoja milžiniškus pinigus, o, kiek žinau, Lietuva nesėdi ant neišsemiamų naftos telkinių, Vilniaus gatvės nėra auksu grįstos.

- Ar tokį įspūdį sustiprina tarp jūsų - projekto rengėjų, vykdytojų, ir Vyriausybės vykusios ilgos derybos dėl pinigų?

- Suprantu, kad ruošiantis svarbiam projektui reikia atsargiai įvertinti, ar pinigai "nesudegs" tuščiai. Tiesa, tai truko ilgokai - net 18 mėnesių. Esu pratęs dirbti kiek greičiau.

- Grįžtant prie receptų - tai koks tas antrasis, Lietuvai tinkamesnis būdas?

- Taigi nemanau, kad rytoj pradėsite statyti 200 aukštų, didžiausią Europoje pastatą arba stengsitės nukonkuruoti pasaulines avialinijas. Todėl jums labiau tiktų dėlionės principas - kai iš atskirų elementų susidaro šalies įspūdis. Kokie tie elementai yra - turiu pasakyti ne aš, Lietuvoje apsilankantis porai dienų pirmą kartą, o patys lietuviai. Jūs turite pasakyti, kuo didžiuojatės.

Trūkumus verčia pranašumais

- Bėda ta, kad apklausos parodė, jog lietuviai didžiuojasi savo pilietybe, bet yra blogos nuomonės apie gyvenimą Lietuvoje, gyventojų būdą.

- Didžiavimasis pilietybe - tai jau daug. Būtumėt matę - kai mes nepatekome į pasaulio futbolo čempionatą, nė vienas nesididžiavo esąs anglas. Bet žinoma, tai trumpalaikis reiškinys. Apskritai, požiūrį į save galima pakeisti. Pavyzdžiui, aš girdėjau kalbas, kad Lietuvoje niekas nesikeičia ir pan. Tačiau žmonės emigruoja - ir tai galima parodyti kaip gerą dalyką. Britanijoje yra žmonių, kurie nuolat peikia valdžią, bet patys nieko nekeičia. O jūs nesitaikstote - išvykstate. Pažvelkite į save - kaip pasikeitėte po nepriklausomybės atgavimo, nors sąlyginai praėjo mažai laiko. Kitiems jūsų tempai atrodo neįtikinami! Žavimasi didžiuliais jūsų ekonomikos augimo tempais. 6 proc. per metus - Britanijoje tokių rodiklių nebuvo jau 25 metus! Tarp pasaulio šalių jūs tampate šalimi, kuri po truputį randa savo vietą tarptautinėje arenoje. Žinoma, biurokratija, korupcija - tai piktina. Tuo labiau kad blogas žinias išgirstame daug dažniau nei geras. Patys to norime - tokia jau ta žmogiška prigimtis. Tačiau tai neturi užgožti gerų dalykų. Be to, reikia pabandyti atsigręžti atgal ir palyginti. Man tai primena vaiko auginimą. Tėvai pokyčių nepastebi, nes vaiką mato kiekvieną dieną, o rečiau apsilankantys giminaičiai iš karto puola stebėtis - koks didelis užaugai, kaip pasikeitei. Lygiai taip šalį įvertina joje po ilgesnio laiko apsilankę užsieniečiai ar sugrįžę emigrantai.

- Mes emigraciją vadiname viena didžiausių problemų. Jūs įžvelgiate teigiamų dalykų. Kodėl?

- Taip, manau, kad tai privalumas. Pažiūrėkite į Australiją - 40 proc. australų nuolat keliauja po pasaulį. Tačiau prisikaupę patirties jie grįžta, atneša naudos. Todėl Lietuvą galėčiau pavadinti Europos Australija. Jūs nelaukiate pagalbos, patys pasirūpinate savimi - vykstate dirbti į Ispaniją, Airiją, Angliją. Jums baisu, kad tie žmonės negrįš, todėl ir reikia įvaizdžio kūrimo strategijos ir teisingos politikos. Jei reikalausite, kad emigrantai sugrįžtų, barsite, kad jie nelojalūs savo šaliai, niekas nepasikeis. Čia vėl kaip su auklėjimu. Dažniausiai, kai paaugliams griežtai liepiama grįžti laiku namo, jie vakaroja iki vėlumos.

Svarbiausia - lietuvių nuomonė

- Strategijos kūrimą prižiūrės ir mūsų politikai, specialistai. Apsilankęs Lietuvoje susitikote su jais. Koks įspūdis? Ar požiūriai sutapo?

- Profesionalas turi padėti klientui išryškinti savo veidą. Ne aš, o jūs man turite pasakyti, kokie esate ir norite atrodyti. Darbo rezultatai įspūdį turi padaryti auditorijai ne taip kaip aš, o kaip lietuviai nori. Apskritai pasirodė, kad esama didelio suinteresuotumo atlikti šį darbą gerai. Kiekvienas žmogus dažniausiai nori pabrėžti savo individualumą, o tai daug sunkiau, jei tavo šalis niekuo neišsiskiria, apie ją niekas nežino. O išsiskirti, padaryti įspūdį tikrai yra kuo, supratau tai susitikęs su jūsų specialistais. Pavyzdžiui, tai, kad jūsų kariai Afganistane padarė labai gerų darbų. Dieve, aš didžiuojuosi jumis, nors nesu lietuvis! Tai labai pozityvus jūsų bruožas, kurį reikia parodyti.

- Ar tai nepavojinga? Po kiekvieno teroro akto pasigirsta nuogąstavimų, kad kiti, kaip sąjungininkai, galime būti mes.

- Čia jau prasideda politika. Lietuva tose šalyse tikrai nesukėlė problemų, o tik padeda jas spręsti. Rizikos visada yra. Bet kas geriau - tylėti ar paskelbti, kad esate drąsūs ir kilnūs. Tai išgarsina. Aš niekada nesijaučiu blogai, nesigėdiju, kad esu britas, vien todėl, kad teroristai taikosi į mūsų lėktuvus. Kaip tik didžiuojuosi, kad mano šalis bando kažką išspręsti.

- Kaip apskritai vertinate, kad Lietuva tik dabar imasi įvaizdžio strategijos?

- Nesistebiu. Juolab, kad identitetą jūs turite. Jus įsiminė stovinčius Katedros aikštėje - kaip pirmąją nuo Sovietų Sąjungos atsiskyrusią respubliką. Tada šalies veidas buvo labai matomas. Dabar vėl reikia jį paryškinti. Tiesa, praleidus bent jau tuos 18 konkurso mėnesių, dabar būtų pats laikas pradėti dirbti. Nereikia bijoti padaryti klaidų, nes didžiausia klaida - nieko nedaryti.

- Kiek duodate laiko - kada Lietuva bus aiškiai atpažįstama?

- Tai priklausys ne nuo manęs, o nuo šalies vadovų, politikų įsipareigojimų, pastangų motyvuoti žmones. Kaip minėjau, svarbu, kad žmonės didžiuotųsi savo šalimi.

Tempas priklauso ir nuo atskirų detalių. Kad ir Eltono Johno atvykimas koncertuoti arba karalienės vizitas. Žinoma, karalienė nuolat keliauja ir aplankys visas tris Baltijos valstybes, bet daug kas priklausys nuo to, kaip jūs patys ir kiti tai pateiks, ar sugebėsite atkreipti dėmesį.

Dirbo su Juščenka

- Koks projektas jūsų praktikoje įgyvendintas greičiausiai?

- Per 48 valandas atkreipėme pasaulio dėmesį į Katarą. JAV įvyko begalė susitikimų su pasaulio finansų bendruomene, interviu, pokalbių, po kurių viskas ir prasidėjo - viskas ėmė augti, Kataras išryškėjo žemėlapyje. Jau daugiau nei metai dirbu su šia šalimi, kurios komandą kaip tik man būnant Lietuvoje sudorojo jūsų krepšininkai. Kuriame komunikacijos kampaniją. Bet ten darbas visai kitoks. Jie sėdi ant naftos, todėl galima dirbti pagal tuščio lapo modelį. Maža šalis gali sau leisti per ateinančius 4 metus investuoti 130 milijardų dolerių.

- Kompanija, kuriai atstovaujate, garsėja dideliais projektais - Šri Lankos įvaizdžio strategija, Egipto ir Malaizijos turizmo skatinimo strategijos. Švedams talkinote per referendumą dėl stojimo į Europos Sąjungą, Kinijai - pasiruošti 2009 metų Olimpinėms žaidynėms. Be to, dar rinkimų kampanijos žinomiausiems politikams: JAV prezidentui Ronaldui Reaganui, Prancūzijos - Jacques'ui Chiracui, Ukrainos - Viktorui Juščenkai, legendinei Didžiosios Britanijos ministrei pirmininkei Margaret Thatcher. Minėjote Katarą, su kuo dar esate dirbęs?

- Išskirčiau Juščenkos rinkimų kampaniją. Rezultatai tada buvo geri. Tai, ką matome Ukrainoje dabar, tik rodo, kad pokyčiai yra skausmingi ir šios šalies dar laukia ilgas kelias. Visada būna tiek žingsnių į priekį, tiek ir atgal. Gyvenimas nėra vien tik gražus.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"