TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Išgyvenę žydai sulauks simbolinių kompensacijų

2013 05 13 5:52
F.Kukliansky: "Kaip galėjo atsitikti, kad praėjus 70 metų nuo Vilniaus geto likvidavimo neturime paminklo nei aukoms, nei antinacistinio pasipriešinimo dalyviams, nei žydų gelbėtojams?  Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Specialus fondas jau sulaukė apie 1 tūkst. holokaustą ir sovietinį terorą išgyvenusių žydų prašymų skirti kompensaciją. Naujosios Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkės Fainos Kukliansky nuomone, Vyriausybės skirta pinigų suma yra daugiau simbolinė nei reali parama.

F.Kukliansky apgailestauja, kad mūsų šalyje vis dar gajūs mitai apie "bloguosius žydus". Esą reikia laiko, taip pat valstybės ir nevyriausybinių organizacijų pastangų, kad jų nebeliktų.

Apie mūsų šalies žydų bendruomenę, litvakus, kompensacijas nuo totalitarinių režimų nukentėjusiems asmenims kalbamės su naująja Lietuvos žydų bendruomenės pirmininke Faina Kukliansky.

Buitinis antisemitizmas

- Skaičiuojama, kad mūsų šalyje šiuo metu gyvena apie 5 tūkst. žydų. Kokia yra Lietuvos žydų bendruomenė ir kokia jos vieta mūsų visuomenės gyvenime?

- Iš tiesų manome, kad Lietuvoje gyvena 5 tūkst. žydų. Tai tik labai nedidelė dalis tautiečių, likusių gyvų po Antrojo pasaulinio karo. Taip pat po karo į Lietuvą atvykę nauji gyventojai aktyviai įsiliejo į mūsų valstybės ir bendruomenės gyvenimą. Nelaikome jų svetimais, tai mūsiškiai, savi žydai, tapę litvakais. Jie išmoko lietuvių kalbą, yra Lietuvos piliečiai.

Manau, kad Lietuvos žydų bendruomenė yra labai aktyvi visuomeniniame gyvenime. Mūsų padėtis yra išskirtinai gera. Mūsų teisės valstybėje nepažeidžiamos, kita vertus, aktyviai siekiame, kad taip ir neatsitiktų. Taip pat stengiamės, kad bendruomenės narių savimonė, pagarba sau, savišvieta didėtų, stiprėtų mūsų kalbos ir kultūros puoselėjimas.

- Su kokiomis problemomis dažniausiai susiduria Lietuvos žydai?

- Teigdama, kad žydai susiduria su antisemitizmu, nepasakyčiau nieko naujo. Centrinės valdžios lygiu to beveik nėra. Tačiau esama buitinio antisemitizmo ir neonacizmo - tokio, kaip holokausto neigimas, rasinės neapykantos kurstymas, pasityčiojimas iš žydų, kaip tai buvo hitlerinės okupacijos metais. Kartais tenka matyti įžeidžiamo pobūdžio karikatūrų, šūkių "Juden raus", išpieštų svastikų. Tarp neonacių ir ultranacionalistų populiari simetrijos teorija, teigiama: "Jūs mus vežėte į Sibirą, dėl to mes jus šaudėme, žydai komunistai."

Beje, antisemitizmu laikau ir tai, kad kai kurių miestų ir miestelių komisijos bei kitos savivaldos institucijos atsisako pavadinti gatves Lietuvai nusipelniusių žydų vardais, minėti žydų gelbėtojus, netvarko masinių žudynių vietų. Tai rodo akivaizdų nusiteikimą prieš žydus.

- Lietuvos žydų bendruomenė ne kartą yra nukentėjusi nuo įvairių antisemitinių išpuolių. Ar turite atsakymą, kodėl jų vis randasi?

- Ne taip seniai antisemitizmas Europoje buvo agresyviai skatinamas, dėl to ir žydai buvo išžudyti. Mitams apie žydus komunistus, žydus - Kristaus kankintojus ir kitokius "bloguosius žydus" išnaikinti reikia laiko. Manyčiau, kad tam būtina derinti valstybės ir nevyriausybinių organizacijų pastangas.

Antisemitizmas nėra atskiras reiškinys, tai viena iš neapykantos apraiškų. Neapykanta gali būti nukreipta prieš žydus, romus, kitos spalvos ar seksualinės orientacijos žmones, prieš bet kokią labiau pažeidžiamą žmonių grupę. To demokratinėje valstybėje negali ir neturi būti.

Paraiškos tebeplaukia

- Specialiam fondui Vyriausybė jau pervedė pirmuosius 3 mln. litų, kurie turėtų būti skiriami holokaustą ir sovietų terorą išgyvenusiems žydams. Kiek prašymų jau sulaukta?

- Esame gavę apie 1 tūkst. prašymų. Tačiau jie tebeplaukia, todėl sunku numatyti, kiek jų bus iš viso. Gal net turėsime pratęsti paraiškų priėmimo terminą, nes kai kurie žmonės, ypač gyvenantys tolimuose kraštuose, per vėlai sužinojo, kad gali pretenduoti į kompensacijas. Šiuo metu Australijos, Kanados ir kitų šalių žiniasklaidoje skelbiame informaciją apie tai.

Niekur nėra statistinių duomenų ar apskaitos, kiek galėtų būti žydų, iki Antrojo pasaulinio karo gyvenusių Lietuvoje ir nukentėjusių nuo totalitarinių režimų. Todėl turime labai sunkią užduotį juos surasti. Tačiau tikimės, kad viską padarysime laiku.

Kompensacijoms išmokėti skirta neapgalvota suma. Siekiant atkurti teisingumą, daug išlaidų patiria fondas, taip pat į mus besikreipiantys asmenys. Įvairių organizacijų įskaitoje esantiems žmonėms nereikia rūpintis papildomais dokumentais. Tačiau kitiems reikia įrodyti, kad jie atitinka kriterijus kompensacijai gauti. Dėl to jie ne tik patiria papildomų išlaidų, bet ir nervinasi.

Įvairiems projektams išleidžiamos daug didesnės lėšos. Neseniai mums pristatytas Gelbėtojų alėjos projektas Jeruzalėje, Vilniuje, čia tik projekto įgyvendinimas atsieis 3,5 mln. litų. Ką jau kalbėti apie kelio tiesimą, privačių valdų išpirkimą. Viskas kainuos 7-8, o gal net 10 mln. litų. O štai visiems likusiems gyviems, Lietuvoje gyvenusiems ir nuo okupacinių režimų nukentėjusiems žmonėms Vyriausybė teskyrė 3 mln. litų. Tai simbolinė suma.

- Pagal įstatymą per dešimtmetį į šį fondą taip pat turės būti pervesta 125 mln. litų kompensacija už totalitarinių režimų nusavintą žydų religinių bendruomenių turtą. Kam konkrečiai bus naudojami šie pinigai?

- Šios lėšos bus naudojamos Lietuvos žydų religiniams, kultūros, sveikatos apsaugos, sporto, švietimo, mokslo tikslams mūsų šalyje. Iš valstybės negauname jokios piniginės paramos. Todėl sieksime kompensacijos lėšomis disponuoti taip, kad užtikrintume Lietuvos žydų bendruomenės ateitį. Tačiau remsime ir projektus, kaip tai numatyta įstatyme. Kaip tik šiuo metu svarstome fondo ir Vyriausybės ateities bendradarbiavimo galimybes.

Litvakų požiūris skiriasi

- Užsienyje gyvena gausi litvakų bendruomenė. Koks jų požiūris į mūsų šalį, santykis su ja?

- Litvakų požiūris į Lietuvą yra įvairus, kaip ir įvairialypė yra litvakų bendruomenė. Pavyzdžiui, Pietų Afrikos Respublikos litvakų bendruomenę sudaro žydai, iš Lietuvos išvykę iki Antrojo pasaulinio karo. Jiems mūsų šalis kartais asocijuojasi su senomis "bakūžėmis" iš tėvų pasakojimų. Taip pat jiems Lietuva - išžudytų giminių kraštas.

Gausi Izraelio litvakų bendruomenė susikūrė jau po Antrojo pasaulinio karo. Ją sudaro holokaustą išgyvenę žydai ir jų vaikai bei tie, kurie išvyko iš Lietuvos sovietinės okupacijos metais. Šie litvakai bendrauja su Lietuvoje likusiais bičiuliais, nuolat seka informaciją apie šalį.

Žinoma, bendruomenė bendruomenei nelygi. Tačiau litvakų akyse mūsų šalis atrodo ir gali atrodyti dar gražiau. Tereikia čia truputį daugiau pastangų.

- Ketinate stiprinti ryšius su užsienyje gyvenančiais iš Lietuvos kilusiais žydais. Kodėl tai svarbu?

- Mums tai svarbu dėl daugelio priežasčių. Pirmiausia dėl to, kad mes, viso pasaulio žydai, laikome save broliais ir seserimis. Taip jau yra, kad vienybė yra mūsų tautos bruožas. Be to, žydų Lietuvoje yra nedaug, todėl mums labai svarbi kitų šalių tautiečių ir tarptautinių organizacijų patirtis, pasiekimai, kultūra, paveldas, bendruomenių gyvenimas. Lietuvos žydų bendruomenė nenori būti užsidariusi, atvirkščiai - nori būti atvira visiems pasaulio litvakams. Ir ne tik jiems.

Trūksta holokausto edukacijos

- Antrojo pasaulinio karo metais buvo nužudyta per 90 proc. iš daugiau nei 200 tūkst. čia gyvenusių žydų. Ar Lietuvoje pakankamai įamžintas per holokaustą žuvusių žydų atminimas?

- Manau, įamžinant žuvusių žydų ir jų gelbėtojų atminimą galima padaryti daugiau. Tikrai ne taip turėtų atrodyti tokia savo mastu reikšminga žydų masinių žudynių vieta kaip Paneriai. Ji net neturi elementarios logistikos. Kaip galėjo atsitikti, kad praėjus 70 metų nuo Vilniaus geto likvidavimo neturime paminklo nei aukoms, nei antinacistinio pasipriešinimo dalyviams, nei žydų gelbėtojams? Taip, deja, yra visoje Lietuvoje. Tai didelė gėda.

Žmonės turi suprasti, kad per holokaustą žuvusių žydų bei jų gelbėtojų įamžinimas svarbus ne tik žydams, bet ir visiems Lietuvos gyventojams, jų vaikams, ateinančioms kartoms. Tai yra elementariausia holokausto edukacija.

- Minint 70-ąsias Vilniaus geto sunaikinimo metines, šie metai paskelbti Vilniaus geto atminimo metais. Kaip planuojama paminėti šią istorinę datą?

- Nemėgstu tokių terminų, bet Vyriausybė ir savivaldybės sudarė priemonių planą. Tikėkimės, jis bus įgyvendintas. Mes, Lietuvos žydų bendruomenė, rengiame ketvirtąjį Pasaulio litvakų kongresą, skirtą Vilniaus geto likvidavimo 70-mečiui. Nužudytųjų atminimą minėsime visoje Lietuvoje, laukiame atvykstant litvakų iš viso pasaulio. Galime pasidžiaugti, kad Seimas ir Vyriausybė aktyviai bendradarbiauja rengiant kongresą.

Integravęsi į visuomenę

- Pastaruoju metu daug kalbama apie tautinių mažumų teises. Rengiamas naujas joms skirtas įstatymas. Ar, jūsų manymu, toks specialus dokumentas tikrai reikalingas?

- Dabartinio reguliavimo tikrai nepakanka, arba reikėtų keisti kitus teisės aktus. Pavyzdžiui, nustojus galioti senajam Tautinių mažumų įstatymui, žmonės negali pakeisti tautybės. Tačiau dabartinis įstatymo projektas turėtų būti labiau išdiskutuotas.

Šiuo metu negalėčiau atsakyti, ar žydų bendruomenė norėtų įstatyme būti įvardyta kaip tautinė mažuma. Europoje ir pasaulyje tautinių mažumų įstatymų praktika yra skirtinga. Pavyzdžiui, Vokietijoje žydai yra "vokiečiai", o tautinės mažumos - frizai ir danai.

Tautinių mažumų padėtis yra labai jautrus klausimas. Tačiau žydams jis nėra toks kraštutiniškai aktualus, nes nesame susikoncentravę kurioje nors geografinėje vietovėje, esame gerai integravęsi į visuomenę, mums nekyla problemų dėl lietuvių kalbos mokėjimo. Be abejo, norime išlaikyti savo savastį, kultūrą, paveldą, kalbą. Tam galima surasti daug galimybių. Kad ir kaip būtų, dabar mūsų nėra 200 tūkst., kaip buvo iki karo, todėl ir tautinė autonomija mums neaktuali.

- Žydų bendruomenė daug kam atrodo pernelyg uždara. Kas lemia tokį požiūrį?

- Nežinau, kas tai lemia, bet toks požiūris neteisingas. Mes bendraujame su visų tautybių ir religijų žmonėmis. Mielai juos kviečiame ateiti į mūsų renginius tiek bendruomenėje, tiek sinagogoje. Mūsų draugai ir ateina. Bendraujame su Katalikų ir Stačiatikių bažnyčiomis, su vietiniais musulmonais bei visų kitų konfesijų atstovais. Visiems tiesiame ranką.

Lietuvos žydų bendruomenė yra pasirašiusi bendradarbiavimo sutartį su Žmogaus teisių koalicija, bendradarbiaujame su daugeliu valstybinių institucijų, nevyriausybinių organizacijų. Žydų gimnazijoje ir darželyje yra daug vaikų iš mišrių šeimų. Beje, mokytis priimami ir ne žydų vaikai. Tad, gerbiamieji, keiskite požiūrį į mus. Nesame uždari, tačiau niekada neištirpsime kitų tautybių jūroje, mes visada liksime žydai - su savo papročiais, religija ir tradicija.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"