TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Įsibrovėlių paieškos gali baigtis šnipštu

2008 07 03 0:00

Internetiniai išpuoliai prieš mūsų šalies svetaines buvo vykdomi per Prancūziją ir Švediją. Tačiau neabejojama, kad siūlo galo ieškoti reikėtų visai ne šiose valstybėse, o ten, kur su Lietuvos teisėsauga bendradarbiauti nenorima.

Kelias dienas mūsų šalies internetinius puslapius puolę programišiai iš rikiuotės išvedė daugiau nei 340 lietuviškų svetainių. Pasiaiškinti, kaip ir kodėl taip atsitiko, atsakingų institucijų atstovus "ant kilimėlio" vakar pasikvietė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos (NSGK) bei Informacinės visuomenės plėtros (IVPK) komitetai.

Vilčių nedaug

Vakar Seimo nariams besiaiškinę įvairių valstybinių institucijų atstovai nenorėjo prisiimti kaltės dėl kibernetinių atakų prieš mūsų šalies svetaines. Vieni aiškino, kad sulaukę signalų apie galimas atakas, jie laiku perspėjo kolegas, kiti atkreipė dėmesį, jog panašiems išpuoliams iš anksto nebuvo pasirengta, kadangi nėra nustatyta jokios tą numatančios tvarkos.

Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) direktoriaus pavaduotoja Diana Korsakaitė parlamentarams paaiškino, kad programišiai į lietuviškas svetaines įsilaužė pasinaudoję spragomis operacinėse sistemose. Internetinės atakos buvo vykdomos per anoniminius IP adresus, todėl nustatyti, kas ir iš kur jas rengė praktiškai neįmanoma. "Kol kas nustatėme, kad tai buvo organizuojama per Švedijoje ir Prancūzijoje esančias tarnybines stotis", - informavo D.Korsakaitė.

Tačiau šias šalis programišiai pasirinko norėdami sumėtyti pėdas. Galutiniai tyrimo rezultatai gali nuvesti į kitas valstybes. "Bus kreipiamasi į šias šalis, bet galiausiai gali paaiškėti, kad pėdsakai veda visai kitur, pavyzdžiui į Siriją, Somalį ar Kiniją, kurios su mumis šioje srityje nebendradarbiauja", - sakė Valstybės saugumo departamento (VSD) atstovas.

Laukia daug darbo

Internetinius išpuolius tiriantis VSD pareigūnas Seimo nariams tvirtino matąs požymių, kad šios atakos tebuvo elektroninis vandalizmas. Anot jo, lietuviškas svetaines siaubę programišiai neslėpė savo veido, parodė, kas jie yra ir ko siekia. "Būtent tuo atakos skyrėsi nuo pernykščių išpuolių Estijoje. Negalima tvirtai atsakyti, ar programišius veikti akino ta pati jėga, tačiau galima spėti, kad taip ir buvo", - aiškino saugumo atstovas.

Užvakar ikiteisminį tyrimą dėl internetinių išpuolių pradėjo Lietuvos Kriminalinės policijos biuras. Šiandien į pirmąjį posėdį rinksis ir premjero Gedimino Kirkilo sudaryta speciali darbo grupė. Tačiau, anot įvairių institucijų atstovų, tokių veiksmų nepakanka. Norint ateityje apsisaugoti nuo panašių išpuolių, reikia taisyti įstatymus, nustatyti atskirų internetinę erdvę prižiūrinčių įstaigų kompetencijos ribas ir pagaliau įkurti ilgai planuotą valstybinių institucijų internetinių svetainių veiklą koordinuosiantį centrą.

Baiminasi naujų atakų

Politikai pritarė, kad reikia stiprinti mūsų šalies institucijų internetinės erdvės saugumą. Seimo NSGK pirmininkas Alvydas Sadeckas mano, kad kibernetinės atakos prieš lietuviškus tinklalapius nebuvo atsitiktinės. "Atakų prieš Lietuvos kibernetinę erdvę, deja, reikia tikėtis ir ateityje. Tam privalome ruoštis", - perspėjo jis.

Seimo IVPK narys Vytautas Grubliauskas taip pat įsitikinęs, kad dar galime sulaukti panašių išpuolių. "Kol kas tai buvo tik lengvas sprigtas, kuris parodytų, kokie mes silpni", - kalbėjo jis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"