TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Išimties nesulaukę lenkai pasijuto diskriminuojami

2006 09 05 0:00
Jeruzalės vidurinė mokykla
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Vilniaus miesto savivaldybės Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) frakcijos pirmininkas Michalas Mackevičius vakar išplatintame pareiškime Lietuvai priminė Seinus ir Konstituciją

Lenkų nepasitenkinimą sukėlė Švietimo ir mokslo ministerijos atsisakymas priimti lenkus į 11 klasę ir taip perpildytoje Jeruzalės vidurinėje mokykloje. Vienuoliktų klasių čia nebuvo septynerius metus.   

 

"Vilniaus m. savivaldybės Lietuvos lenkų rinkimų akcijos frakcija yra labai sunerimusi ir susirūpinusi dėl to, kad rugsėjo 1-ąją į Jeruzalės vidurinę mokyklą atsisakyta priimti lenkų klasių vienuoliktokus, - teigiama pareiškime. - Jau dvejus metus šio sostinės mikrorajono gyventojai atkakliai siekia sugrąžinti vidurinės mokyklos statusą Jeruzalės mokyklos lenkų klasėms. Nepaisant to, kad tėvai ir patys mokiniai kelis kartus kreipdavosi į savivaldybės vadovus, merą, Švietimo ir mokslo ministeriją, aukščiausius šalies vadovus, taip pat ir į Prezidentą, rugsėjo 1-ąją su šios mokyklos vienuoliktokais buvo pasielgta kaip su neprašytais svečiais, kuriems čia nėra vietos".

Pasak frakcijos pirmininko Michalo Mackevičiaus, LLRA frakcija dėl mokinių ne kartą derėjosi su Vilniaus miesto savivaldybe. Lenkai pageidavo, kad Jeruzalės mokyklos lenkų klasių dešimtokai galėtų toje pačioje mokykloje baigti mokslą savo gimtąja kalba. Meras Artūras Zuokas pažadėdavęs nedaryti kliūčių. Vienareikšmiškai neigiamo atsakymo nebuvę, todėl rugsėjo pirmąją vienuoliktokai susirinko į savo mokyklą, tačiau jų čia niekas nebeįleido.

LLRA frakcijos pareiškime teigiama, kad "tai pažeidžia konstitucines teises bei tarptautinius Lietuvos įsipareigojimus užtikrinti tautinėms mažumoms vidurinį išsilavinimą gimtąja kalba".

Frakcijos įsitikinimu, dabar 25 mokiniai bei jų tėvai turi teisę jaustis diskriminuojami dėl tautybės. Mat "jų vidurinėje mokykloje vidurinį išsilavinimą gali įgyti tik lietuvių tautybės mokiniai".

Pareiškime kritikuojama tvarka, kai mokinių skaičius klasėse nustatomas administraciniu būdu, neatsižvelgus į tautines mažumas ir jas diskriminuojant. Anot lenkų, "šios normos išimties tvarka dažnai koreguojamos lietuvių mokyklose".

"Pernai Lenkijoje Seinuose atidaryta net nauja lietuviška mokykla, kurioje vienoje klasėje vidutiniškai mokosi ne daugiau 5 mokinių, - rašoma pareiškime. - O Jeruzalės mokykla turi senas tradicijas, daugybę nuopelnų, 25 mokinius, tačiau dėl nežinomų priežasčių ją mėginama likviduoti".

LLRA frakcija vakar kreipėsi į merą Artūrą Zuoką bei į švietimo ir mokslo ministrę Romą Žakaitienę. "Tikimės, kad Jeruzalės vidurinės mokyklos lenkų klasių vienuoliktokai vis tik tęs mokslus savo mokykloje ir naujais, nors taip nevykusiai prasidėjusiais, mokslo metais", - baigiamas pareiškimas (kalba netaisyta - red.).

Prašymų neparašė

"Lietuvos žinių" kalbinta Jeruzalės vidurinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Rita Rėkuvienė neįžvelgė jokios lenkų diskriminacijos. "Kaip galima tvirtinti, kad mokinių niekas neįleido į mokyklą, jei nesame gavę nė vieno šių moksleivių pareiškimo priimti į 11 klasę, - stebėjosi pavaduotoja. - Įgiję pagrindinį išsilavinimą moksleiviai privalo pateikti prašymus tęsti mokslą 11 klasėje. Kitų klasių moksleiviai tokius prašymus pateikė, o iš minimos lenkų klasės nė vieno prašymo negavome. O rugsėjo pirmąją pasirodė keletas mokinių, tačiau jie atvyko kaip buvę mokiniai pas savo buvusią auklėtoją".

Mokykla vadovavosi Vilniaus miesto tarybos 1999 metų sprendimu, leidusiu, likus mažai moksleivių, nekomplektuoti lenkiškų 11-ų klasių. Ateityje lenkiškos klasės gali likti tik pradinės.

Mokyklos vadovai dar pavasarį dešimtokus lenkus ir jų tėvus mėgino įtikinti, kad "nepasiduotų politikų intrigoms", o ieškotų kitos mokyklos arba integruotųsi į lietuviškas klases. Pasak pavaduotojos, lietuviškose klasėse jie taip pat galėjo mokytis lenkų ir lietuvių kalbų, o kiti dalykai būtų dėstomi lietuviškai. Be to, lenkų klasei dėstę pedagogai dėl nedidelio šios tautybės mokinių skaičiaus pastarąjį kartą lenkų abiturientų turėjo tik prieš septynerius metus.

Lenkų moksleiviai pavasarį buvo įtikinėjami "jų pačių labui vidurinio išsilavinimo siekti ten, kur labiau patyrę mokytojai".

Pavasarį dešimtokai atsiėmė pagrindinį išsilavinimą liudijančius pažymėjimus, o į vienuoliktą klasę nepasiprašė.

Mokykla perpildyta

Vilniaus miesto Kultūros, švietimo ir sporto departamento Švietimo skyriaus Švietimo organizavimo poskyrio vedėja Aldona Navickienė paaiškino, kad nekomplektuoti 11-ų lenkiškų klasių Jeruzalės vidurinėje mokykloje nuspręsta remiantis Vilniaus miesto tarybos 1999 metų sprendimu. Kita svarbi priežastis: Jeruzalės mokykla yra perpildyta, dirba dviem pamainomis. Navickienės tvirtinimu, rugpjūčio mėnesį 18 minėtos lenkiškos klasės moksleivių buvo pateikę prašymus priimti juos į kitą mokyklą.

Pasak Navickienės, dėl minėtų mokinių vasarą kreiptasi į Švietimo ir mokslo ministeriją, kad ši paaiškintų, ar galima išimties tvarka sukomplektuoti 11-ą klasę. Atsakymas buvo neigiamas.

Pasigedo konkretumo

Michalas Mackevičius laikraščiui teigė, kad derybos su savivaldybe dėl 11-ų lenkiškų klasių vyksta ne pirmus metus. Į klausimą, kodėl šie vienuoliktokai turėtų sulaukti išimties, jei nuo 1999-ųjų minėtos lenkiškos klasės nekomplektuojamos, Mackevičius atsakė, esą buvo žadėta. Tokius pat reikalavimus dėl 11-ųjų klasių kėlė pernykščiai dešimtokai. Savivaldybė esą patarė laukti kitų metų.

"Jei būtų aiškiai pasakę "ne", tokia situacija nebūtų susidariusi, - teigė Mackevičius. - Rugsėjo pirmąją prie Jeruzalės mokyklos atėjo 15 ar 16 mokinių, tačiau išgirdo, kad jų nepriims".

"Kalta" ministerija?

Švietimo ir mokslo ministerijos Ryšių su visuomene skyriaus vedėja Nomeda Barauskienė paaiškino, kad ministerija negalėjo patenkinti lenkų pageidavimo tęsti mokslą toje pačioje mokykloje. Priešingu atveju tai prieštarautų Vyriausybės nutarimui. Pagal minėtą dokumentą steigti profilinio mokymo klases galima tik tada, kai mokykloje yra ne mažiau kaip dvi klasės po 25 mokinius.

O minėtoje vidurinėje tebuvo viena tokia lenkų klasė. Beje, tuo metu, kai ministerija rengė atsakymą, 18 moksleivių jau buvo pateikę pareiškimus mokytis Joachimo Lelevelio vardo vidurinėje mokykloje. Ši rusų ir lenkų mokymo įstaiga įsikūrusi Antakalnyje. Pasak LŽ pašnekovų, vienuoliktokai nebe tokie maži, kad negalėtų į ją nuvažiuoti. Kita lenkiška mokykla yra Žirmūnuose.

Barauskienė priminė, kad nors ministerija nepritarė 11-os klasės įsteigimui Jeruzalės mokykloje, lemiamas sprendimas nuo ministerijos nepriklausė. Pritarti ar nepritarti moksleivių pageidavimui, turėjo spręsti Vilniaus miesto taryba.

O gal taryba?

Mackevičiaus tvirtinimu, Vilniaus merui Artūrui Zuokui prašymus asmeniškai parašė visi 25 mokytis netoli nuo namų pageidavę moksleiviai.

Ką apie šių jaunuolių norą mano meras, vakar nesužinojome. Savivaldybės atstovė spaudai Dalia Perednienė paaiškino, kad meras "šiandien nieko negali komentuoti". Mero pozicijos vakar po pietų dar nežinojo ir Mackevičius.

LŽ buvo pasiūlyta kreiptis į savivaldybės Kultūros, švietimo ir sporto departamento direktorių Algimantą Šventicką. Šis buvo konkretus. Pasiteiravus, kokia Jeruzalės lenkų galimybė tęsti mokslą "savo" vidurinėje, Šventickas lyg kirviu nukirto: "Jokios". Ir leido suprasti, kad taip nusprendusi Švietimo ir mokslo ministerija.

- Ministerija tvirtina, kad viskas priklauso ne nuo jos, o nuo Vilniaus miesto tarybos, - priminėme.

Šventickas pakartojo tai, ką buvome girdėję iš kitų pašnekovų: mažai mokinių. Todėl esą taryba neturi pagrindo svarstyti šio klausimo.

- Lenkai jaučiasi diskriminuojami tautiniu pagrindu, nes Seinuose lietuvių vaikai mokomi net jei klasėse sėdi tik penkiese, - priminėme pareiškime perskaitytus žodžius. Tačiau Šventickas įžvelgė ne diskriminavimą, o "politikavimą".

"Jokios diskriminacijos nėra, - tvirtino pašnekovas. - Vilniuje lenkams mokytis sudarytos puikios sąlygos. Veikia Mickevičiaus gimnazija, yra nemažai vidurinių mokyklų. Kai kurios iš jų yra miesto centre, senamiestyje".

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"