TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Įsiskolinusių vairuotojų medžioklė

2010 11 17 0:00
Jei bus palaimintos Saugaus eismo įstatymo pataisos, automobilių techninės apžiūros centrų specialistai ne tik tikrins mašinų būklę, bet ir domėsis, ar jų šeimininkai nėra skolingi valstybei.
Petro Malūko nuotrauka

Piktybiškai baudų už Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimus nemokantiems vairuotojams politikai pasiryžo užmauti apynasrį. Seimas praėjusią savaitę pritarė nuostatoms, kad skolininkai negalėtų nei registruoti automobilio, nei atlikti privalomos jo techninės apžiūros. Bet specialistai tokius valdžios užmojus vertina skeptiškai.

Jei paskirtų baudų piktybiškai nemokantiems vairuotojams Seimas užmaus apynasrį, centralizuotoje techninės apžiūros duomenų bazėje atsiras įrašas, draudžiantis atlikti baudų nesumokėjusio vairuotojo turimų transporto priemonių privalomąją techninę apžiūrą tol, kol bus likviduota skola. Analogiškas įrašas, draudžiantis atlikti bet kokias šio įsiskolinusio asmens turimų transporto priemonių registravimo procedūras kol bus sumokėta bauda, atsirastų ir Lietuvos kelių transporto priemonių registre.

Šios idėjos iniciatorius Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Dainius Budrys įsitikinęs, kad toks reguliavimas užtikrintų administracinių baudų už KET pažeidimus surinkimą, didintų kelių eismo dalyvių sąmoningumą ir atsakomybę.

Specialistai tokią valdžios idėją sveikina, tačiau pasigenda aiškumo, kaip planuojamos naujovės bus įgyvendinamos, ir abejoja, ar dėl to didelis skolininkų būrys ims pastebimai mažėti. Nuogąstaujama, kad įsigaliojus naujai tvarkai baudų piktybiškai nemokantys vairuotojai iš viso nustos lankytis techninės apžiūros centruose.

Pasigenda veiksmų plano

Lietuvos vairuotojų sąjungos (LVS) atstovas Vigilijus Sadauskas LŽ teigė, kad iš pirmo žvilgsnio sveikintina politikų iniciatyva kelia abejonių. Jo nuomone, toks projektas, koks siūlomas dabar, gali atnešti daugiau žalos nei naudos. Mat yra pavojus, kad apribojus galimybę skolininkams atlikti jų automobilių techninę apžiūrą, šie pradės iš viso ją ignoruoti ir ryšis važinėti be privalomo techninės apžiūros talono.

"Jeigu vairuotojas turi "prisirinkęs" baudų kelis ar net keliolika tūkstančių litų, jam nebus baisu papildomai "užsidirbti" 100-150 litų baudą už tai, kad sustabdytas policijos negalės pateikti apžiūros talono. Be to, kaip bus, jeigu automobilis registruotas skolų neturinčio asmens vardu, nors faktiškai juo naudojasi piktybiškai baudų nemokantis žmogus? Juk užteks skolų šleifo neturinčiam asmeniui atvykti į techninės apžiūros stotį, sėkmingai atlikti privalomus formalumus ir gauti reikiamą dokumentą, o automobilį vėl perduoti nemokiam draugui", - LŽ sakė V.Sadauskas.

LVS atstovui nerimą kelia ir tai, kaip naujoji tvarka, jeigu ji bus galutinai patvirtinta, bus taikoma praktikoje. Pašnekovas neslepia nusivylimo, kad apynasrį skolininkams kurpiantys politikai pasiūlė tik idėją, tačiau nepateikė jokio konkretaus veiksmų plano.

Vengs techninės apžiūros

Vilniaus apskrities Kelių patrulių rinktinės vadas Marius Putrimas LŽ patvirtino, kad šiandien iš visų už KET pažeidimus sulaikomų vairuotojų maždaug dešimtadalis neturi automobilių techninės apžiūros talonų. Todėl pareigūnas abejoja, kad siūlymas uždrausti skolininkams atlikti techninę apžiūrą duos norimą rezultatą. "Didžiausia bauda, kurią gali "užsidirbti" vairuotojas, važinėjantis be techninės apžiūros talono, - pusantro šimto litų. Jau dabar vienas iš dešimties vairuotojų ignoruoja prievolę kas dvejus metus užsukti į techninės apžiūros centrą, todėl gali būti, kad pritaikius naujovę piktybiški skolininkai irgi numos į tai ranka. Tam įtakos turi ir palyginti nedidelės baudos. Jei jos būtų griežtesnės, galbūt ir norinčiųjų naudotis automobiliu, neatlikus jo techninės apžiūros, sumažėtų", - LŽ sakė M.Putrimas.

Verčiau atimti numerius

Lietuvos techninių apžiūrų įmonių asociacijos "Transeksta" direktorius Gintautas Šlėderis LŽ tvirtino, kad valdžios noras pažaboti piktybiškai baudų nemokančius vairuotojus yra pagirtinas. Jo teigimu, kaip viena iš priemonių iš tiesų galėtų būti draudimas skolininkams atlikti techninę apžiūrą, tačiau vien tai baudų surenkamumo problemos neišspręs. "Politikai pagaliau parodė dėmesį, tai yra sveikintina. Tačiau reikia įvertinti ir tą faktą, kad jau dabar apie 70 tūkst. vairuotojų važinėja be techninės apžiūros talono. Neatmetu galimybės, kad įgyvendinus siūlomą naujovę tokių vairuotojų armija dar labiau padidės. Todėl norint skatinti baudų surenkamumą reikia taikyti visą kompleksą drausminimo priemonių. Pavyzdžiui, iš skolininkų būtų galima laikinai konfiskuoti valstybinius automobilio numerius arba net taikyti transporto priemonės areštą", - kalbėjo G.Šlėderis.

Popierinių baudų kraštas

Lietuvoje yra tūkstančiai vairuotojų, kurie spjauna į prievolę ir piktybiškai nemoka jiems paskirtų baudų. Kai kurie KET pažeidėjai valstybei skolingi net po keliasdešimt tūkstančių litų. Vien pernai už eismo taisyklių pažeidimus policijos pareigūnai surašė automobilininkams beveik pusę milijono protokolų, o baudų skyrė beveik už 43 mln. litų. Tačiau į valstybės biudžetą nedrausmingi vairuotojai sumokėjo kone perpus mažiau - tik 25 mln. litų. LŽ duomenimis, panaši situacija ir šiais metais.

Beviltiški skolininkai nekreipia dėmesio į skiriamas baudas, o antstoliai neranda veiksmingo priešnuodžio, kaip kovoti su nemokiais vairuotojais. Todėl didelės baudos už pavojingiausius KET pažeidimus dažniausiai lieka tik "popierinės sankcijos". Be to, statistika liudija, kad net du iš trijų pažeidėjų išsisuka nuo atsakomybės dėl to, kad niekur nedirba, neturi jokio turto arba tiesiog sugeba pasinaudoti įstatymų spragomis.

Antstoliai - bejėgiai

Laiku baudų nesusimokėję vairuotojai patenka į antstolių akiratį. Šie neslepia, kad išieškoti tūkstantines sumas iš KET pažeidėjų nelengva, o kai kuriais atvejais iš viso neįmanoma. Sudėtingiausiais "klientais" antstoliai vadina piktybiškus kelių chuliganus. Tokie turi "užsidirbę" 10 ar daugiau nuobaudų, o vidutinė iš jų išieškomų baudų suma viršija 40 tūkst. litų. Šioje srityje esama ir savotiškų rekordininkų. Jiems už pakartotinius eismo taisyklių pažeidimus skirta baudų net už 60 tūkst. litų.

Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo pirmininkė Inga Karalienė LŽ teigė, kad piktybiškai baudų nemokančių vairuotojų šiemet šiek tiek sumažėjo, tačiau problema vis tiek išliko. Pasak jos, sunkiausia teismo ar policijos skirtas baudas išieškoti iš niekur oficialiai nedirbančių ir jokio turto savo vardu neturinčių eismo dalyvių. "Teisiškai išieškoti baudų iš tokių vairuotojų beveik nėra galimybių. Vienintelė alternatyva - kreiptis į teismą dėl piniginės baudos pakeitimo viešaisiais darbais arba areštu. Jei pažeidėjas nesutinka dirbti viešųjų darbų, teismas jam gali skirti nebent areštą. Tačiau tai žalinga valstybei, nes tada sulaikytųjų išlaikymas gula ant kitų mokesčių mokėtojų pečių", - aiškino I.Karalienė.

Pašnekovės nuomone, vien tik apribojus galimybę skolininkams atlikti automobilių techninę apžiūrą ar registruoti automobilį, problemos nebus išspręstos. "Jei jau kalbame apie drastiškas priemones, turime galvoti apie jų kompleksą, o ne apie pavienius draudimus. Tik tada, manyčiau, pavyks pasiekti norimą rezultatą", - akcentavo I.Karalienė.

Užkrėtė latviškas pavyzdys?

Drastišką pavyzdį, kaip kovoti su piktybiškai baudų nemokančiais vairuotojais, jau kurį laiką demonstruoja kaimynai latviai. Čia esantys techninės apžiūros centrai naudojasi tam tikra administracinių teisės pažeidimų registro dalimi ir mato, ar automobilio techninės apžiūros atlikti atvykęs žmogus nėra skolingas valstybei. Mašinos patikra nepradedama tol, kol vairuotojas nesumoka skolos. Kadangi Latvijoje visų senesnių nei trejų metų automobilių techninę apžiūrą privaloma atlikti kasmet, legaliai važinėti gali tik tie vairuotojai, kurie yra sumokėję paskirtas baudas. Tiesa, kad sutramdytų piktybiškus skolininkus, kaimynai taiko ir daugiau "buitinių" kliūčių - pavyzdžiui, skolų turintys žmonės negali iš banko gauti paskolos ar net santuokos liudijimo.

Kalbama, kad griežtas latvių požiūris į prasiskolinusius vairuotojus davė rezultatų. Mat pradėjus taikyti drastišką metodiką baudų surinkimas už KET pažeidimus šoktelėjo net iki 94 procentų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"