TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Įsiskolinusius nelaimėlius nori tramdyti be teismų

2014 07 04 6:00
URM prašo palengvinti skolų išieškojimą iš finansinę paramą užsienyje gavusių mūsų šalies piliečių. Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Į nelaimę užsienyje patekusius piliečius kartais gelbsti Užsienio reikalų ministerijos (URM) suteikiama grąžintina materialinė pagalba. Tačiau didžioji dauguma skolininkų savo noru pinigų valstybei neatiduoda, todėl siekiama nustatyti paprastesnį ir greitesnį būdą juos išieškoti.

Užsienio valstybėse nukentėję piliečiai, kuriems reikalinga finansinė pagalba, gali kreiptis į mūsų šalies diplomatus dėl materialinės paramos suteikimo. Skirti pinigai turi būti grąžinti per tris mėnesius, asmenys pasirašo įsipareigojimą tai padaryti. Tačiau pastaraisiais metais sąžiningai su valstybe atsiskaitė tik 6 proc. finansinę paramą gavusių piliečių. Neapsikentusi dėl tokios situacijos URM prašo palengvinti skolų išieškojimą, kad nebereikėtų kreiptis į teismus.

Atsiduria sudėtingose situacijose

Mūsų šalies ambasados Jungtinėje Karalystėje atstovas Gvidas Venckaitis pasakojo, kad į nelaimę patekusių piliečių kreipimaisi į diplomatinę atstovybę dažniausiai būna kompleksinio pobūdžio, t. y. materialinė parama gali būti sudedamoji ir nebūtinai svarbiausia problemos dalis. Pernai sulaukta 51 tokio kreipimosi. „Dažniausiai kreipiasi žmonės, susivilioję abejotinais darbo Jungtinėje Karalystėje pasiūlymais. Tik atvykę jie supranta, kad buvo apgauti, o pinigų sugrįžti į Lietuvą neturi“, - aiškino jis.

Pernai Lietuvos ambasada Jungtinėje Karalystėje suteikė materialinę pagalbą penkiems asmenims. Bendra jos suma siekė apie 2,3 tūkst. litų. „Vis dėlto dažniausiai tarpininkaujame ir padedame artimiesiems pagelbėti bėdoje atsidūrusiems savo giminaičiams. Dažniausiai tai pavyksta“, - tikino G. Venckaitis.

Lietuvos ambasados Norvegijoje pirmosios sekretorės Jurgitos Bilvaisienės teigimu, daug mūsų šalies piliečių domisi materialine pagalba, ypač vasarą. Tačiau dauguma jos esą prašo nepagrįstai: kai tik diplomatai pasiūlo padėti susisiekti su giminėmis Lietuvoje, pagalbos atsisakoma.

Sudėtingose situacijose Norvegijoje tautiečiai atsiduria, nes atvyksta neturėdami pinigų, darbo sutarčių ir vietos apsistoti. „Neskaičiuojant Norvegijos „Carito“, su kuriuo ambasada glaudžiai bendradarbiauja, pagalbos maistu ir nakvyne, pernai nupirktas bilietas vienam žmogui grįžti atgal į Lietuvą. Jis pirktas iš asmeninių konsulės lėšų, nes reikėjo skubios pagalbos. Pinigai nebuvo grąžinti“, - sakė J. Bilvaisienė.

Negrąžino 94 tūkst. litų

Iš viso 2007-2013 metais Lietuvos piliečiams, nukentėjusiems užsienio valstybėse, URM suteikė 100 tūkst. litų materialinės pagalbos. Iš jos daugiau nei 94 tūkst. litų nebuvo grąžinta.

Finansinė parama suteikiama tik išskirtiniais atvejais ir jei nukentėjusysis neturi kitų piniginių šaltinių. Pagalba paprastai skiriama piliečiui staiga sunkiai susirgus, susižalojus – būtinajai medicinos pagalbai suteikti, nukentėjus dėl padaryto nusikaltimo – grįžimo į tėvynę išlaidoms padengti, ir kitais išskirtiniais atvejais. Materialinė pagalba neteikiama grynaisiais pinigais, tik padengiamos išlaidos pagal pateikiamas sąskaitas, čekius.

Kaip informavo URM atstovai, dėl materialinės pagalbos teikimo prašymų sulaukiama iš įvairių pasaulio valstybių. Pastaraisiais metais tendencijos kinta: anksčiau daugiausia prašymų pasiekdavo iš Jungtinės Karalystės, Ispanijos, Skandinavijos valstybių, o pastaraisiais metais jų gaunama ir iš kitų pasaulio kraštų (Pietų Amerikos, Afrikos, Azijos, Tolimųjų Rytų). Pernai buvo patenkinta 15 materialinės pagalbos prašymų.

Nori skaičiuoti delspinigius

Jei pilietis per nustatytą laikotarpį negrąžina materialinės pagalbos lėšų, URM kreipiasi į teismą dėl skolos išieškojimo. Tačiau pasitaiko atvejų, kai pinigus valstybei vengiantys grąžinti asmenys nepateikia tikslių duomenų apie gyvenamąją vietą. Nepavykus jos nustatyti, skolos valstybei bylos turi būti nagrinėjamos pateikus ieškinį.

Norėdama supaprastinti suteiktos materialinės pagalbos susigrąžinimo procedūrą, URM siūlo keisti įstatymą ir numatyti, kad pati ministerija galėtų priimti vykdomuosius sprendimus dėl skolos išieškojimo. Taip pat siūloma įtvirtinti, kad už negrąžinamas lėšas skolininkams būtų skaičiuojamos 5 proc. metinės palūkanos. Nes laiku negrąžinus suteiktos materialinės pagalbos lėšų, valstybė patiria administracinių išlaidų, susijusių su skolos išieškojimu.

URM taip pat siekia patikslinti materialinės paramos teikimo užsienyje nukentėjusiems piliečiams aplinkybes. Esą Konsuliniame statute turi būti numatyta, kad Lietuvos diplomatinės atstovybės ir konsulinės įstaigos užsienio valstybėse ne „padeda gauti“, bet tik ypatingais atvejais gali suteikti materialinę pagalbą užsienyje nukentėjusiems piliečiams. „Be to, siekiant racionaliai naudoti biudžeto lėšas ir materialinę pagalbą teikti tik tais atvejais, kai ji yra būtina, įstatymo projektu siūloma įtvirtinti pagrindinius materialinės pagalbos teikimo principus ir numatyti, kad ji teikiama ypatingais atvejais, kai nėra galimybių nukentėjusiajam gauti pagalbos iš kitų šaltinių“, - pažymima projekto aiškinamajame rašte.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"