Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
LIETUVA

Įsižeidė dėl konservatorių kalbų

 
Seimo narys Laurynas Kasčiūnas. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotraukos

Vilniaus rajono savivaldybė Seimo narius konservatorius Lauryną Kasčiūną ir Paulių Saudargą, agituojančius steigti Pietryčių Lietuvos regiono plėtros fondą (PLRPF), kaltina tendencingumu bei melagingos informacijos skleidimu.

Vilniaus rajono savivaldybė, kurioje didžiausią įtaką turi Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškųjų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) atstovai, kreipėsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją, prašydama įvertinti parlamentarų L. Kasčiūno ir P. Saudargo viešus pasisakymus apie PLRPF steigimo būtinybę.

Tapo manipuliacijos objektu

Savivaldybės teigimu, tai, kad Vilniaus rajonas yra įvardijamas kaip atsilikęs nacionalinio saugumo problemų keliantis rajonas, ne tik žeidžia Vilniaus rajono gyventojus, bet ir kenkia Vilniaus rajono savivaldybės dalykinei reputacijai. Savivaldybė mano, kad L. Kasčiūno ir P. Saudargo vieši pasisakymai pažeidžia Valstybės politikų elgesio kodekse įtvirtinus teisingumo, sąžiningumo, padorumo, nesavanaudiškumo, nešališkumo ir atsakomybės principus. „Politiko – tautos priekyje esančio asmens elgesys bei darbinė veikla tiesiogiai veikia piliečių mąstymą, emocijas, valią, suteikia arba atima viltį. Apmaudu, kai viešojoje erdvėje politikai bet kokia kaina siekia būti matomi, populiarūs ir nevengia išankstinio nusistatymo“ ,– rašoma išplatintame kreipimesi.

Vilniaus rajono savivaldybės nuomone, piktnaudžiaujant informacijos laisve siekiama paveikti žmonių pasitikėjimą valdžia, paveikti jų požiūrį bei nuvertinti vietinę valdžią, o tai kelia neigiamų pasekmių – savivaldybės aparato bei vietinės valdžios autoriteto ir patikimumo, prestižo sumenkinimą šalies viduje. „Vilniaus rajono savivaldybė tapo manipuliacijos objektu. Takoskyra tarp Pietryčių Lietuvos ir kitų regionų yra brėžiama nepagrįstai“, – teigiama kreipimesi.

Seimo narys Paulių Saudargas.

Skaičiai rodo kitką

Vilniaus rajono savivaldybė, nesutinkdama su Seimo narių teiginiais esą Pietryčių Lietuvos regionas yra vienas labiausiai atsilikusių, priminė, kad tarp 54 Lietuvos mažųjų savivaldybių Vilniaus rajonas pakilo į 11 vietą, surinkdama 65,9 balus iš 100. Teigiama, kad savivaldybė sugebėjo efektyviau išnaudoti turimus resursus investicijų, mokesčių, komunalinių paslaugų, sveikatos ir socialinės rūpybos srityse. Be to, savivaldybė priminė, kad kad rajone, kaip nedaugelyje šalies savivaldybių, gyventojų skaičius nuolatos auga. Apie tai byloja ir kasmet augantis išduodamų statybą leidžiančių dokumentų, dažniausiai gyvenamųjų namų statybai, skaičius (991 leidimas 2015 m. → 1 038 leidimai 2016 m.). Taip pat čia sukurtos palankios sąlygos žemės ūkio, kaimo ir pramonės plėtrai neleidžia snausti ir verslo sektoriaus atstovams, nepaisant šalia esančio investiciniu ir verslo koncentracijos požiūriu labai stiprus konkurento – sostinės.

Vilniaus rajono savivaldybės mano, kad pateikti faktai rodo, jog Vilniaus rajonas „vystosi dėsningai, ekonominiai rodikliai progresuoja, civilizuotų gyvenimo sąlygų lygis nuolat auga, o vietinės valdžios sprendimai yra orientuoti į Vilniaus rajono gyventojų gerovės stiprinimą“.

Teigiama, kad savivaldybės pastangomis Vilniaus rajone gyventojai už darželių lankymą moka dukart mažiau nei sostinės gyventojai. Sporto mokyklą Vilniaus rajone vaikai lanko nemokamai, tuo tarpu mieste tai kainuoja apie 5,79 Euro. Meno mokyklos sostinėje mažesniems vaikams atsieina 14,48 Euro, vyresnių klasių mokiniams – 21,72 Euro, o rajone atitinkamai – 7,23 ir 14,45 Euro. „Tai suponuoja išvadą, jog kategoriškas rajono apibūdinimas kaip atsilikusio ir esančio socialinėje bei kultūrinėje stagnacijoje yra melagingas, nėra paremtas objektyviais įrodymais, nepagrįstai akredituoja vietinės valdžios autoritetą bei menkina tiek visų gyventojų, tiek kiekvieno individo teisę į garbę bei orumą. Tendencingi neigiami ir neobjektyvūs vieši Seimo narių pasisakymai apie Vilniaus rajoną ne tik kursto nesantaiką taip Lietuvos piliečių ir žeidžia tautinių mažumų garbę bei orumą, bet ir menkina piliečių pasitikėjimą valdžios institucijomis, neskatina valstybės politikų ir tarnautojų sąžiningumo ir jų veiklos skaidrumo, apibrėžtumo ir efektyvumo“, – mano Vilniaus rajono savivaldybė.

Uždara terpė

L. Kasčiūnas „Lietuvos žinių“ portalui lzinios.lt yra sakęs, kad mintis steigti regioninį fondą kilo 2012 metais dalyvaujant Seimo rinkimuose Vilniaus-Trakų apygardoje. „Supratau, jog Valdemaro Tomaševskio vadovaujama politinė jėga nesuinteresuota, kad regionas stiprėtų ekonomiškai, atsirastų tiesioginių investicijų. Pagal šį rodiklį Šalčininkų rajonas yra visiškame dugne. Socialiai remtini asmenys čia sudaro 8 proc., kai Lietuvos vidurkis – 4 procentai“, – vardijo TS-LKD atstovas. Anot jo, uždaroje kultūrinėje ir prastos ekonomikos terpėje gyvenančiais žmonėmis daug lengviau manipuliuoti. „Jei regionas stiprės, bus plėtojamas, integruosis į visos šalies gyvenimą, be abejo, iš po kojų išslys rinkimų pamatas“, – pažymėjo L. Kasčiūnas. Parlamentaro nuomone, Rytų Lietuvai skirtų vyriausybinių programų nepakanka, kad regionas atsigautų. Esą visoms toms programoms trūksta „strateginio žvilgsnio“.

LLRA-KŠS pirmininkas europarlamentaras Valdemaras Tomaševskis įsitikinęs, kad pagelbėti vienam ar kitam regionui galima kitaip, nebūtinai steigiant fondus. „Reikia stiprinti savivaldą, paliekant savivaldybėms daugiau finansų. Lietuva šiuo požiūriu pasiekė Europos Sąjungos antirekordą. Per savivaldybes paskirstoma tik 13 proc. lėšų, o kaip pavyzdys rodomose Skandinavijos šalyse – daugiau kaip pusė. Tokiu keliu ir reikia eiti. Juk savivaldybė – tai ir vietos ūkis, kultūra, švietimas, socialinė rūpyba“, – lzinios.lt yra sakęs V. Tomaševskis.

Administruotų ministerija

Pagal Seimo narių parengtą projektą PLRPF veikla būtų plėtojama Vilniaus ir Šalčininkų rajonų savivaldybių teritorijose. Juridinio asmens statuso fondas neturėtų, jį administruotų Vidaus reikalų ministerija. PLPRF lėšas sudarytų valstybės biudžeto asignavimai ir kitos teisėtai gautos lėšos. Fondo pinigais būtų remiama vietos bendruomenių veikla ir naujų kūrimas, stiprinamas pilietiškumas, informacinis raštingumas, skatinama vietos socialinė, sporto ir kultūros veikla, tvarkomos vaikų žaidimo aikštelės, remontuojamos formaliojo ir neformaliojo ugdymo įstaigos, puoselėjami etnografiniai architektūros paveldo objektai. Lėšas atrinktiems projektas skirtų PLPRF taryba, kurią sudarytų 11 narių. Fondo pinigai negalėtų būti perduodami į valstybės biudžetą arba naudojami kitoms šalies reikmėms finansuoti, išskyrus atvejus, kai susidaro ypatinga situacija. Per metus nepanaudotos lėšos liktų fondo sąskaitoje ir būtų skiriamos kitais metais numatytiems projektams finansuoti.

DALINKIS:
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"