TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Iškilmės su kartėlio prieskoniu

2016 01 14 6:00
Vėliavos pakėlimo ceremonijoje dalyvavo visi valstybės vadovai, svečiai. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Lietuvos laisvės gynimo 25-metis minimas atminimo akcijomis, iškilmingais posėdžiais, susitikimais, koncertais, parodomis. Jubiliejines iškilmes apkartino Seimo sprendimas neskirti šiųmetės Laisvės premijos Vytautui Landsbergiui.

Ketvirtis amžiaus, prabėgęs nuo tragiškos 1991 metų sausio 13-osios, skatina dar atidžiau pažvelgti į lemtingas valstybės ir tautos istorijos akimirkas, įvertinti ir nepamiršti žuvusiųjų už laisvę aukos, taip pat pamąstyti apie ateitį, kurią, kaip ir anuomet, gali lemti vienybė. Toks leitmotyvas šiomis dienomis skambėjo daugumos oratorių kalbose. Pagrindiniai oficialūs renginiai vakar ir užvakar vyko Seime.

Už nuopelnus laisvei Tomas Šernas vakar Vytautui Landsbergiui įteikė Laisvės ženklą.Romo Jurgaičio nuotrauka

Kitaip nei pastaruosius ketverius metus, iškilmių darbotvarkėje nebuvo tradiciškai Sausio 13-ąją organizuojamos Laisvės premijos teikimo ceremonijos. Tai lėmė, kad pagrindiniu laisvės architektu vadinamas buvęs Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis nusprendė ignoruoti Seimo renginius. Konservatorių garbės pirmininkas Sausio 13-ąją minėjo pagal individualią programą. Kai kurie kalbėtojai konstatavo, kad Seimo sprendimas dėl Laisvės premijos tapo šaukštu deguto, sugadinusio Sausio 13-osios iškilmes.

Artėja atpildo valanda

Istorinėje Seimo Kovo 11-osios Akto salėje vakar surengtame minėjime ketvirčio amžiaus senumo įvykius prisiminė jų dalyviai, liudytojai, valstybės vadovai. Teisė iš garbingos tribūnos pasakyti savo matymą buvo suteikta jaunosios kartos atstovams. Prezidentė Dalia Grybauskaitė pabrėžė, kad Sausio 13-oji – ypatinga diena, kai mintimis grįžtame per ketvirtį amžiaus į tą lemtingąją naktį su visais jos išbandymais. „Sausio 13-osios įvykių dalyvius sieja unikalus ryšys. Nenutrūkstamas, jau perėjęs kelią per kartų kartas. 1991-aisiais gimę vaikai kartu su Lietuva įkvėpė laisvės oro ir kartu mokėsi stotis ant kojų. Šiandien jie jau suaugę, į gyvenimą išėję vaikinai ir merginos. Juose užkoduotas toks pat stiprus ryžtas: jeigu prireiktų – ginti Lietuvą“, – kalbėjo šalies vadovė. Anot prezidentės, kiekvienas žmoniškumui nusikaltęs, karo nusikaltimų padaręs asmuo turi sulaukti teisėto atpildo. Tai – mūsų įsipareigojimas visoms Sausio 13-osios aukoms. „Lietuvai prireikė net 25 metų, kad Sausio 13-osios byla – didžiausia byla šalies istorijoje – pagaliau pasiektų teismą. Tikėjomės, jog tai įvyks kur kas greičiau. Bet teisingumo valanda vis tiek artėja. Kiekvienas, nusikaltęs žmoniškumui, kad ir kur tai būtų daryta – Lietuvoje ar Ukrainoje, padaręs karo nusikaltimų, turi sulaukti teisėto atpildo“, – pažymėjo valstybės vadovė.

Apgailėtinas sprendimas

Robertas Grigas:n„Gentinės“ ir klaninės savivokos recidyvusturime įveikti, kad išliktume šviesi ir stipri Sausio 13-osios Lietuva.“

Ypač emocingai buvo sutikta kruvinąją Sausio 13-osios naktį prie Seimo rūmų kartu su laisvės gynėjais budėjusio kunigo rezistento Roberto Grigo kalba. Dvasininkas apgailėtinu pavadino Seimo sprendimą neskirti Laisvės premijos pirmajam faktiniam Lietuvos vadovui atkūrus nepriklausomybę V. Landsbergiui. „Jūs ne profesoriui pagarbą ar nuopelnus laisvės kovai paneigėte, jūs Lietuvai Sausio 13-osios 25-mečio šventę sugadinote“, – kreipdamasis į politikus sakė R. Grigas. Kunigas rezistentas pripažino, kad V. Landsbergis „nėra šventasis iš saldžių paveikslėlių“, tačiau jo nuopelnai vieningam priešo puolamos Lietuvos pasipriešinimui – neginčijami.

Valdo Adamkaus teigimu, ši Laisvės premija priklausė Vytautui Landsbergiui.Romo Jurgaičio nuotrauka

„Praeis penkeri, dešimt metų, ir daugelio mūsų su jumis nelabai kas beprisimins, o V. Landsbergis – manau, tai supranta ir jo draugai, ir nemėgėjai – išliks Lietuvos istorijos vadovėliuose greta Jono Basanavičiaus, Vinco Kudirkos, Antano Smetonos, Jono Žemaičio-Vytauto. Norite to ar nenorite, patinka tai kam nors ar nepatinka, – tvirtino R. Grigas ir baigdamas kalbą pabrėžė: – Negebėjimas dėl asmeninių antipatijų priimti tikrovę terodo vien skaudžią valstybinio mąstymo stoką, „gentinės“ ir klaninės savivokos recidyvus. Turime juos įveikti, kad išliktume šviesi ir stipri Sausio 13-osios Lietuva.“

Premija širdyje

Kaip tam tikra Laisvės premijos alternatyva V. Landsbergiui vakar buvo įteiktas kitas apdovanojimas – Laisvės ženklas. Iniciatyvos pagerbti nusipelniusį politiką ėmėsi visuomeninės patriotinės organizacijos. Jų pastangomis buvo pagaminta Nepriklausomybės aikštėje stovinčios skulptūros „Žinia“ sumažinta kopija. Šį atminimo ženklą V. Landsbergiui įteikė Medininkų tragedijos liudininkas pastorius Tomas Šernas.

1991 metų sovietų agresijos Vilniuje aukos pagerbtos Antakalnio kapinėse.Alinos Ožič nuotrauka

Dėkodamas profesorius sakė, kad su savo laisvės kovos žygiu, taip pat ir sausio 13-ąją atsilaikydama prieš sovietų agresiją, Lietuva prisidėjo prie pasaulio pokyčių, nors kai kuriose buvusios Sovietų Sąjungos šalyse po įvykių Lietuvoje iškilusios demokratinės jėgos nusilpo. „Pasaulis pasikeitė, ir tai yra Lietuvos įnašas į Europos bei pasaulio istoriją“, – teigė V. Landsbergis. Konservatorių patriarchas prieš porą dienų pranešė nedalyvausiantis oficialiuose Seimo renginiuose Sausio 13-ajai paminėti. Profesorius neslėpė, jog tokio sprendimo priežastis – Seimo atsisakymas skirti jam Laisvės premiją. Lapkričio pabaigoje valdančiųjų balsais Laisvės premijų komisijos siūlymas šiemet apdovanoti V. Landsbergį buvo atmestas.

„Ponui V. Landsbergiui ši Laisvės premija priklausė, ir nors ji šiandien neįteikta, aš manau, mūsų širdyje ta premija jam įteikta“, – vakar žurnalistams tvirtino kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus. Jo pavardė taip pat buvo tarp pretendentų gauti šį apdovanojimą. Dėl tokio jubiliejines iškilmes aptemdžiusio Seimo sprendimo vakar dar kartą apgailestavo ir premjeras socialdemokratų lyderis Algirdas Butkevičius. Pasak jo, „kai kada savo ambicijas, norus, ypač sprendžiant aktualius istorinius momentus“, reikėtų tramdyti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"