TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Išlaikytinių nuotaikos plinta kaip virusas

2007 02 06 0:00
Projekto "Lietuva be atskirties ir skurdo" ekspertas Algis Dobravolskas
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Nors teigiama, kad Lietuvoje tėra tik apie procentą gyvenančiųjų iš socialinės pašalpos, jaunuolių požiūris, jog galima verstis ir nedirbant, plinta it virusas

Lietuva be atskirties ir skurdo (LabAS)*

Kauno rajono Panevėžiuko pagrindinės mokyklos mokytoja Nijolė Žilėnienė klausdama mokinių apie būsimąją profesiją, iš daugumos išgirsta, kad ateityje jie ketina gyventi iš pašalpų. "Vaikai įsivaizduoja, kad juos kažkas išlaikys, duos nemokamai valgyti ir pan. Tokių, kurie negalvoja apie ateitį, nemato reikalo dirbti, vis daugėja", - ji pabrėžė, kad šios mokyklos pavyzdys Lietuvoje nėra išskirtinis.

Net pusė - 44 iš 88-ių - Panevėžiuko pagrindinės mokyklos mokinių gauna nemokamą maitinimą. Tačiau didelė dalis tėvų net neprisiruošia sutvarkyti dokumentų, reikalingų jam skirti. "Socialinė darbuotoja vaikšto po namus ir tai padaro už juos", - pasakojo Žilėnienė.

Įsidarbinti nepanoro

"Valstybės išlaikomas šeimas masina gero gyvenimo įvaizdis, tačiau jose neišugdytas poreikis dirbti, suvokti darbo teikiamas galimybes", - teigė Mažeikių rajono Kaimo bendruomenių sąjungos pirmininkė, Sedos vidurinės mokyklos mokytoja Genoveita Gricienė. Keisti besiformuojantį veltėdišką jaunimo požiūrį praktiškai nėra kam. Tai turėtų būti socialinių darbuotojų užduotis, tačiau šie dabar priversti dirbti inspektorių, tikrintojų, popierių pildytojų darbą, o ir jų pačių atlyginimai - vos ne pašalpų dydžio.

Neseniai buvęs Gricienės mokinys, dabar - statybos įmonės Telšiuose savininkas paprašė jos surasti 4-5 norinčius įsidarbinti vyrus. Gerai dirbantys gaus po porą tūkstančių litų per mėnesį, darbdavio sąskaita savaitei bus nuvežami į Klaipėdą, apgyvendinami bendrabutyje. "Labai stengiausi norėdama sediškiams gero. Bet nė vienas vyrų ar jaunų vyrukų įsidarbinti nepanoro", - prisiminė Gricienė.

Jos teigimu, gyvenančių vien iš pašalpų šiose apylinkėse nėra daug. Gal todėl sediškė sakė niekada negirdėjusi vaikų sakant, kad gyvens iš pašalpų. "Atvirkščiai, matau, kad juos žemina socialiai remtinos šeimos statusas, vaikai tai slepia. Jei galėtume nemokamai pamaitinti visus Lietuvos mokinius, vaikai nebūtų žeminami ar net diskriminuojami", - įsitikinusi mokytoja.

Verčiau būti veltėdžiu

Įvairiose savivaldybėse dėmesys socialinei sričiai labai netolygus, tam skiriamos lėšos gali skirtis ne keletu, o dešimtis kartų. Neseniai Vyriausybė priėmė nutarimą, kuriuo 14 rajonų pripažino probleminiais. Rajonai buvo išskirti pagal bedarbių ir socialinių pašalpų gavėjų juose skaičių.

Socialinė pašalpa Lietuvoje dabar sudaro 90 proc. skirtumo tarp valstybės remiamų ir faktinių asmens pajamų. Prieš 16 metų Lietuvoje įvesta išmoka anuomet siekė tik 40 proc. šio skirtumo.

Nuo šių metų sausio 1-osios valstybės remiamos pajamos yra 205 litai. Tad kiekvienam jokių pajamų neturinčios šeimos nariui būtų išmokama maždaug po 185 litus siekiančios socialinės pašalpos. Penkių asmenų šeimai susidarytų 922 litai. Nenuostabu, kad dirbti už panašų atlyginimą neapsimoka, o dar prisideda papildomų transporto, maitinimosi išlaidų, tenka atsisakyti laisvalaikio.

Tačiau Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) atstovai neįžvelgia besiklostančio veltėdiško gyvenimo būdo apraiškų. SADM Šeimos, vaikų ir jaunimo departamento direktorius Steponas Kulbauskas nesutinka su nuomone, kad plinta išlaikytinių nuotaikos. "Auga gyvenimo lygis, pensijos, atlyginimai. Valstybės politika neskatina nedirbti. Tik gaunantieji mažiau nei valstybės remiamos pajamos, t.y. mažiau nei 205 litai, turi teisę į socialines pašalpas. Tai neskatina nedirbti", - teigė Kulbauskas.

Priežastis - maži atlyginimai

"Taip, lietuviškos pašalpos nėra didelės. Jų dydis nėra priežastis neieškoti darbo. Problema - jų skyrimo mechanizmas. Didžiausia bėda - menki atlyginimai. Daugiausia pašalpų gavėjų yra kaip tik tuose rajonuose, kur vidutinis darbo užmokestis yra mažas", - LŽ komentavo projekto "Lietuva be atskirties ir skurdo" ekspertas, pirmasis nepriklausomos Lietuvos socialinės apsaugos ministras Algis Dobravolskas.

"Pati valstybė išmokė žmones save paversti socialiai remtinais. Svarbiausia - suskaičiuoti pajamas pagal atitinkamų pažymų reikalavimus. Iš pradžių mes, mokytojai, bandėme laikytis socialinio teisingumo ir vertinti ne atneštas pažymas apie pajamas, o realų šeimos pragyvenimo lygį, tačiau greitai buvome pastatyti į vietą. Paklausus socialinių darbuotojų, kiek šeimų iš tikrųjų skursta, pasigirs: nežinau. Prispyrus atsakys - gal pusė ar trečdalis. Taip yra todėl, kad per popierius žmogaus nespėjame pamatyti", - apgailestavo sediškė Gricienė.

Skaičiai maži - žala didelė

Dobravolsko duomenimis, socialinės pašalpos gavėjomis kol kas tėra apie 1 proc. visų Lietuvos šeimų (SADM duomenimis - apie 1 proc. nuolatinių Lietuvos gyventojų), daugiausia - įsikūrusių kaime. Tačiau, anot eksperto, tai dar nereiškia, kad problema neverta dėmesio.

"Vaikai mato, kad gyvenantieji iš darbo ir besiverčiantieji iš pašalpų gyvena daugmaž vienodai. Tad požiūris, kad iš pašalpų gyventi yra gerai, plinta tarsi virusas", - konstatavo pašnekovas.

"Tose šeimose vaikai nebadauja, bet negali patenkinti visaverčio vystymosi poreikių, skurdui vėliau pasmerkdami ir savo vaikus. Iš pašalpų gyvenančių šeimų nariai lengvai įtraukiami į nelegalią veiklą: kontrabandą, narkotikų platinimą. Ne veltui daugiausia socialinės rizikos šeimų yra būtent pasienio rajonuose. Tad tas 1 proc. tampa visos Lietuvos bėda", - sakė Dobravolskas.

Būdai pabėgti iš spąstų

Eksperto nuomone, galima svarstyti du išsivadavimo iš "skurdo spąstų" būdus. Vakarų Europoje šiuo metu aktyviai diskutuojama "piliečio atlyginimo" idėja, ji įtraukiama net į partijų rinkimų programas. Remiantis šia idėja, nedidelė pinigų suma būtų skiriama kiekvienam asmeniui, nepaisant pajamų. Tokia išmoka esą atitiktų teisingumo principą: dirbsi ar ne - gausi tiek ir ne daugiau.

Anot Dobravolsko, Lietuvoje ši mintis kol kas nesvarstoma, jos įgyvendinimą apsunkintų politinės valios trūkumas.

Paskatinimu dirbti galėtų tapti ir dabartinės 90 proc. pajamų kompensavimo normos mažinimas. "Žinoma, norint gyventi geriau vien darbo pajamų neužtenka. Galima išlošti "Aukso puodą", bet po metų vėl būti bėdžiumi. Vakaruose pašalpų gavėjai mokomi tvarkyti savo biudžetą. Mūsų šalyje to daryti nėra kam, be to, mokymas - brangus dalykas. Pigiausia - dalyti pašalpas", - ironizuoja pašnekovas.


* Projektą "LabAS", kurio partneris yra "Lietuvos žinios", finansiškai remia Europos Komisijos programa kovai su socialine atskirtimi. Europos Komisija už turinį neatsako.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"