TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Išleisti pinigai atvirumo nepridėjo

2015 09 26 6:00
Anot specialistų, viešasis sektorius, tarp jų ir svetainė "Mano Vyriausybė", nutolęs nuo žmonių, neišnaudoja jų potencialo. Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Kurti naujas Vyriausybės ir ministerijų interneto svetaines pernai sumaniusi Vyriausybės kanceliarija tam jau išleido beveik 440 tūkst. eurų, tačiau rezultatas džiugina ne visus. Opozicija jose regi dar daugiau valdžios propagandos ir dėl išleistų pinigų grasina auditu.

Likus metams iki rinkimų neatpažįstamai pasikeitusios ministerijų ir Vyriausybės interneto svetainės užminė mįslių. Elektroninės demokratijos plėtros šūkiais apkaišiotas projektas „Mano Vyriausybė“ abejonių kelia ir opozicijai, ir visuomenininkams. Naujosios interneto svetainės vieniems primena naujienų portalus, kiti jose pasigenda reikiamos informacijos. Tačiau tikrai neginčijama tai, kad interneto svetainės dar neveikia taip, kaip turėtų.

Inicijavo socialdemokratai

Projektą skambiu pavadinimu „Elektroninės demokratijos paslaugų plėtra Lietuvos Respublikos Vyriausybėje“ pernai inicijavo Vyriausybės kanceliarija kartu su Informacinės visuomenės plėtros komitetu prie Susisiekimo ministerijos. Kaip LŽ informavo Vyriausybės kanceliarija, projektas finansuojamas ES struktūrinių fondų ir valstybės biudžeto lėšomis.

„Priimant sprendimą buvo remiamasi užsienio valstybių patirtimi, kuri rodo, kad viešąsias paslaugas perkėlus į elektroninę erdvę ir jas teikiančių institucijų svetaines integravus į vieną platformą, suvienodinus informacijos pateikimą, svetainių lankytojams tampa gerokai lengviau naudotis e. paslaugomis ir rasti reikiamą informaciją. Be to, toks svetainių unifikavimas gerokai sumažina jų administravimo sąnaudas“, - aiškino Vyriausybės kanceliarijos atstovas Antanas Martusevičius.

Esą iki tol, kol nebuvo sukurta svetainė "Mano Vyriausybė“, visų valstybės institucijų interneto portalai labai skyrėsi vienas nuo kito pagal informacijos išdėstymą ir pateikimą. „Žmonėms neretai tekdavo ilgokai paklaidžioti, kol rasdavo ieškomą informaciją“, - pridūrė Vyriausybės kanceliarijos atstovas.

Pagal projektą Lietuvos gyventojams turėjo būti sukurtos elektroninės paslaugos, leidžiančios inicijuoti žmonių apklausas ir viešąsias konsultacijas, skelbti jų rezultatus ir komentarus, peržiūrėti gyventojų pateiktus siūlymus, juos komentuoti ir reitinguoti. Nuo pat pradžių portale „Mano Vyriausybė“ planuota skelbti ministro pirmininko, ministrų, specialistų komentarus, anot Vyriausybės kanceliarijos atstovo, „visuomenei aktualiausiais klausimais“.

Prireikė keturių konkursų

Įgyvendinant projektą per kelerius metus prireikė keturių viešųjų pirkimų konkursų. Pernai iš UAB „IO projects“ įsigytos specifikavimo paslaugos. Techninės priežiūros paslaugos kainavo 79 tūkst. eurų. Už 11,6 tūkst. eurų iš UAB „Dizi“ ir „IO projects“ buvo perkamos portalo koncepcijos, dizaino ir struktūros parengimo paslaugos.

Vyriausybės kanceliarija taip pat įsigijo e. paslaugų ir valstybės informacinių išteklių sąveikumo platformos paslaugų institucijoms bei portalo „Mano Vyriausybė“ sukūrimo paslaugas. Konkursą laimėjo bendrovės „Dizaino kryptis“ ir JMSYS (UAB "iTree Lietuva"). Paslaugų vertė – 268 tūkst. eurų.

Šių metų vasarą prireikė dar vieno konkurso. Kaip tvirtino Vyriausybės kanceliarijos atstovai, prie svetainės „Mano Vyriausybė“ buvo papildomai prijungtos 9 Vyriausybės valdymo srities įstaigos (Finansų, Kultūros, Energetikos, Vidaus reikalų, Susisiekimo, Žemės ūkio, Sveikatos apsaugos, Ūkio ministerijos ir Viešųjų pirkimų tarnyba). Šios paslaugos, įsigytos iš bendrovės „Dizaino kryptis“, atsiėjo per 78 tūkst. eurų.

Vyriausybės kanceliarijos atstovai sako, kad „Mano Vyriausybė“ skirta visoms Vyriausybės valdymo srities įstaigoms. „Tokių įstaigų yra daugiau kaip 180. Visos jos, kaip planuojama, portalu galėtų pradėti naudotis iki 2018-ųjų liepos 1 dienos. Įgyvendinant projektą į „Mano Vyriausybę“ turėjo būti perkelta 11 įstaigų interneto svetainių, ir tai jau padaryta“, - LŽ teigė A. Martusevičius.

Pasigedo apklausų, siūlymų

„Transparency International“ Lietuvos skyriaus projektų vadovė Rugilė Trumpytė teigiamai įvertino Vyriausybės iniciatyvą pateikti informaciją centralizuotai, nes taip iš tiesų lengviau jos ieškoti. „Vyriausybė kuria konsultacijų su gyventojais kanalus, sudaro galimybes teikti siūlymus. Vis dėlto šiuo metu nematyti, ar kaip nors bus reaguojama į gautus siūlymus. Taip pat neaiškiai informuojama, į ką atsižvelgta, į ką - ne, ir kodėl. Tai labai svarbi konsultacijų dalis, nes iš patirties žinome, kad būtent grįžtamojo ryšio nebuvimas nuvilia ir nuo tolesnio bendradarbiavimo atbaido gyventojus“, - pabrėžė „Transparency International“ specialistė.

Vyriausybės svetainės rubrikoje „e. pilietis“ gyventojai iš tiesų gali pasiūlyti, pavyzdžiui, kaip efektyviau naudoti biudžeto lėšas, ir pan. Tačiau šios konsultacijos, paskelbtos jau prieš porą mėnesių, žmonių susidomėjimo kol kas nesulaukė – negauta nė vieno siūlymo. „Valstybės institucijos dar veikia gana uždarai. Net neatrodo, kad lauktų grįžtamojo ryšio iš gyventojų: trūksta apklausų, ar žmonės patenkinti gaunamomis paslaugomis, kaip jas reikėtų pagerinti. Stinga ir galimybių saugiai pranešti apie galimus sukčiavimo bei korupcijos atvejus tose institucijose, nes ne visos turi aiškias taisykles, kaip tokius pranešimus priimti, kas turėtų tai daryti ir kaip užtikrinti pranešėjo anonimiškumą bei konfidencialumą“, - vardijo pastabas R. Trumpytė. Anot jos, visa tai iš dalies lemia, kad viešasis sektorius, tarp jų ir minėta svetainė, nutolęs nuo gyventojų, neišnaudoja jų potencialo.

Įvairūs „Transparency International“ tyrimai parodė, kad žmonės retai kada supranta, ką viena ar kita institucija veikia. Jiems trūksta paprasčiausios informacijos. Pavyzdžiui, 44 proc. Lietuvos gyventojų nuomone, informacija viešajame sektoriuje pateikiama pernelyg biurokratine kalba, todėl daug kam sunku ją suprasti.

„Svetainėje nėra ir politikų išplėstinių darbotvarkių, kuriose būtų nurodoma, su kokiomis interesų grupėmis jie susitinka. Iš ministrų ir Seimo narių darbotvarkių šiuo metu nepavyksta susidaryti vaizdo, kas daro įtaką jų priimamiems sprendimams. Jei institucijos taptų atviresnės, tai būtų naudinga siekiant suvaldyti galimą korupcijos riziką. Tokioje interneto svetainėje ieškočiau ir kiekvienos ministerijos kovos su korupcija programų, ir konkrečių priemonių, kurių ji imasi tai rizikai suvaldyti“, - kalbėjo „Transparency International“ Lietuvos skyriaus projektų vadovė.

Liberalas prašys audito

Opozicinio Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eligijus Masiulis prisipažino atkreipęs dėmesį į atsinaujinusias svetaines. Liberalą sudomino pagausėjęs naujienų srautas, be to, jis pastebėjo, kad dažniau skelbiami premjero, ministrų pareiškimai ir nemažos jų nuotraukos. „Svetainės turi padėti kiek įmanoma lengviau žmonėms kontaktuoti su valdžia, spręsti įvairius klausimus. Tačiau ar vartotojams reikia tų nuotraukų, viešųjų ryšių pranešimų, panegirikos ir t. t.? Deja, pasirinkta svetainių kryptis yra propagandinė“, - teigė buvęs susisiekimo ministras.

E. Masiulis abejoja, ar šimtai tūkstančių eurų, išleistų elektroninei demokratijai sukurti, duos apčiuopiamų rezultatų. „Tie pinigai išleisti savireklamai ir propagandai, o ne elektroninei demokratijai didinti. Tai reikia audituoti, patikrinti, ar procesas atitinka keliamus tikslus. Šį klausimą kelsiu Seimo Audito komitete“, - žadėjo parlamentaras.

Stengiasi būti informacijos kanalu

Viešųjų ryšių ekspertas Linas Kontrimas sakė nesistebintis, kad Vyriausybė ir ministerijos nusprendė skelbti dar daugiau informacijos, atnaujinti interneto svetaines. Esą valdžia neatsilieka nuo pastaruosius kelerius metus vyraujančių pasaulinių tendencijų.

„Dabar bet koks subjektas gali būti informacijos šaltinis. Ir privačios bendrovės, ir vyriausybės tampa mažyčiais informacijos kanalais, bet jos tikrai neatstos didelių laikraščių, redakcijų“, – minėjo jis.

Tačiau didžiausia problema, ant L. Kontrimo, yra ne Vyriausybės ir ministerijų skelbiama informacija, o mūsų visuomenės nemokėjimas ta informacija naudotis, atitinkamai ją vertinti, tikrinti faktus. „Nereikia norėti, kad institucijos save koneveiktų. Jos praneša apie dienotvarkėje numatytus dalykus. O mūsų reikalas – kedenti ir tikrinti, ar skelbiama tiesa“, - pažymėjo viešųjų ryšių ekspertas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"