TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Išlikusios slėptuvės tiktų rekreacijai

2007 03 31 0:00
Autoriaus nuotrauka

Nuo Antrojo pasaulinio karo Klaipėdoje išlikusių ir sovietmečiu pastatytų slėptuvių istorikai siūlo nenaikinti, o panaudoti rekreacijai

Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio vyr. valstybinis inspektorius Laisvūnas Kavaliauskas šiuo metu registruoja išlikusias slėptuves ir kai kurias jų ketina įtraukti į registrą. "Klaipėda unikali tuo, kad joje yra ir sovietmečiu, ir vokiečių laikais statytų slėptuvių. Kai kurios jų itin įdomios, prasideda po namu esančiame rūsyje ir toliau eina po gatvėmis. Išlikusios vokiškos slėptuvės sovietmečiu buvo suremontuotos ir toliau naudojamos civilinei saugai. Daugelis jų nėra kultūros vertybės, tačiau, mano galva, jas būtų galima panaudoti rekreacijai, įtraukti į kruiziniais laivais atplaukiančių turistų maršrutus. Nė kiek neabejoju, kad jos būtų populiarios", - kalbėjo Kavaliauskas.

Pasak jo, Vakarinėje Latvijos dalyje yra išlikusios kelios itin didelės slėptuvės (galėtų tilpti iki 2000 žmonių), kurias noriai lanko turistai. Vakarų Lietuvoje vienas tokių turistų traukos objektų yra Plungės rajone, buvusioje Plokštinės raketų bazėje, įrengtas Militarizmo muziejus.

Uoste - moderniausioji

Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos (KLASCO) Jūrų perkėlos terminale yra išlikusi 1986 metais pastatyta ir tebeveikianti požeminė slėptuvė. Pasak terminalo viršininko Vaclovo Grigalausko, tuo metu tai buvo pati moderniausia slėptuvė visoje Sovietų Sąjungoje: "Kadangi jūrų perkėla Klaipėda-Mukranas buvo statoma kaip pusiau karinis objektas, tad ir reikalavimai buvo patys didžiausi. Po žeme įrengtoje slėptuvėje laisvai gali tilpti 500, o jei grėsmė didesnė - net 700-800 žmonių, ir išbūti joje savaitę. Slėptuvėje įrengti galingi oro valymo filtrai, autonominis elektros generatorius, telefono komutacinė stotelė, turėjusi tiesioginį ryšį su Maskva, sukauptos vandens ir maisto atsargos, įrengtas medicinos punktas."

Dviejų metrų storio gelžbetonio bei pusantro metro žemių sluoksniui tebėra nebaisios vidutinio dydžio aviacijos bombos ir artilerijos sviediniai. Slėptuvėje įrengtos itin sandarios pusmetrio storio metalinės durys turėjo apsaugoti ne tik nuo radiacijos, užteršto oro, bet ir nuo vandens.

"Prieš dvejus metus buvo atvykę civilinės saugos specialistai iš Vilniaus ir įsitikino, kad visa įranga tebeveikia puikiai", - pasakojo Grigalauskas.

Terminalo viršininkas neturi tvirtos nuomonės, ar slėptuvę reikia sunaikinti, ar ją išsaugoti. "Aišku, visą tą 500 kvadratinių metrų plotą, kurį užima slėptuvė, mieliau panaudotume pagal tiesioginę paskirtį - kroviniams konteineriuose saugoti ar vilkikams statyti, - sakė jis. - Tačiau pasvarstę, kas daugiau kainuotų, sugriauti tą bunkerį ar mokėti žemės mokesčius, tvirto atsakymo neturime. Be to, per mūsų terminalą gabenami įvairūs kroviniai, taip pat toksiškos medžiagos, o nuo avarijos nesame apsaugoti. Tad kilus kokiam nors incidentui toje slėptuvėje galėtume ramiau palaukti, kol praeis pavojus."

Istoriko Kavaliausko manymu, ši puikiai išsilaikiusi slėptuvė tikrai sudomintų reginiais persisotinusius užsienio turistus, kuriuos tebedomina su buvusia Sovietų Sąjungos galybe susiję objektai.

Naikinti buvo draudžiama

Klaipėdos apskrities civilinės saugos departamento duomenimis, apskrityje išlikusios 88 veikiančios slėptuvės, pačiame Klaipėdos mieste jų yra 53. Daugiau nei pusė jų (33) skirtos pasislėpti nuo bombardavimo, o kitos - gyventojams apsaugoti nuo radiacijos, cheminių ar bakteriologinių ginklų.

Šiuo metu ekstremaliomis sąlygomis visoje Klaipėdos apskrityje slėptuvėse galėtų pasislėpti tik 20 070 žmonių. Pačiame uostamiestyje esančios slėptuvės galėtų priimti 10 921 pabėgėlį, arba apie 7 proc. gyventojų. Todėl dažnai pasigirsta kalbų, kad baigusis šaltajam karui nebeliko prasmės laikyti šių objektų.

Juoba kad nemažai slėptuvių yra įvairių uostamiesčio pramonės įmonių teritorijose. Iš jų Civilinės saugos departamentas dažnai sulaukia prašymų nurašyti šiuos ūkinei veiklai nepritaikytus objektus. Tačiau leidimo likviduoti slėptuves, kurios ne tik trukdo bendrovių plėtrai, bet ir yra visiškai netinkamos naudoti pagal paskirtį, vos prieš kelerius metus nebuvo duodama. "Buvo toks žodinis nurodymas", - LŽ sakė Klaipėdos apskrities civilinės saugos departamento direktorius Stanislovas Kučinskas.

Todėl ne vienam verslininkui teko ilgai minti įvairaus lygio institucijų slenksčius stengiantis įrodyti, kad jiems nenaudinga laikyti objektų, kurių gamyboje naudoti negalima, tačiau privalo mokėti žemės nuomos mokesčius.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (KVJU) teritorijoje esančių įmonių vadovai tuo labai piktinosi. Jų teigimu, visa uosto teritorija privalo būti naudojama tik su uostu susijusiai ūkinei veiklai. Tačiau buvo reikalaujama išsaugoti ir prižiūrėti toje teritorijoje įrengtas slėptuves.

Benamių prieglobstis

Pasak Kučinsko, šiuo metu jo tarnybai daugiausia rūpesčių kelia gyvenamųjų daugiabučių namų rūsiuose ar kiemuose įrengtos slėptuvės. Gyventojams jų privatizuoti niekas neleido, o naikinti jų taip pat negalima, nes neaišku, kam jos priklauso - daugiabučius namus administruojančioms bendrovėms, savivaldybėms ar apskritims? Kai kurios jų tapo daugiabučių namų gyventojų nebereikalingų sendaikčių sandėliais arba benamių prieglobsčiu.

Apžiūrėjęs beveik visas Klaipėdoje išlikusias slėptuves Kavaliauskas patvirtino, kad kai kuriose jų karaliauja benamiai. "Nors tai yra valstybės turtas, tikrieji jų šeimininkai yra šiuo metu slėptuvėse prieglobstį radę asmenys. Norėdamas patekti į vidų privalau būti labai korektiškas ir mandagus, visuomet pasisveikinu ir atsiklausiu jų leidimo fotografuoti. Jei elgčiausi kitaip, rizikuočiau nebeišvysti dienos šviesos", - juokavo istorikas.

Slėptuves rekonstruoti bei keisti jų inžinerinius įrenginius galima tik gavus apskrities civilinės saugos departamento leidimą bei daugybės su statybomis susijusių institucijų leidimus.

Šiuo metu pagal Civilinės saugos slėptuvių naudojimo nuostatus kai kurių ūkinių subjektų slėptuvės gali būti naudojamos ūkinei-komercinei veiklai arba išnuomojamos. Tačiau slėptuvių parengties būklė turi būti tokia, kad susidarius ekstremaliai situacijai slėptuvių patalpos ne ilgiau kaip per 2 valandas būtų pertvarkytos į žmonių apsaugai skirtas patalpas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"