TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Išminuotojai po laukus nebesidairys

2016 02 06 6:00
Kariuomenės išminuotojai šiemet neturės laiko ieškoti sprogmenų civilinėse teritorijose. Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono archyvo nuotrauka

Sprendimas atsisakyti ištisinio planinio teritorijų išminavimo, kai išminuotojai stengėsi surasti likusius nuo karo laikų sprogmenis anksčiau, nei juos aptiks civiliai ar į žemės paviršių iškels žiemos įšalas, gąsdina labiausiai sprogmenimis užterštų vietovių savivaldybių vadovus. Jie įsitikinę, kad lėšų šioms reikmėms turėtų skirti Vyriausybė.

Šiemet kariškiai ketina apsiriboti vien karinių teritorijų valymu bei operatyviu išminavimu, kai tenka skubiai sunaikinti jau rastus ir pavojų keliančius sprogstamuosius užtaisus. Kariškius pavaduoti siūlosi į atsargą išėję išminuotojai, tačiau tam reikia pakeisti teisės aktus ir numatyti finansavimą.

Darbo – daugybė

Prieš aštuonerius metus Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono kariškiai sudarė Lietuvos teritorijoje esančių užterštų standartiniais sprogstamaisiais užtaisais (SSU) vietovių žemėlapį. Ypač daug tokių teritorijų yra Vilkaviškio, Šakių rajonuose, Klaipėdos mieste ir rajone, taip pat Kauno mieste bei rajone.

Žemėlapyje buvo nustatytos 222 užterštos sprogmenimis vietovės, jų bendras plotas 13 970 hektarų. Išvalyti vietoves – išžvalgyti ir radus sprogmenis juos sunaikinti – buvo numatyta iš anksto planuojant darbus. Tačiau iki šių metų patikrinta ir išvalyta tik labai nedidelė dalis užterštų teritorijų – apie 400 hektarų, o pernai – vos 7,4 hektaro. Tačiau sprogmenų aptikta labai daug – 3267 įvairaus kalibro SSU.

Didžiausias rastų sprogmenų kiekis buvo palyginti nedidelėje teritorijoje – Turmanto kaime, Zarasų rajone. Šioje vietovėje bataliono specialistai 0,158 hektaro plotelyje rado ir sunaikino 2899 įvairaus kalibro SSU. Pasak Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono Sprogmenų neutralizavimo kuopos vado kapitono Nerijaus Aleknos, planinio išminavimo operacijų metu sunaikintų standartinių sprogmenų kiekis viršija pastarųjų penkerių metų rodiklius.

Nepaisant to, šįmet išminuotojai civilinių teritorijų nežvalgys. Todėl nebus valomos galbūt užterštos teritorijos Palangos ir Kauno oro uostuose, Kalvarijos savivaldybės Pelenių kaime bei Žiežmariuose. Kaip LŽ informavo Krašto apsaugos ministerijos (KAM) Strateginės komunikacijos ir viešųjų ryšių departamento Visuomenės informavimo skyriaus patarėja Asta Galdikaitė, šiemet didžiausios Lietuvos kariuomenės išminuotojų pajėgos skiriamos svarbiems infrastruktūros objektams Lietuvos kariuomenės teritorijose patikrinti ir nesprogusiems standartiniams sprogmenims pašalinti, kad būtų galima atlikti infrastruktūros plėtros darbus Ruklos ir Pabradės poligonuose.

Kariškių sudarytas sprogmenimis užterštų teritorijų žemėlapis.

Tik valstybei svarbūs objektai

Buvusi krašto apsaugos ministrė parlamentarė Rasa Juknevičienė LŽ prisipažino, kad kariškių norų atsisakyti planinių ištisinio išminavimo darbų būta ir anksčiau. „Kariškiai ne kartą skundėsi, kad jie yra priversti vykdyti ne visai savo funkcijas. Neutralizuoti aptiktų sprogmenų jie neatsisako, tačiau jų ieškoti, kariškių nuomone, turėtų būti savivaldybių funkcija“, – aiškino R. Juknevičienė.

Parlamentaro, Seimo Ekonomikos komiteto pirmininko Remigijaus Žemaitaičio teigimu, vis gausiau Lietuvos teritorijoje aptinkant nesprogusių karo laikų sprogmenų, kyla pavojus, kad nepavyks laiku įgyvendinti ne tik kai kuriuos didžiuosius ir visai šaliai svarbius, bet ir iš Europos Sąjungos fondų finansuojamus projektus – geležinkelio „Rail Baltica“, automobilių kelio „Via Baltica“ rekonstrukciją, išplėsti Klaipėdos jūrų uostą. Todėl parlamentaras siūlo Statybos įstatymo pataisomis numatyti, kad šių projektų teritorijose (jeigu jos užterštos SSU), iš anksto būtų numatomi išminavimo darbai, taip pat planuojamos tam reikalingos lėšos. „Tik tuomet nereikėtų stabdyti darbų valstybei svarbiuose objektuose ir laukti, kol Vyriausybė skirs pinigų teritorijoms išminuoti. Be to, išminavus teritorijas vėliau nebebūtų trukdomi statybų darbai, o svarbiausia – nekiltų pavojaus ten dirbantiems žmonėms“, – teigė R. Žemaitaitis.

Artūras Paulauskas: "Jokio pavojaus valstybei nematau, jei sprogmenis sunaikintų civiliai.“ /Alinos Ožič nuotrauka

Kiekvienas mokės iš savo kišenės

Karo laikų sprogmenų paieška užsiimančios asociacijos „Karo palikimo grėsmės prevencija“ vadovas Arūnas Janušonis pritarė, kad valstybė turėtų finansuoti tik valstybės žemėje vykdomą sprogmenų paiešką, o kas yra privačiuose sklypuose, tuo turėtų pasirūpinti jų savininkai. Jo teigimu, Lietuvoje reikėtų įgyvendinti Vokietijoje priimtą praktiką, kai karo laikų sprogmenų paieška ir jų sunaikinimu užsiima civilinės organizacijos. „Beje, mes jau ieškome sprogmenų, tik jų nenaikiname, tam kviečiame kariškius. Nors ir patys ne prasčiau už juos sugebėtume tai padaryti, nes daugelis mūsų – į atsargą išėję kariškiai išminuotojai, bet kol nepakeisti įstatymai, to daryti negalime“, – teigė A. Janušonis.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Artūro Paulausko nuomone, gerai, kad civilinės organizacijos ne tik gali rasti, bet ir sunaikinti karo laikų sprogmenis. „Akivaizdu, kad vieni kariškiai to padaryti nebepajėgia. Ir jokio pavojaus valstybei, kaip kai kas nuogąstauja, nematau, jei sprogmenis sunaikintų civiliai, nes kur kas pavojingiau, kai žemėje guli didžiuliai jų kiekiai“, – teigė A. Paulauskas.

Savivaldybės tam neturi lėšų

Vilkaviškio rajone yra bene daugiausia Lietuvoje sprogmenimis užterštų vietovių (beveik keturios dešimtys), tad ir išminuotojai ten kviečiami dažniausiai. Praėjusiais metais Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono išminuotojai į šį rajoną važiavo net 144 kartus. „Jei mums patiems tektų mokėti ir už sprogmenų paiešką, ir už jų sunaikinimą, savivaldybės biudžetas to neatlaikytų. Pinigų šioms reikmėms turėtų skirti Vyriausybė“, – LŽ pabrėžė Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos direktorius Vitas Gavėnas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"