TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Išrinktiesiems dar reikėtų pasimokyti politinės kultūros

2013 06 05 6:00
M.Petrauskienė: "Iš valdžios daug tikimasi, bet nedaug padaroma, kad kas nors keistųsi." Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Seimo narė socialdemokratė Milda Petrauskienė tvirtina, kad didžiuotis Lietuvos politine kultūra kol kas negalime. Ji pripažįsta, jog dalis tautos išrinktųjų daugiau dėmesio skiria savo, o ne rinkėjų interesams.

- Ši Seimo kadencija jums trečia. Kaip keičiasi politinė kultūra mūsų šalyje?

- Politinė kultūra, kaip ir bet kuri kita, atsiranda ne iš karto - tam reikia laiko. Apie Lietuvos politinę kultūrą galime kalbėti kaip apie gana jauną, nes ji pradėjo formuotis tik nuo nepriklausomybės laikų. Žmonės turėjo keisti savo įpročius, požiūrį į šalies valdymą, valdančiuosius.

Nors šalyje galioja demokratinės visuomenės principai, politinė kultūra, mano nuomone, dar palyginti žemo lygio - nepasitikėjimas politinėmis partijomis, ideologinis, vertybinis partijų nenuoseklumas, kai kurių politikų politiškai nebrandūs poelgiai, etikos pažeidimai. Pasitikėjimo nekelia ir perbėgėliai iš vienos partijos ar frakcijos į kitą, iš politinės kairės į dešinę, taip pat Seimo narių atostogos vykstant plenariniams posėdžiams. Pasiklausius, kokią kritiką vieni kitiems žeriame plenarinių posėdžių salėje ar per rinkimų kampanijas, apie politinę kultūrą kalbėti tampa sunku. Kita vertus, kartais esame per daug tolerantiški neskaidrumui, korupcijai ir kitiems neigiamiems dalykams.

Trūksta rinkėjų politinio aktyvumo, kartais neaiškūs jų balsavimo ar nebalsavimo motyvai. Iš valdžios daug tikimasi, bet nedaug padaroma, kad kas nors keistųsi. Naujų trumpalaikių politinių darinių atsiradimas prieš rinkimus, manipuliavimas rinkėjų jausmais kenkia politinei sistemai. Tai yra mūsų politinės kultūros silpnumo ženklas.

- Kokius įstatymų projektus rengiate šiuo metu?

- Mane labiausiai domina klausimai ir teisės aktai, susiję su valstybės tarnyba ir savivalda. Neseniai parengiau Politinių partijų įstatymo pakeitimo projektą, kurio esmė - padidinti partijai steigti būtiną narių skaičių nuo tūkstančio iki 3 tūkstančių. Kasmet, ypač prieš Seimo rinkimus, sukuriama vis naujų, trumpalaikių politinių jėgų. Prieš pernai spalį vykusius Seimo rinkimus per pusmetį buvo įsteigtos septynios naujos partijos. Juridinių asmenų registre šiuo metu įregistruotos net 45 politinės partijos. Be partijų neapsieisime, todėl labai svarbu ieškoti sprendimų, kaip sumažinti nepasitikėjimą partijomis, politika, valdžia. Nepasitikėjimo partijomis priežastis - pernelyg didelis jų skaičius, "popierinių" - vienų rinkimų, vieno lyderio - partijų egzistavimas. Rinkėjams sunku susigaudyti, todėl jie pagrįstai kelia klausimą, ar tiek daug partijų iš tiesų reikia. Vienas šios problemos sprendimo būdų - partijų konsolidacija, ideologinis "išgryninimas", jungimasis. Tai padidintų pasitikėjimą politinėmis partijomis. Turėtų būti nuosekli, stipri, prognozuojama partinė sistema. Manau, politinės sistemos pokyčiai Lietuvoje neišvengiami.

- Dažnai pabrėžiate, kad komandos dvasia partijoje ir jos palaikymas yra labai svarbūs. Kodėl jums tai prioritetas?

- Socialdemokratų partiją vienija beveik 20 tūkst. narių, ji turi 40 atstovų parlamente. Partijoje yra įvairaus amžiaus, išsilavinimo, patirties žmonių, kiekvienas turi savo nuomonę bei įsitikinimus. Tačiau priimant sprendimus lemia daugumos nuomonė. Partijoje, kaip ir sporte, labai svarbu geras pasirengimas, vienas kito girdėjimas ir ryžtingas rezultato siekimas.

- Esate kilusi iš Utenos krašto, buvote išrinkta Utenos vienmandatėje apygardoje. Kokius uteniškiams svarbius klausimus sprendžiate?

- Nors praėjo daugiau kaip 20 metų nuo žemės reformos pradžios, uteniškiai vis dar prašo padėti išnarplioti teismuose ar valdininkų stalčiuose pasiklydusius jų prašymus dėl nuosavybės teisių į turėtą žemę atkūrimo. Tenka apgailestauti, kad iki šiol ne visiems gyventojams žemė yra sugrąžinta ir ką nors pakeisti būna jau vėlu. Uteniškiai pastebi, kad Žemės ūkio ministerija kasmet skiria vis

mažiau lėšų, jų neužtenka net avariniams melioracijos įrenginių gedimams pašalinti. Kaimo žmonės dažnai skundžiasi prasta kelių ir žvyrkelių būkle, miesto gyventojai - nesutvarkytais, duobėtais daugiabučių kiemais. Vienos pagrindinių problemų Utenoje, kaip ir visoje Lietuvoje, - nedarbas, emigracija.

Šią kadenciją su Utenos rajono meru Alvydu Katinu lankėmės pas premjerą Algirdą Butkevičių, susitikome su ūkio, aplinkos, susisiekimo, sveikatos apsaugos ministrais. Visi kartu ieškojome išeičių, kaip išspręsti rajono ir miesto problemas. Aktualus klausimas - Utenos ligoninės rekonstrukcijos užbaigimas. Taip pat labai svarbu, kad mieste atsirastų Menų inkubatorius su daugybe veiklos jaunimui. Tai padėtų kūrybingiems žmonėms surasti savo nišą, išspręstų jaunimo užimtumo problemą, skatintų verslumą.

Seimo narę kalbino VIKTORIJA SINICAITĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"