TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Išsekusios upės keičia poilsiautojų planus

2015 08 14 6:00
Specialistai pataria šįmet poilsiauti ne prie upių, o prie ežerų. LŽ archyvo nuotrauka

Menkas kritulių kiekis, sausa vasara bei ilgiau kaip savaitę tvyrojęs karštis išsekino Lietuvos upes, tad vandens turizmo mėgėjai priversti atsisakyti kelionių baidarėmis, o maudynių mėgėjams specialistai pataria maudytis ne nusekusiose upėse, o gerokai gilesniuose ežeruose.

Kelionių baidarėmis po Lietuvos upes organizatoriai perspėja, kad toli gražu ne visos upės šią vasarą tinka baidarininkų žygiams. Stringa ir pramoginė laivininkystė upėmis stambesniais laivais

Baidarininkų nelaukia

Varėnos rajone baidarių žygius Dzūkijos upėmis organizuojanti Aušrelė Gudaitytė LŽ pasakojo, kad visi, pastarosiomis dienomis plaukusieji Merkiu ar Ūla, įsitikino, jog plaukimas ne tik pailgėja bent 2–3 valandomis, bet ir yra kur kas sudėtingesnis nei anksčiau. „Upėse labai daug kliūčių, kurias reikia arba apiplaukti, arba apeiti krantu persinešant baidares. Plaukiant jos kabinasi ir už žolių, šaknų, akmenų“, – teigė A. Gudaitytė. Anot jos, norinčiųjų plaukti baidarėmis yra daugiau nei galimybių patenkinti jų norus.

Kaip LŽ sakė baidarių žygių organizatoriai, dabar plaukti tegalima vien Ūla, Merkiu bei Verkne. Kitomis upėmis – itin sudėtinga ar net neįmanoma. Norintieji paplaukioti Mituva Jurbarko krašte taip pat nusivylę, mat to neįmanoma padaryti net ir jos žemupyje, nors iki šiol jis buvo labai mėgstamas baidarininkų.

Geriau ežeruose

Šiųmetė vasara apvylė ir maudynių Lietuvos upėse mėgėjus. Štai visuomenės sveikatos specialistai nerekomenduodavo maudytis nusekusioje Nevėžio upėje Kėdainių miesto J. Biliūno gatvės gale įrengtose maudyklose. Tiriant vandens mėginius jame būdavo aptinkama salmonelių. Anot Kėdainių rajono visuomenės sveikatos biuro visuomenės stebėsenos specialistės Daivos Mickevičienės, tikėtina, kad Nevėžio vanduo buvo užterštas po lietaus, kai teršalai kartu su lietaus vandeniu iš miesto buvo nuplauti į upę.

Visuomenės sveikatos specialistų teigimu, maudantis mikroorganizmais užterštame vandenyje, galima susirgti odos, akių, ausų, viršutinių kvėpavimo takų infekcinėmis ligomis, gali paūmėti įvairios alergijos. Be to, upėje nusekus ir įšilus vandeniui kur kas sparčiau vagoje auga augalija, veisiasi įvairūs mikroorganizmai.

Vandens trūksta

Kiek neįprastus vaizdus pastaruoju metu tenka stebėti alytiškiams, atėjusiems į Nemuno pakrantę. Mat nusekęs Lietuvos upių tėvas atvėrė retai jo parodomas dideliais rieduliais nusėtas pakrantes.

Jau kurį laiką Nemuno pakrantėje ilsisi ir į Druskininkus atvykusius turistus upe plukdęs pramoginis laivas – upėje vandens yra per mažai, kad jis galėtų plaukti. Specialistų skaičiavimu, vandens lygis Nemune nukrito daugiau kaip 60 cm, o kai kur, ypač šalies pietuose, – ir dar daugiau.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Hidrologijos skyriaus vedėjas Aleksandras Kajutis LŽ teigė, kad nusekusios beveik visos Lietuvos upės. Tik dvi – Šventoji, „pasiskolinanti“ vandens iš ežerų, ir per Šiaurės Lietuvą tekantis Nemunėlis – yra maloni išimtis. „Visose kitose upėse vandens lygis jau yra mažiausias arba artimas mažiausiam daugiamečiam vandens lygiui. Tad šie metai gali būti išskirtiniai, nes daugelio Lietuvos upių vandens lygis gali pasiekti minimalų“, – teigė A. Kajutis.

Pasak A. Kajučio, labai daug įtakos Lietuvos upėms turi hidrologinė padėtis šalia esančioje Baltarusijoje, kurios teritorijoje yra nemenka dalis – apie pusę Nemuno ir Neries baseino. O ten būta vietų, kur birželį iškrito vos apie 10 proc. mėnesio kritulių normos. Todėl ir į Lietuvą šios upės atiteka jau labai sumenkusios. Lietuvoje kritulių taip pat šią vasarą yra nedaug. Todėl jos „pasimaitina“ labai menkai.

Hidrologijos skyriaus vedėjo teigimu, žemesnis ir gruntinio vandens lygis, todėl daugelyje šalies regionų jau išdžiūvo šuliniai. Sausam sezonui atsparesni tik gerokai gilesni nei upės šalies ežerai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"