TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Įstatymas pakoregavo piliečių santykius su teismais

Birželį Seimas priėmė didžiulį Civilinio proceso kodekso pakeitimų paketą, kurie įsigaliojo nuo spalio 1 d. ir supaprastino teisminį procesą. Kai kurios naujovės galią įgis tik nuo 2013-ųjų sausio 1 d. Pakeitimus paprašėme pakomentuoti Jonavos rajono apylinkės teismo pirmininkę Jolantą Damulienę.

Krûvis padidės

„Įstatymų leidėjas turėjo vienintelį tikslą – kuo labiau supaprastinti procesą, palengvinti žmonių, kurie kreipiasi į teismą dalią, siekti, kad bylos bûtų nagrinėjamos kuo operatyviau ir teisingiau. Manau, jog kai kur įstatymų leidėjams pavyko pasiekti tikslą, tačiau kiti pakeitimai padidino jau ir taip nemažą teisėjų krûvį“, – dalijosi nuomone teismo pirmininkė.

Vienu svarbiausių pakeitimų ji įvardijo tai, jog nuo spalio 1-osios apylinkių teismai nagrinėja turtinius ginčus, kurių ieškinio suma siekia iki 150 tûkst. litų. Ligi šiol į pirmosios instancijos teismus atkeliaudavo bylos, kai ginčo suma neviršydavo 100 tûkst. Lt. Be to, nesvarbu, kokia bûtų suma šeimos ir darbo ginčo bylose, neturtinės žalos atlyginimo bylose, jos perduotos nagrinėti apylinkių teismams.

„Vadinasi, žmonėms bus šioks toks palengvinimas, nes nebereikės kreiptis į apygardos teismus. Apylinkių teismai, aišku, turės dar daugiau darbo“, – sakė J.Damulienė.

Kita naujovė yra ta, jog ginčo byloje atsakovui pareiškus priešieškinį, kuriame nurodytas reikalavimas yra didesnis nei 150 tûkst. litų ir gali siekti net milijoną, vis tiek byla lieka apylinkės teisme ir turi bûti išnagrinėjama iš esmės.

„Tačiau palikta išlyga dėl pacientų pažeistų teisių. šios bylos yra ganėtinai sudėtingos, susiję su audito išvadomis, tad jos paliktos nagrinėtiapygardų teismams“, – atkreipė dėmesį J.Damulienė.

Teks ieškoti teisininkų

Pasikeitė ir juridinių asmenų atstovavimo teismuose tvarka. „Ligi šiol įmonės, bendrovės į teismo posėdžius galėjo deleguoti bet kurį savo darbuotoją – buhalterę, vadovo pavaduotoją ar panašiai, nepaisant kokio išsilavinimo jis bebûtų. Tad posėdžių metu iškildavo įvairių nesusipratimų, nes kartais tikrai bûdavo sunku išsiaiškinti, ko pageidauja toji įmonė. Atvirai šnekant, tekdavo gaišti laiką aiškinantis atstovaujamą poziciją. Dabar reikalaujama, kad atitinkamai įmonei teisme atstovaujantis asmuo turėtų aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. Visai tikėtina, jog šis pakeitimas kai kuriose bendrovėse, neturinčiose teisininkų,gali sukelti nedidelį šoką. Sakykime, „Jonavos paslaugoms“ teismuose atstovavo asmuo, turintis aukštąjį, bet ne teisinį išsilavinimą. Yra ir daugiau tokių įmonių. Mes esame patenkinti šiuo įstatymų leidėjo sprendimu. Tikiuosi, ateityje viskas susitvarkys ir įeis į savas vėžes“, – samprotavo teismo pirmininkė.

Drausmins piktnaudžiautojus

Naujai pažvelgta ir į nušalinimo institutą. įstatyme įtvirtinta, kad tame pačiame teisme negali bûti nagrinėjamos ne tik dirbančių teisėjų sutuoktinių, giminių, vaikų, bet ir kitų darbuotojų bei jų šeimos narių bylos. „Gali bûti, pavyzdžiui, kad į teismą atkeliauja byla, kurioje nagrinėjama vieno ar kito teisėjo giminaitį liečianti medžiaga. Nors sprendimas bûtų priimtas ir teisingas, dabar ją nagrinėti kategoriškai uždrausta. Teismas negalėtų imtis net ir valytojos bylos. Toks pakeitimas padarytas dėl to, kad neliktų jokių dvejonių teismo šališkumu“, – dėstė J.Damulienė.

Įstatymų leidėjai priėmė ir dar vieną pakeitimą, susijusį su teismo sudėties nušalinimu. Nušalinti tais pačiais argumentais, kuriais jau buvo atmestas vienas nušalinimas, nebegalima. Anot pašnekovės, tokius pokyčius galbût išprovokavo bylininkai, kurie įpratę šalinti įvairių teismų teisėjus. „Turėjome vieną tokį bylininką, kuris kiekvienos bylos metu nušalindavo tiek Jonavos, tiek Kauno apygardos teisėjus. Mes negalėjome pradėti nagrinėti bylos, nes vis gaudavome nušalinimo pareiškimus, tai, suprantama, nieko nespręsdavome. Todėl bylą siųsdavome į Lietuvos apeliacinį teismą. Tai tęsiasi bene treti metai. Susikrovė keli tomai vien susirašinėjimo dokumentų. Tad šis pakeitimas užkirs keliątokių piliečių piktnaudžiavimui“, – teigė pašnekovė.

Įtvirtinta juridinių asmenų pareiga

Yra naujovių ir dokumentų įteikimo tvarkoje. įstatymų leidėjas įvedė šaliai pareigą domėtis bylos eiga. Teismo pareiga – pirmą pranešimą apie tai, kad teisme iškelta byla, įteikti tinkamai, tai yra, kad grįžtų įteikimo pranešimas su parašu. O po to šalis privalo domėtis, kas yra toje byloje. „Nuo šiol, priėmus procesinį sprendimą ar kažkokią nutartį, nebus priežastis jį naikinti dėl to, kad asmuo nedalyvavo posėdyje. Piktnaudžiavimų, kai šalis vengdavo atvykti į posėdžius buvo labai daug. Manau, kad dabar tikrai tam bus užkirstas kelias“–, įsitikinusi teisėja.

Tas pats liečia ir juridinius asmenis. Pasak teisėjos, yra labai daug bendrovių, kurių negalima rasti. Pavyzdžiui, langų ar kitokios nedidelės statybinės bendrovės avansu prisirenka pinigų už bûsimas paslaugas ir dingsta. „Dabar įstatymų leidėjas numatė tokį dalyką, kad, nepavykus šaukimo ar pranešimo įteikti juridinio asmens buvimo vietoje, kitas pranešimas siunčiamas juridinio asmens buveinės adresu, kurį galima rasti internete, ir po dešimties dienų nuo išsiuntimo laikoma, kad pranešta tinkamai. Taigi juridiniai asmenys turi žinoti, kad išvengti atsakomybės nepavyks, ir jie turi jausti pareigą domėtis bylos eiga“, – komentavo teismo pirmininkė.

Privalu domėtis patiems

Viena didžiausių naujovių J.Damulienė įvardija tai, kad apie bylas nebebus skelbiama spaudoje. Tai žmonės galės paskaityti internetinio puslapio www.teismai.ltspecialioje skiltyje, kur visi Lietuvos teismai skelbs savo skelbimus, kurie bus nemokami. Teisėjos nuomone, šį pakeitimą turėtų teigiamai vertinti ir patys žmonės, nes už skelbimo patalpinimą spaudoje gyventojai atseikėdavo po kelis šimtus litų.

„Jeigu nepavyks šaliai įteikti laiško, skirti kuratoriaus, paskelbsime internete ir bylą nagrinėsime kaip priklauso. ši naujovė jauniemsžmonėms ir lietuviams, gyvenantiems užsienyje, bus patogi. Vyresnio amžiaus gyventojams internetas nėra parankus. Mûsų rajono žmonės, sakykime, paskaitydavo „Naujienas“, tai kaimynams ar giminėms pranešdavo apie bylą. Nuo šiol taip nebebus. žmogus, paėmęs paskolą ir laiku negalintis jos grąžinti, ar turintis didžiulių mokesčių skolų, turėtų pats pasidomėti, ar jo dar neieško teismas. Kito kelio nėra“, – patarė ji.

Elektroninis teismo įsakymas

Nuo 2013-ųjų ketinama įvesti elektroninį teismo įsakymą. „Šioje srityje turbût esame jau „sugadinti“ žmonės. Mes neįsivaizduojame, kad byla dėl teismo įsakymo gali bûti ne „popierinė“.Jeigu, sakykime, pagal sutartį yra kažkokia skola, dėl kurios negali kilti didelių ginčų, tai teismo posėdis nereikalingas. Jau dabar kai kurie bankai mums atsiunčia elektroninių ryšių priemonėmis pareiškimą, kuriame nurodo savo rekvizitus, duomenis apie skolininką, prašomą priteisti sumą, išvardija argumentus. Ir viskas. Mes teismo įsakymą išduodame netikrindami. Pakanka susimokėti ketvirtadalį žyminio mokesčio, kas priklausytųginčo teisenoje. Kol kas dar neaišku, į kurį vieną Lietuvos teismą suplauks visi elektroniniai prašymai. Taigi vieno mygtuko paspaudimu bus išduodamas įsakymas. Todėl labai svarbu, kad žmonės patys domėtųsi savo asmeniniais reikalais. Nes praėjus dvidešimčiai dienų po įsakymo įteikimo, nesant prieštaravimų,teismo įsakymas bus teikiamas antstoliui vykdyti“, – toliau supažindino su pakeitimais pašnekovė, teigdama, kad tai esąs pažangus dalykas, tačiau, kol jis prigis, matyt, prireiks nemažai laiko. Anot jos, juridiniams asmenims toks kreipimasis į teismą yra labai patogus.

Sprendimas už akių

Ne paslaptis, kad yra piliečių, vengiančių teismo proceso, tyčia vilkinančių bylą. įstatymo pakeitime konstatuojama, kad nei atostogos, nei komandiruotės, nei kažkokie kiti panašûs reikalai nelaikomi svarbiomis priežastimis, dėl kurių galima atidėti posėdį. „Vadinasi, jeigu šalis neatvyko be svarbios priežasties, sprendimą galima priimti už akių. Tai vėlgi teigiamas žingsnis, užkertantis kelią piktnaudžiavimo atvejams“, – aiškino J.Damulienė.

Įstatymo pakeitimas apmokestino atskiruosius skundus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. „Tarkime, teismas priima ieškinį dėl skolos priteisimo ar materialinio vaikų išlaikymo. Ieškovai dažnai prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pavyzdžiui, areštuoti turtą ar priteisti laikiną išlaikymą, kol bus išnagrinėta byla ir panašiai. Pateikdamas tokį skundą, asmuo privalės susimokėti šimtą litų“, – teigė J.Damulienė.

Papildomas darbas

Nuo spalio 1 dienos visi žodiniai teismo procesai, išskyrus tam tikras bylas, yra įrašomi. Garso įrašai yra viso protokolo sudėtinė dalis, šalys gali ne tik su jais susipažinti, bet ir pasidaryti jų kopijas.

Naujovių yra ir vykdomųjų raštų išdavimo tvarkoje. „Tada, kai šalys susitaria taikiai, o teismas patvirtina taikos sutartį, tačiau ji nevykdoma, suinteresuota šalis galės kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą, prašydama išduoti vykdomąjį raštą dėl priverstinio taikos sutarties vykdymo. Anksčiau žmogus ateidavo, parašydavo prašymą ir vykdomąjį raštą išduodavome. Nuo šiol šis prašymas privalės bûti nagrinėjamas teismo posėdyje, – dėstė J.Damulienė. – Taigi bus šaukiamas posėdis, pranešama šalims, išklausoma jų argumentų. Ir tik tada teismas spręs, ar išduoti vykdomąjį raštą.“

Parlamentarai priėmė apie keturis šimtus įvairių Civilinio proceso kodekso pakeitimų. Anot J.Damulienės, išvardytieji yra svarbûs ne tik teismams, bet ir visiems šalies piliečiams.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"