TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Įstatymas Seimą klampino trejus metus

2007 10 12 0:00
D.Kuodytė apgailestavo, kad Seimas vis dėlto nepratėsė su slaptosiomis tarnybomis bendradarbiavusių asmenų prisipažinimo termino.
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Beveik numarintą liustracijos procesą mėginama reanimuoti įstatymo pataisomis. Socialdemokratai teigia, kad jos pažeidžia žmogaus teises, ir viliasi, jog prezidentas dokumento nepasirašys.

Po beveik trejų metų svarstymo, diskusijų ir net barnių vakar Seimas pagaliau priėmė vadinamojo Liustracijos įstatymo pataisas.

Už jas balsavo 59 parlamentarai iš 77 užsiregistravusiųjų, prieš - nė vienas, 6 susilaikė. Socialdemokratų frakcijos nariai, nors ir sėdėjo savo vietose posėdžių salėje, už dokumentą nebalsavo.

Įstatymas apibrėžia asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registravimo, prisipažinimo, įrašymo į įskaitą ir jų apsaugos tvarką, taip pat nustato apribojimus slapta su minėtomis tarnybomis bendradarbiavusiems žmonėms, kurie, kaip numato įstatymas, neprisipažino taip darę. Įstatyme apibrėžta KGB rezervo karininko sąvoka, tačiau tokių asmenų veiklos ribojimus reglamentuoja kitas teisės aktas.

Formuos naują komisiją

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Algimantas Matulevičius LŽ akcentavo vieną įstatymo momentą - pagaliau pavyko sutvarkyti Liustracijos komisijos formavimo ir veiklos principus. Būtent dėl to komitetas ir skubino Seimą kuo greičiau įtraukti projektą į darbotvarkę. "Senoji Liustracijos komisija jau byra, todėl šis klausimas - mūsų komiteto galvos skausmas", - sakė A.Matulevičius. LŽ jau rašė, kad iš penkių Liustracijos komisijos narių šiuo metu liko tik trys.

Drauge komiteto pirmininkas pripažino, jog šis įstatymas visų problemų neišsprendžia. "Dar lieka KGB rezervininkų klausimas. Gaila, kad Lietuvoje taip ilgai ir nesolidžiai tie liustracijos dalykai sprendžiami. Nedraugiškų valstybių specialiosios tarnybos dėl to turi kuo spekuliuoti", - teigė parlamentaras.

Naująją Liustracijos komisiją sudarys septyni nariai. Juos siūlys prezidentas, generalinis prokuroras, Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro vadovas bei Valstybės saugumo departamento direktorius. Komisijos pirmininko kandidatūrą teiks Seimo pirmininkas, visus jos narius tvirtins Seimas.

Komisijos, kurios kadencija - ketveri metai, veikla bus finansuojama iš valstybės biudžeto. Iki šiol ji dirbo visuomeniniais pagrindais.

Vadovauti nesutiktų

"Viešpatie, kas čia nutiko, kad pagaliau priėmė?" - vakar rytą iš LŽ sužinojusi, kad Seimas pagaliau palaimino Liustracijos įstatymo pataisas, stebėjosi buvusi Liustracijos komisijos pirmininkė, Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro vadovė Dalia Kuodytė. Ji prognozavo, jog naujajai Liustracijos komisijai bus šiek tiek lengviau dirbti negu senajai.

Kartu D.Kuodytė apgailestavo, kad Seimas vis dėlto nepratęsė su slaptosiomis tarnybomis bendradarbiavusių asmenų prisipažinimo termino. "Aš pasisakiau už naują prisipažinimo laikotarpį, manau, jis būtų prasmingas. Deja, Seimo įtikinti nepavyko", - kalbėjo buvusi komisijos vadovė.

LŽ paklausta, ar sutiktų vadovauji naujajai komisijai, D.Kuodytė atsakė neigiamai.

Pažeidžia konvenciją

Seimo Socialdemokratų frakcijos seniūnė Irena Šiaulienė sakė, jog įstatymas prieštarauja Europos žmogaus teisių konvencijai, o projekto rengėjai neatsižvelgė į Seimo Teisės departamento pastabas, kad šio prieštaravimo nebūtų. "Nenorime, kad Lietuvoje atsirastų precedentas, dėl kurio būtų galima kelti bylas Europos Žmogaus Teisių Teisme. Kadangi kolegos neišgirdo mūsų argumentų ir buldozeriu stūmė projektą nejausdami atsakomybės, socialdemokratams neliko nieko kito, kaip nebalsuoti", - LŽ aiškino I.Šiaulienė. Parlamentarės nuomone, prezidentas neturėtų pasirašyti tokio įstatymo.

Vakar priimtas įstatymas numato, kad asmenys, slapta bendradarbiavę su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, turi atvykti registruotis ir savanoriškai raštu prisipažinti Lietuvos valstybei, jog slapta bendradarbiavo su minėtomis tarnybomis.

Veiklos ribojimai

Įstatymas numato ir su KGB bendradarbiavusių bei neprisipažinusių asmenų veiklos ribojimus. Tokie žmonės negalės eiti pareigų, į kurias skiria Seimas, prezidentas, Seimo pirmininkas, Vyriausybė ir premjeras. Jie taip pat negalės dirbti viceministrais, ministerijų sekretoriais, valstybės institucijų ir įstaigų vadovais, jų pavaduotojais, valstybinių mokyklų direktoriais. Tokiems asmenims draudžiama dirbti prokurorais, valstybės kontrolieriais, Valstybės saugumo departamento pareigūnais, diplomatais, saugos tarnybų, saugančių strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčias įmones, vadovais. Tačiau įstatyme nenurodyta, kiek laiko toks veiklos ribojimas galioja. Tai reglamentuoja kitas teisės aktas. Pagal jį visi ribojimai baigiasi 2009 metais.

Anksčiau Seimas mėgino apriboti KGB rezervui priklausiusių asmenų veiklą, tačiau tuomet priimtas pataisas vetavo prezidentas Valdas Adamkus.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"