TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Įstatymas suerzino ir ambasadorius

2009 07 20 0:00
Seimo nariui P.Auštrevičiui dėl prieštaringai vertinamo įstatymo teko pasikalbėti net su kelių valstybių ambasadoriais.
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Susirūpinimą dėl Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo neoficialiai jau reiškia Vilniuje reziduojantys kai kurių valstybių ambasadoriai. Šios temos, matyt, nepavyks išvengti ir šiandien Europos Sąjungos (ES) šalių pasiuntinius priimsiančiai prezidentei Daliai Grybauskaitei.

Pagal susiklosčiusią diplomatinę praktiką užsienio šalys negali kištis į kitų valstybių vidaus reikalus ir svaidytis notomis dėl dalykų, kurie nėra tiesiogiai su jomis susiję. Tačiau randama subtilesnių būdų išreikšti savo susirūpinimą įvairiais klausimais. Kokia reakcija praėjusią savaitę dėl Lietuvoje priimto įstatymo kilo kai kuriose Europos valstybėse, jau skelbta. Tačiau liko nepastebėta, kad kai kurių šalių atstovai tuo metu nesnaudė ir būdami Vilniuje - kvietė mandagiai pasikalbėti mūsų krašto politikus.

Tolerancijos klystkeliai.

Prieštaringai vertinamo įstatymo priėmimo aplinkybes su keliais užsienio šalių ambasadoriais LŽ prisipažino aptaręs Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) narys, Liberalų sąjūdžio atstovas Petras Auštrevičius. "Jie nustebę, kad Lietuva priėmė tokį įstatymą. Man atrodo, juos labiausiai glumina tai, kad mūsų šalis pamiršo tarptautinius įsipareigojimus, ypač mažumų ir tolerancijos srityse", - pasakojo parlamentaras. Susitikimų dalyvių pavardes P.Auštrevičius pageidavo išlaikyti paslaptyje.

Patys kelių ES šalių atstovybių diplomatai "darbinių pokalbių" su Seimo nariu detalių nekomentuoja, mat nenori būti apkaltinti kišimusi į Lietuvos vidaus reikalus.

Tačiau, anot P.Auštrevičiaus, ambasadoriai domėjosi Seimo narių politinių diskusijų apie įstatymą esme. Parlamentaras taip pat kalbėjosi apie mūsų krašto atvirumo lygį ir tolerancijos tradicijas. "Diskusijos tokiomis jautriomis temomis, pavyzdžiui, Olandijoje, prasidėjo dar apie 1960 metus, Lietuvoje - tik dabar", - pabrėžė jis.

"Sugedęs telefonas"

Seimo URK pirmininkas Audronius Ažubalis mano, kad aistros dėl įstatymo kilo, nes nebuvo sumota išversti jo tekstą į anglų kalbą ir išplatinti. "Pagal pranešimus užsienio žiniasklaidoje matau, kad žmonės paprasčiausiai neskaitė įstatymo. Manau, remiamasi ne pačiu tekstu, o autoritetingų nevyriausybinių organizacijų pareiškimais. Jos taip pat ne visada yra teisios", - aiškino konservatorius. Jis pats balsavo tiek už patį įstatymą birželio viduryje, tiek už prezidento veto atmetimą praėjusį antradienį. A.Ažubalis, kaip ir paskirtasis premjeras Andrius Kubilius, įsitikinęs, kad įstatymas nieko nepažeidžia.

Seimo URK vadovas mano, kad įstatymo teksto tikslaus vertimo išplatinimu užsienio valstybių ambasadoms turėjo operatyviai pasirūpinti parlamento Komunikacijos departamentas. Šio departamento Ryšių su visuomene skyriaus laikinasis vadovas Valdas Sinkevičius LŽ aiškino, jog informacija apie įstatymą buvo pateikta tik žiniasklaidos priemonėms, kurios jos prašė. Tačiau tikslesnę informaciją paskleisti plačiau esą niekada nevėlu. "Įstatymas yra sukėlęs įvairių diskusijų, jos tęsiasi, traukinys dar nenuvažiavęs ir vertimo platinimas tebeturi prasmę", - sakė V.Sinkevičius.

Priekaištai nesibaigia

Priminsime, kad Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymą kaip pažeidžiantį žmogaus teises įvardijo įvairios nevyriausybinės organizacijos - nuo Vilniuje įsikūrusio Žmogaus teisių stebėjimo instituto iki tarptautinės "Amnesty International". Įstatymą kaip homofobišką pasmerkė kelių valstybių kai kurios partijos ir pavieniai politikai. Kritikų didžiausias dėmesys krypsta į įstatymo ketvirto straipsnio 14-ąją dalį. Joje teigiama, kad neigiamą poveikį nepilnamečių psichikos sveikatai, fiziniam, protiniam ar doroviniam vystymuisi darančia laikoma viešoji informacija, kuria propaguojami homoseksualūs, biseksualūs ar poligaminiai santykiai.

Susirūpinimą dėl tokių nuostatų praėjusį ketvirtadienį į Švediją oficialaus vizito nuvykusiai prezidentei Daliai Grybauskaitei išsakė šios šalies premjeras Fredrikas Reinfeldtas. "Manau, panašių signalų gausime ir daugiau", - spėjo P.Auštrevičius.

LŽ duomenimis, nepatogių replikų ir klausimų apie įstatymą gali būti pateikta jau šiandien, kai prezidentė D.Grybauskaitė susitiks su ES šalių ambasadoriais.

Jei Europos Komisija imsis nagrinėti minėtą įstatymą ir nustatys, kad jis prieštarauja ES teisei, bus pradėta pažeidimo nagrinėjimo procedūra. Neatmetama galimybė, kad bus kreiptasi į Europos Teisingumo Teismą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"