TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Įstatymas valdžios savireklamai

2008 06 03 0:00
Ministrės V.Blinkevičiūtės teikiamas įstatymo projektas vargu ar papildys gyventojų pinigines. LŽ archyvo nuotrauka

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) parengtą Minimaliųjų išmokų perskaičiavimo įstatymą specialistai vadina Vyriausybės viešųjų ryšių akcija.

Seimas ketvirtadienį turėtų svarstyti SADM sukurtą bei Vyriausybės palaimintą Minimaliojo darbo užmokesčio dydžių ir socialinės apsaugos išmokų indeksavimo įstatymą. Teigiama, kad jis įpareigotų ministrų kabinetą, atsižvelgiant į kylančias kainas, atitinkamai padidinti Vyriausybės sprendimu nustatomas išmokas: minimalią algą, bazinę pensiją, socialines išmokas, taip pat minimalų gyvenimo lygį.

Didėjimo nebus

Jau dabar svarstoma, kad naujasis įstatymas iš esmės nepakeistų šiuo metu galiojančių nuostatų. Kitaip tariant, jį priėmus realiai žmonių pajamos nekistų, o teoriškai galėtų net mažėti. Tokią nuostatą lemia įstatymu numatytas indeksavimo ataskaitinis laikotarpis: minimaliosios išmokos būtų perskaičiuojamos remiantis dvejų pastarųjų metų duomenimis. Taip, tarkime, indeksuojant išmokas 2009 metams būtų remiamasi 2007 metų situacija.

Seimo specialistai jau apskaičiavo, kad priėmus įstatymą ir indeksavus 2007-ųjų išmokas 2009 metams, jos būtų net mažesnės, nei mokamos dabar. Jei šiuo metu minimali mėnesinė alga yra 800 litų, indeksuotas dydis 2009 metais būtų tik 648 litai, bazinė pensija pagal šį skaičiavimą siektų ne 316 litų, kaip dabar, o 287 litus, ir panašiai. Tiesa, tuo pat metu pažymima, kad gyventojų dabartinių pajamų Vyriausybė nemažintų, tačiau ir jų didėjimo dėl infliacijos vargu ar reikėtų tikėtis.

Sistema - ta pati

"Man šis projektas labiau primena viešųjų ryšių akciją, per kurią žmonėms dar kartą bandoma įteigti, kad Vyriausybė rengia priemones kovoti su krize, o viena jų - būtent minimaliųjų pajamų indeksavimas", - LŽ sakė Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto (SRDK) narė, buvusi socialinės apsaugos ir darbo ministrė Irena Degutienė.

Politikės teigimu, naujajame įstatyme siūlomi iš esmės tie patys mechanizmai, kurie įtvirtinti šiuo metu galiojančiame Gyventojų pajamų garantijų įstatyme. "Vyriausybei ir dabar nedraudžiama esant reikalui indeksuoti išmokų - tai, beje, daroma nuolat ir didesne apimtimi, nei būtų fiksuota įstatyme. Apsisprendus vadovautis tik įstatymu, išmokos būtų net mažesnės nei dabar", - pažymėjo I.Degutienė.

Tai, kad siūlomas įstatymas gali būti vertinamas įvairiai, sutinka ir jį Seime pristatysiantis to paties SRDK narys, valdančiajai koalicijai priklausančios Liberalų ir centro sąjungos atstovas Jonas Čekuolis. "Klausimas, ar tas projektas gali būti Vyriausybės savireklama, yra geras. Aš pats nuo vertinimų susilaikyčiau, tačiau manau, kad tokių įtarimų gali kilti ir jie turi prasmę", - neslėpė parlamentaras.

Vis dėlto J.Čekuolis tikino, kad įstatymas galėtų padėti suvaldyti padėtį ne tik dabar, bet ir po kelerių metų. "Minimalias pajamas gaunantys žmonės taip gautų garantiją, kad, kainoms pakilus daugiau nei planuota, socialinės išmokos didės", - kalbėjo parlamentaras.

Didina infliaciją

Tam tikrų abejonių kilo ir Seimo SRDK pirmininkui socialdemokratui Algirdui Sysui. Jis siūlė taisyti įstatymo projektą indeksavimo apskaitos laikotarpiu numatant ne pastarųjų dvejų metų situaciją, bet kiekvienų praėjusių metų birželio mėnesį. Pritarus šiai pataisai, minimaliųjų išmokų indeksavimas būtų atliekamas atsižvelgiant į realią padėtį.

"Toks griežtas automatiškas indeksavimas, kurį siūlo A.Sysas, kelia nemažai pavojų. Jis prisidėtų prie infliacijos didėjimo, be to, pasaulio patirtis, pavyzdžiui, prieš kelerius metus Lotynų Amerikoje kilusios finansinės krizės, rodo, kad viena jų priežasčių - itin griežtai taikyta automatinė indeksavimo sistema", - abejojo J.Čekuolis. Jo manymu, priėmus Vyriausybės pateiktą variantą, įstatymas būtų "gana neutralus ir atliktų minimalią saugiklio funkciją".

Tuo abejoja Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) atstovai, savo nuogąstavimus išdėstę parlamentarams. Ekonomistų manymu, siūlomas įstatymas netvarus, jame neatsižvelgiama į ilgalaikes Lietuvos ekonomikos perspektyvas, o jo priėmimo būtinybė - abejotina.

"Indeksavimo idėja iš principo prieštarauja Vyriausybės deklaruojamai nuostatai vykdyti griežtą fiskalinę politiką: socialinių išmokų indeksavimas didina biudžeto išlaidas, skatina biudžeto deficitą ir taip prisideda prie infliacijos didėjimo", - pažymima LLRI rašte Seimui.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"