Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITROŽIŲ KARAIMULTIMEDIJA
LIETUVA

Įstatymu norima įpareigoti, kad daugiau kaip pusę televizijos eterio sudarytų Europos produkcija

 
2017 03 25 11:01
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Grupė konservatorių įregistravo Visuomenės informavimo įstatymo pataisą, kad daugiau kaip pusę televizijos eterio sudarytų europietiška produkcija.

Pagal ją, televizijos programų transliuotojai daugiau kaip pusę programos laiko, kuris lieka atėmus laiką, skirtą žinių, sporto, žaidimų, reklamos programoms, teleteksto paslaugoms ir teleparduotuvei, turėtų skirti Europos kūriniams.

Tokia nuostata ir šiuo metu įrašyta Visuomenės informavimo įstatyme, tačiau su išlyga – kai tai įmanoma. Ją ir siūlo braukti konservatoriai, palikdami tik tiesioginį įpareigojimą dėl Europos kūrinių dalies.

Pataisą konservatoriai registravo Lietuvos radijo ir televizijos komisijai (LRTK) paskelbus tyrimą apie Rusijos produkcijos kiekį šalies televizijose pagal oficialiai pateikiamą kovo 6–12 televizijos programų tvarkaraštį. Jo duomenimis, daugiausiai – 38 proc. – Rusijoje sukurtos produkcijos, įskaitant filmų ar laidų anonsus, rodyta „Lietuvos ryto“ televizijos eteryje. BTV rusiškos laidos, filmai per savaitę sudarė 35,5 proc. eterio laiko.

Konservatoriai tvirtina, kad rusiškos produkcijos kiekis pastaraisiais metais pastebimai išaugo. 2007 metais per vieną sausio mėnesio savaitę lietuviški kanalai transliavo 79 valandas rusiškos produkcijos, 2016 metais – 151 valandą, o šiemet – 198 valandas, ir tai daugiausiai buvo Rusijoje sukurti serialai.

Pasak projekto autorių, Rusija televiziją laiko savo „minkštosios galios“ instrumentu. Jis ypač svarbus informacinio karo kontekste – per televizinę produkciją formuodama tam tikrus tapatybinius elementus, Rusija „pririša“ tokią produkciją žiūrinčius žmones prie jos kultūrinės ir informacinės erdvės.

„Būtent taip prie rusiškos produkcijos pripratinti žmonės dažnai tampa lengviau paveikiami ir per rusiškus televizijos kanalus skleidžiamos priešiškos propagandos bei dezinformacijos“, – pataisą argumentuoja grupė konservatorių, tarp kurių – Laurynas Kasčiūnas, Žygimantas Pavilionis, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Jurgis Razma ir kiti.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
Rožių karaiSportasŠeima ir sveikataTrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"