TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Įstatymus Seimas priima puse balsų

2016 04 18 6:00
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Vidutiniškai kiekvienas šios kadencijos Seimo narys dalyvavo 54 procentuose visų balsavimų – tai reiškia, kad šalies gyvenimą reguliuojantys teisės aktai priimami vos pusės išrinktųjų balsais. 

Nors Seimas yra numatęs bausti plenarinių posėdžių nelankančius, taigi, ir nebalsuojančius parlamentarus, kai kurie sugeba nepasirodyti daugumoje per mėnesį vykstančių balsavimų.

Tarptautinės kovos su korupcija organizacijos „ Transparency International“ Lietuvos padalinio interneto svetainėje sukurtame puslapyje manoSeimas.lt skelbiama informacija atskleidžia, kad parlamentarai vangiai balsuoja už teikiamus teisės aktus. Vidutiniškai statistinis politikas šios Seimo kadencijos metu sudalyvavo 54 procentuose – tai yra, kiek daugiau nei pusėje – visų balsavimų.

„Kalbant apie Seimo darbą, įsivaizduojama, kad parlamentarai lanko posėdžius, juose kalba, ginčijasi, pagaliau balsuoja, bet pažiūrėjus į statistiką aiškėja, jog realybė yra šiek tiek kitokia: kai kurie politikai neateina į posėdžius arba nedalyvauja balsavimuose. Mes nesakome, ar tai yra gerai, ar blogai. Teikdami informaciją norime, kad žmonės realiai sužinotų, kas vyksta Seime, ir apsispręstų, ar juos tenkina darbo kokybė“, – „Lietuvos žinioms“ apie teikiamą statistiką sakė „ Transparency International“ Lietuvos padalinio projektų vadovė Rugilė Trumpytė.

Ministrai neturi laiko

Puslapyje manoSeimas.lt teikiamais duomenimis, kurie atnaujinami kiekvieną dieną priklausomai nuo Seimo interneto svetainėje pasirodančios informacijos, mažiausiai priimant įstatymus prisideda ministrais paskirti parlamentarai. Rečiausiai Seime balsuoja premjeras socialdemokratas Algirdas Butkevičius. Šią kadenciją jis dalyvavo 8 procentuose visų balsavimų.

Panašus ir kai kurių kitų ministrų aktyvumas. Kultūros ministras „darbietis“ Šarūnas Birutis dalyvavo 9 procentuose balsavimų, kaip ir susisiekimo ministras socialdemokratas Rimantas Sinkevičius. Teisingumo ministras socialdemokratas Juozas Bernatonis dalyvavo 20 procentų balsavimų, jo partijos kolega, krašto apsaugos ministras Juozas Olekas savo valią išreiškė 24-iuose procentuose balsavimų.

Tiesa, kiti ministrais dirbantys Seimo nariai buvo aktyvesni. Atsistatydinusi sveikatos apsaugos ministrė socialdemokratė Rimantė Šalaševičiūtė dalyvavo 46 procentuose balsavimų, Švietimo ir mokslo ministerijai vadovaujanti Darbo partijos narė Audronė Pitrėnienė – 56 procentuose.

„Tai, kad balsavimuose rečiausiai dalyvauja Vyriausybės nariais dirbantys parlamentarai, logiška – jie turi kitų pareigų. Tokios skandalingos praktikos, kai Seimo narys gali būti skiriamas ministru, reikėtų kuo greičiau atsisakyti, bet, mano manymu, ir ateityje nebus didelio politinio intereso tai daryti. Akivaizdu, kad nėra noro griežčiau atskirti įstatymus leidžiančią ir vykdančiąją valdžias“, – sakė Vytauto Didžiojo universiteto docentas politologas Bernaras Ivanovas.

Aktyviausi – mažiausiai žinomi

Daugiausiai kartų priimant įstatymus ir kitus teisės aktus šios kadencijos Seime dalyvavo opozicinei Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD, konservatorių) frakcijai priklausantis Sergejus Jovaiša. Jis sudalyvavo 91 procente balsavimų. Šiek tiek nuo lyderio atsiliko frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ narys Stasys Brundza – jo sąskaitoje 88 procentai visų balsavimų. 87 procentuose balsavimų dalyvavo „darbietis“ Jonas Kondrotas.

Socialdemokratas Vidas Mikalauskas dalyvavo 86-iuose procentuose balsavimų, 84-iuose procentuose – „tvarkiečiai“ Algimantas Dumbrava ir Vytautas Kamblevičius.

R. Trumpytės manymu, tai, jog daugiausiai plenarinių posėdžių salėje dirbantys parlamentarai yra mažiau žinomi, rečiau šmėžuoja žiniasklaidos puslapiuose, yra paradoksas. „Bet puslapis manoSeimas.lt yra dažnai lankomas: kas mėnesį jis sulaukia maždaug tūkstančio unikalių vartotojų, tai reiškia, kad gana didelis žmonių skaičius pasidomi, ką Seime veikia politikai. Tokiu atveju, skaitant statistiką, galbūt pavardės, kurios ne taip dažnai šmėžuoja žiniasklaidoje, tampa labiau žinomos būtent dėl jų darbo“, – svarstė ji.

B. Ivanovo manymu, nereikėtų stebėtis tuo, kad mažiausiai viešumoje minimi politikai yra aktyviausi posėdžių ir balsavimų dalyviai – esą dalyvaudami plenariniuose posėdžiuose jie taip įtvirtina savo buvimą Seime.

„Panaši situacija yra susiklosčiusi ne tik Lietuvoje. Jei pažiūrėtumėme, kaip vyksta balsavimai, tarkime, Europos Parlamente, greičiausia pamatytumėme, kad ir ten aktyvumo skaičiai panašūs. Kita vertus, Lietuvos Seimo statute yra įtvirtintas privalomas posėdžių lankymas, o už „pravaikštas“ net apkarpomi atlyginimai, todėl norėtųsi, kad mūsų politikai geriau atliktų savo pareigas, nes mažas balsų skaičius balsavimų metu priimamų įstatymų kokybei yra veikiau minusas nei pliusas“, – aiškino politologas.

Nelanko posėdžių

Šiuo metu taikomas teisinis reguliavimas numato, kad Seimo nariui, be svarbios pateisinamos priežasties nedalyvavusiam daugiau kaip pusėje Seimo posėdžių, kuriuose iš anksto buvo numatytas ir numatytu laiku įvyko balsavimas dėl teisės aktų priėmimo, gali būti trečdaliu mažinamas to mėnesio atlyginimas.

Praėjusią savaitę Seimo Etikos ir procedūrų komisija, aptarusi parlamentarų dalyvavimą plenariniuose posėdžiuose, konstatavo, kad kovo mėnesį, kai buvo sušaukta 10 plenarinių posėdžių, o devyniuose iš jų vyko iš anksto numatyti balsavimai, nedalyvavo nuo 11 iki 38 Seimo narių.

Kovo mėnesį 7 iš 9 Seimo plenarinių posėdžių, kuriuose vyko iš anksto numatyti balsavimai, praleido ir nenurodė nedalyvavimo priežasties „darbietis“ Gintaras Tamošiūnas. Trijuose posėdžiuose nenurodydamas priežasties nedalyvavo socialdemokratas Bronius Pauža. Po du posėdžius be priežasties praleido 9 parlamentarai, po vieną – 34 Seimo nariai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"