TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Įstatymus valdžia nori kurti viena

2007 11 15 0:00
R.Šimašius, R.Juozapavičius ir D.Kuolys suvienijo jėgas kovodami, kad visuomenė neliktų teisėkūros proceso užribyje.
LŽ archyvo nuotrauka

Visuomenininkai perspėja apie valdžios ketinimus eliminuoti visuomenę iš įstatymų kūrimo proceso. Kad taip neatsitiktų, siūloma jam suteikti daugiau skaidrumo ir viešumo.

Visuomeninės organizacijos turi daug priekaištų dabar Seime svarstomam Teisėkūros proceso pagrindų įstatymo projektui. Piktinamasi, kad prieš teikdama dokumentą parlamentui Vyriausybė nesudarė sąlygų su juo susipažinti visuomenei. Manoma, kad minėtas projektas turi būti aptartas per Seime surengtus klausymus.

"Laisva politinė bendruomenė, laisva tauta pasižymi tuo, kad ji pati kuria bendro gyvenimo taisykles - įstatymus. Šis teisės aktas ir apibrėžia mūsų galimybes dayvauti kuriant įstatymus", - vakar teigė Pilietinės visuomenės instituto direktorius Darius Kuolys.

Primityvūs dalykai

Pasak D.Kuolio, perskaičius įstatymo projektą ryškėja labai keista tendencija - kad valdžia iš esmės pasisavina teisę kurti įstatymus, o bendruomenė eliminuojama iš teisėkūros proceso. Paprastai tariant, tauta galės kalbėti kiek tik nori, tačiau jos balsas niekur neis, o valdžios karavanas važiuos toliau.

Kaip teigia D.Kuolys, projekte siūloma reglamentuoti labai primityvius dalykus (pavyzdžiui, kaip ir kur turi būti paskelbti įstatymai), tačiau kaip pati visuomenė galėtų išsakyti savo poziciją, įsitraukti į dialogą su valdžios institucijomis dėl teisės aktų, įstatyme visiškai nekalbama. Vienintelis straipsnis numato, kad turi būti sudarytos sąlygos visiems suinteresuotiems asmenims pateikti savo pastabas ir siūlymus. "Ar bus išgirsti tie žodžiai, ar visuomenė sulauks grįžtamojo ryšio iš valdžios, apie tai iš viso nekalbama", - piktinosi D.Kuolys. Instituto direktorius apgailestavo, kad tokio svarbaus įstatymo rengimo ir svarstymo procesas vyko ne viešai.

Kuriozas atvėrė akis

Pasak "Transparency International" Lietuvos skyriaus vadovo Ryčio Juozapavičiaus, skaidri teisėkūra - pasitikėjimo politika pagrindas. Todėl viešas svarstomų dokumentų skelbimas - būtina sąlyga visuomenę įtraukti į teisėkūros procesą. Viešumas leistų sumažinti įtampą teisės aktų rengėjams ir jų priėmėjams, nes pailgėtų būtinų diskusijų laikas.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentas Remigijus Šimašius priminė vadinamąjį rentų įstatymo svarstymą Seime, išryškinusį svarbių Lietuvos teisėkūros proceso nesklandumų. Anot R.Šimašiaus, įstatymo projekto aiškinamajame rašte, kurį pasirašė aštuonių Seimo frakcijų atstovai, buvo pateikta klaidinga informacija apie politikų rentos praktiką Europos valstybėse. Buvo teigiama, kad visose Europos šalyse buvę parlamentų nariai turi tokias socialines garantijas, kokių geidė ir Seimo nariai. Tačiau Seimo Informacijos analizės skyriaus surinkti duomenys parodė, kad visa Europa eina priešinga linkme nei buvo siūloma projekte. Anot LLRI vadovo, buvo prieita iki kuriozų. Teigta, kad norima padaryti taip, kaip Estijoje, nors ten tokio modelio buvo atsisakyta prieš dvejus metus.

"Į visa tai galima žvelgti kaip į kuriozą, tačiau, kita vertus, jis puikiai pravertė, kad visuomenė pagaliau suprastų, kiek tam tikrais atvejais teisėkūros viešumo sistema yra supuvusi", - sakė R.Šimašius.

Nenumato sisteminių pokyčių

Visuomeninių organizacijų vadovai įsitikinę, jog žmonėms būtų naudinga, reikalinga ir patogu, kad visi rengiami teisės aktų projektai, taip pat su jais susiję dokumentai, būtų pateikti vienoje interneto svetainėje.

R.Šimašiaus nuomone, iš visų valdžios institucijų daugiausia viešumo publikuojant įvairius dokumentus ir jų projektus yra Seime. Nors ir čia pateikiama ne visa medžiaga. Vyriausybėje viešumo mažiau, visi svarbūs projektai svarstomi skubos tvarka ir niekas nesivargina su jais supažindinti visuomenės. Ministerijose viešumas labai įvairus, o savivaldybėse net priimtus aktus ne visada pavyksta rasti. "Šiuo atžvilgiu dirvonai, ką reikia tvarkyti, labai platūs. Mūsų susirūpinimą kelia tai, kad naujasis įstatymas ir toliau nenumato sisteminių pokyčių, kurie nustatytų privalomas taisykles", - apgailestavo R.Šimašius.

Įgyvendindama prieš metus Seimo priimtą nutarimą, Teisėkūros proceso pagrindų įstatymo projektą parengė Teisingumo ministerija. Jo tikslas - nustatyti įstatymų, kitų norminių ir individualiųjų teisės aktų sampratą, teisėkūros proceso stadijas, teisės aktų formos, struktūros, turinio ir kalbos reikalavimų atitikimą, taip pat teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarką, stebėsenos sistemą.

Pateiktam įstatymo projektui Seimas pritarė rugsėjo 25 dieną. Už tai balsavo 38, susilaikė 2 iš 40 posėdyje dalyvavusių parlamentarų. Dabar projektas svarstomas komitetuose. Į plenarinio posėdžio darbotvarkę jį numatyta įtraukti gruodžio pradžioje.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"