TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Istorijos pamokas būtina prisiminti kasdien

2015 06 16 6:00
Atminimo ceremonija vyko ir sostinės Aukų gatvėje, šalia liūdnai pagarsėjusio buvusio KGB pastato. Linos Juškauskaitės nuotrauka

Įveikti išbandymus padėjo nepalaužiama tautos dvasia ir tikėjimas, o laisvę ir nepriklausomybę reikia ginti kasdien. Pagerbdami tremties aukas bei paminėdami sovietinės okupacijos 75-metį šią mintį vakar pabrėžė aukščiausi šalies vadovai, politikai ir kiti iškilmingų renginių dalyviai.

Gedulo ir vilties bei Okupacijos ir genocido dienoms paminėti skirti renginiai vakar sostinėje vyko nuo pat ryto. Iškilmingas Seimo posėdis, karių eitynės Gedimino prospektu, atminimo ceremonijos Aukų gatvėje, šalia liūdnai pagarsėjusio buvusio KGB pastato, taip pat Naujosios Vilnios geležinkelio stotyje, iš kur į tolimus karštus riedėjo tremtinių vagonai. Antakalnio kapinėse buvo atidengtas paminklas už tėvynės laisvę galvas padėjusiems kariams.

„Sovietų okupacija mūsų valstybei reiškė negailestingą tautos, žemės ir lietuvybės naikinimą. Tačiau atsiranda norinčiųjų paniekinti, pakeisti faktus, o svarbiausia - ištrinti mūsų atmintį. Po 75 metų išlieka be galo svarbu, kad kiekvienas, kas gali liudyti, liudytų tiesą”, - pabrėžė prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Per minėjimą Seimo nariai, išgyvenę tremties baisumus, ekspedicijų į tremties vietas dalyviams perdavė Lietuvos trispalves./Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Pakeitė tautos gyvenimą

Per iškilmingą minėjimą Seime parlamento vadovė Loreta Graužinienė priminė, kad žiauri okupacija 1940-aisiais ir ciniškas, suplanuotas lietuvių tautos genocidas yra skaudi istorinė tiesa, kuri neatitaisomai ir iš esmės pakeitė mūsų tautos gyvenimą. Tačiau ir sovietų okupacijos metu tauta nesiliovė priešinusis - vyko partizaninis judėjimas, veikė neginkluota rezistencija, kunigų bei pasauliečių organizacijos. „Visus juos iki pat Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo vedė ir įkvėpė nepalaužiama tautos dvasia bei gyvoji istorinė atmintis“, - sakė L. Graužinienė. Anot jos, mažos tautos stiprybė ir kova davė lemtingą postūmį XX amžiaus pabaigos įvykiams, kai griuvo didžiulė melo, agresijos ir žmogaus nudvasinimo imperija - Sovietų Sąjunga. “Galime didžiuotis savo stiprybe, kai kovojome už teisę išlikti savimi ir būti laisvi. Nors buvo vykdomos nuožmios represijos ir brukama sovietinė ideologija, lietuvių tautos dvasia nepalūžo“, - kalbėjo Seimo pirmininkė.

Panevėžio vyskupo emerito Jono Kaunecko teigimu, išgyventi okupaciją Lietuvai padėjo tikėjimas. „Tikėjimas neleido Lietuvai pasiduoti, nes tikėjimas daugiau ar mažiau apėmė visą Lietuvos visuomenę. Tik tokioje tikėjimo ir kovos atmosferoje galėjo gimti Sąjūdis“, - sakė dvasininkas.

Per minėjimą Seimo nariai, išgyvenę tremties baisumus, ekspedicijų į tremties vietas dalyviams perdavė Lietuvos trispalves. Vidurdienį Nepriklausomybės aikštėje iškilmingai buvo pakelta valstybės vėliava. Okupacijos aukų, visų žuvusiųjų už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę atminimas buvo pagerbtas tylos minute. Nuaidėjo trys pagarbos salvės, kurias iššovė Garbės sargybos kuopos kariai.

Paminklas Antakalnio kapinėse įamžina visų Lietuvos karių, kurie žuvo partizaninio karo metais, tremtyse, kalėjimuose ir kurių palaidojimo vieta nėra žinoma, atminimą./Linos Juškauskaitės nuotrauka

Pagrindinė nelaimė

„Manau, kad mokomės, ir mokytis reikės kiekvieną dieną. Ir vakar tai reikėjo daryti, ir šiandien, ir rytoj. 75 metai praėjo, bet ir šiandien šalia mūsų yra ne tik tie, kurie norėtų neigti ir perrašyti vadovėlius, kad nebuvo okupacijos, bet net randame ir teisėjų, prokurorų, kuriems atrodo, kad tai nėra svarbu arba to nebuvo“, - vakar sakė D. Grybauskaitė. Todėl, anot jos, laisvę ir mūsų nepriklausomybę reikia ginti kasdien. “Tai reikės daryti ir ateityje“, - pabrėžė prezidentė.

Pasak Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininko Vytauto Landsbergio, 75 metai - tai ne toks ilgas laiko tarpas, kad būtų išmoktos istorijos pamokos. “Po 100 metų galbūt ir išmoksime”, - sakė politikas. Jo nuomone, okupacija Lietuvoje nėra deramai prisimenama. V. Landsbergis mano, kad okupaciją reikia minėti kaip didžiausią tragediją, kurios pasekmė yra tremtys, egzekucijos, visos šalies ir visų žmonių apiplėšimas.

Iškilo memorialas

Skulptoriaus Kazio Venclovos sukurta skulptūrinė kompozicija Antakalnio kapinėse įamžina visų Lietuvos karių, kurie žuvo partizaninio karo metais, tremtyse, kalėjimuose ir kurių palaidojimo vieta nėra žinoma, atminimą. Užrašas ant jo skelbia: „Žuvusiems už Tėvynę. Jų kapai žinomi Dievui.“ Karių kapų memorialas įrengtas netoli Menininkų kalnelio, kur amžino poilsio atgula labiausiai šaliai nusipelnę kultūros ir meno atstovai.

Memoriale suprojektuotose kapavietėse taip pat bus laidojami tarnybos metu žuvę kariai, krašto apsaugos sistemai nusipelnę žmonės. Paminklą kapinėse pašventino Lietuvos Vyskupų Konferencijos pirmininkas, Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas.

1940 metų birželio 15 dieną Sovietų Sąjunga, sulaužydama tarptautines sutartis, okupavo Lietuvą. 1941 metų birželio 14-osios naktį prasidėjo pirmasis masinis Lietuvos gyventojų trėmimas. Iš viso 1940-1953 metais iš Lietuvos į tremtį ir lagerius buvo išvežta daugiau nei 280 tūkst. žmonių.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"