TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Istorikų darbas su kolegomis iš Rusijos sustojo

2015 02 18 6:00
Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Bendroje Rusijos ir Lietuvos istorikų komisijoje dirbantys mūsų šalies mokslininkai sustabdė bendradarbiavimą su kolegomis iš kaimynės valstybės. Tai lėmė įvykiai Ukrainoje. Be to, pažymima, kad ne vienus metus siaurėjo Rusijos istorikų galimybės būti tik istorikais.

Rusijos ir Lietuvos švietimo ir mokslo ministerijų susitarimu sudaryta dvišalė istorikų komisija dirba dešimtmetį. Nors jos veikla nuolat strigo, istorikams pavyko parengti ir išleisti du dokumentų rinkinius. Rusijai pradėjus agresiją prieš Ukrainą, Lietuvos istorikai nusprendė, kad tokiomis aplinkybėmis bendras darbas su kolegomis negalimas.

Jaučia nemažą spaudimą

Rusijos ir Lietuvos istorikų komisijos vieno pirmininkų Alvydo Nikžentaičio teigimu, bendras darbas iš esmės sustojo 2014 metais. Pagrindinė bendradarbiavimo įšaldymo priežastis - įvykiai Ukrainoje. Dėl to paties veiklą taip pat sustabdė dvišalė Latvijos ir Rusijos istorikų komisija.

„Viskas sustojo iškart, kai prasidėjo karas Ukrainoje. Akivaizdu, kad tokioje atmosferoje istorikai nieko negali padaryti ir bet koks darbas yra tiesiog neįmanomas. Kai tokia tarptautinė situacija, istorikai irgi jaučia palyginti nemažą spaudimą ir iš esmės negali laisvai dirbti. Bendraudami su rusais matėme, kaip siaurėja mūsų kolegų galimybės būti tiesiog istorikais“, - LŽ tvirtino jis.

A. Nikžentaitis pažymėjo, kad istorija - ne tik mokslas, praeitis yra ir tautinės tapatybės dalis bei užsienio politikos objektas. „Šie trys komponentai glaudžiai tarpusavyje susiję, nors iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti kitaip. Puikiai žinome, kad praeitis tarptautiniuose santykiuose gali būti naudojama kaip priemonė konfliktui didinti, kai iškeliami istoriniai nesutarimai, arba santykiams pagerinti, kai remiamasi pozityviais dalykais. Dabar matome, kad iš esmės Rusijoje nėra politinės valios neeskaluoti konflikto, todėl geriau pristabdyti bendros istorikų komisijos veiklą“, - aiškino jis.

Svarbus bendradarbiavimas

A. Nikžentaitis tikisi, jog padėčiai pasikeitus darbas su kolegomis iš Rusijos bus atnaujintas. Anot istoriko, tarptautinis bendradarbiavimas tokioje srityje labai svarbus ir reikalingas. „Esame kaimynai, ateityje neišvengiamai turėsime dirbti kartu. Negalime nuo kaimynės šalies istorikų atsitverti didžiąja Kinijos siena, nebendrauti su jais ir paskui stebėtis, kaip šie interpretuoja ir iškreipia mūsų istoriją“, - svarstė A. Nikžentaitis. Kartu jis pridūrė, kad daug pasaulio šalių istorikų panašiai bendradarbiauja.

Tačiau A. Nikžentaitis pakartojo, kad norint tęsti dvišalį bendradarbiavimą būtinos normalios sąlygos. „Būtų keista bendrauti su kokios nors šalies, kuri kariauja, istorikais. Kai vyksta kariniai veiksmai, istorikai turi būti santūrūs“, - pabrėžė mokslininkas.

Mažėjo veiklos erdvė

Prieš dešimtmetį sudarytos komisijos veikla nebuvo sklandi ir dažnai strigo. Pasak A. Nikžentaičio, galima kalbėti apie du bendradarbiavimo etapus. „Kai komisija pradėjo savo darbą, būta Rusijos istorikų noro aiškintis sudėtingus tarpusavio santykių klausimus. Vėliau bendradarbiavimas vis sunkėjo, atsirasdavo įvairių papildomų kliūčių bendrauti, mažėjo erdvė, kurioje istorikai veikia“, - prisiminė jis.

2006 metais komisija parengė ir išleido dokumentų rinkinio „SSRS ir Lietuva Antrojo pasaulinio karo metais“ pirmąjį tomą, apimantį 1939 metų pradžios ir 1940 metų rugpjūčio įvykius. Mūsų šalyje jis įvertintas nevienareikšmiškai, pirmiausia dėl įžvelgiamų bandymų peržiūrėti Lietuvos okupacijos ir aneksijos istoriją. Antrasis tomas, kuriame kalbama apie 1940-1945 metus, pasirodė 2013-aisiais.

Planuota išleisti ir trečiąjį tomą, jame turėjo būti pasakojama apie situaciją Lietuvoje stalinistiniu laikotarpiu - 1944-1953 metais. Tačiau dvišalė iniciatyva išblėso ir šios temos ėmėsi vien mūsų valstybės istorikai. Lietuvos istorijos instituto mokslininkai, nebendradarbiaudami su Rusija, rengia apie tai atskirą knygą.

Užveria archyvus

Seimo narys istorikas Arvydas Anušauskas pažymėjo, kad bendradarbiavimu turi būti suinteresuotos abi šalys. Jis prisiminė, kad dar iki įvykių Ukrainoje Lietuvos ir Rusijos istorikų drauge parengti leidiniai buvo platinami tik mūsų valstybėje, o Rusijoje - ne, nes knygose kalbėta apie Lietuvos okupaciją. Esą dabartinėmis sąlygomis, turint galvoje Rusijos informacinę politiką, retoriką mūsų šalies atžvilgiu, istorikų tokio pobūdžio bendradarbiavimas atrodytų keistai.

Padėčiai pagerėjus, A. Anušausko nuomone, vertėtų bendradarbiauti. Vis dėlto didelių iliuzijų dėl to nereikėtų turėti. Parlamentaras priminė žinomo Rusijos istoriko Nikitos Petrovo žodžius, kad rusų istorikai, suprantantys Lietuvos situaciją ir pripažįstantys SSRS 1940 metais įvykdytą mūsų šalies okupaciją bei aneksiją, sutilptų prie vieno nedidelio stalo.

„Kadaise dvišalis bendradarbiavimas kai kuriems Lietuvos istorikams garantavo dalinį priėjimą prie Rusijos užsienio politikos archyvų. Dabar Rusija yra uždariusi dalį totalitarinės valstybės dokumentų. Pavyzdžiui, Lietuvoje okupacijos pajėgų funkcijas faktiškai vykdžiusio NKVD dokumentai laikomi Rusijos karo archyve ir nėra prieinami. Reikia aiškiai konstatuoti, kad slepiama dalis archyvinių fondų. To nėra Vokietijoje, kitose šalyse. Todėl viena tinkamo bendradarbiavimo sąlygų turėtų būti archyvinių fondų atvėrimas“, - įsitikinęs A. Anušauskas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"