TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Istorinėje byloje – tik dalinio teisingumo nuojauta

2016 01 28 6:00
1991-ųjų sausio 13-ąją sovietų kariuomenei ir specialiesiems daliniams užimant Vilniaus televizijos bokštą bei Lietuvos radijo ir televizijos pastatą žuvo 14, nukentėjo daugiau kaip 1000 beginkliu žmonių, tad teisybė šioje byloje privalo triumfuoti.  Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Po ketvirčio amžiaus teismas atvertė Sausio 13-osios bylą, kurioje dešimtims asmenų yra pateikti kaltinimai karo nusikaltimais ir nusikaltimais žmoniškumui dėl sovietų agresijos Vilniuje 1991 metais. Pabrėžiama, kad procesas – gerokai pavėluotas, o atpildo greičiausiai sulauks ne jo tikrai nusipelniusieji.

Vieną reikšmingiausių ir ilgiausiai tirtų bylų nepriklausomos Lietuvos istorijoje pradėjo nagrinėti Vilniaus apygardos teismas. Iš šešių dešimčių kaltinamųjų teisiamųjų suole Temidės verdikto lauks tik du Rusijos piliečiai, kiti bus teisiami už akių. Tuomečiam SSRS vadovui Michailui Gorbačiovui atsisakius bendradarbiauti su Lietuvos teisėsauga, nepavyks išsiaiškinti jo vaidmens kruvinuose įvykiuose. Dar vakar mūsų šalies žiniasklaidai jo atstovas perdavė, kad daugiau komentarų dėl Sausio 13-osios M. Gorbačiovas nebeteiks.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė vakar sakė, kad Sausio 13-osios byla pradedama nagrinėti gerokai pavėluotai. „Manau, kad būtent todėl tiek daug aplipo ir istorijų, ir nepasitenkinimo, ir kaltinimų“, – pažymėjo ji. Pasak šalies vadovės, teisingumą turėjome pradėti vykdyti anksčiau. „Bet labai gerai, kad iš principo tai vyksta ir galų gale teisingumas bus“, – sakė D. Grybauskaitė.

Vytautas Landsbergis: „Manau, kad byla iki šiol vis dar politizuota ir kontroliuojama „iš aukščiau“, kitaip sakant, iš Maskvos, ir jai daroma įtaka.“Romo Jurgaičio nuotrauka

Kontroliuojama „iš aukščiau“

Pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos vadovas Vytautas Landsbergis mano, kad istorinis teisingumas Sausio 13-osios byloje nebus pasiektas, nes joje nedalyvauja kruvinų įvykių metu SSRS vadovavęs M. Gorbačiovas. Prokuratūra nusprendė jo netraukti atsakomybėn, motyvuodama tuo, kad neturi pakankamai duomenų. Atliekant tyrimą jį buvo siekiama apklausti, bet Rusija atsisakė suteikti teisinę pagalbą. „Kodėl nėra M. Gorbačiovo, tai mes suprantame. Jau iš karto pažeidžiame visą bylą. Vienas kaltinamasis iš karto sakė: „Buvo vyriausiasis vadas, kurio paliepimą mes vykdėme, o jūs jo net į liudininkus netraukiate.“ Tad visas šitas teismas atrodo šiaip sau teisingumo požiūriu“, – įsitikinęs V. Landsbergis.

Anot jo, šioje byloje nuo seno buvo „labai keistų reiškinių“: vilkinimo, nutylėjimo, ne visų nusikaltimų kėlimo į viršų. Jo nuomone, bylai įtaką darė Rusija. „Manau, kad byla iki šiol vis dar politizuota ir kontroliuojama „iš aukščiau“, kitaip sakant, iš Maskvos, ir jai daroma įtaka“, – teigė V. Landsbergis. Jis priminė, kad daliai kaltinamųjų byla galėjo būti nutraukta suėjus 20 metų senaties terminui – tik prieš kelerius metus įtarimai jiems buvo perkvalifikuoti į tarptautinės teisės draudžiamą elgesį su žmonėmis, o tam senaties terminas netaikomas.

„Nežinau, kaip tai gali būti. Nes vadovavimas bylai buvo pavedamas prokurorams, kurie nenorėjo, kad ji eitų pirmyn ir būtų laiku užbaigta, nesulaukus senaties termino. Galų gale D. Grybauskaitė paspaudė ir panaikino tą senaties terminą, perkvalifikavo. Bet beveik 20 metų tai nebuvo kvalifikuojama kaip nusikaltimas žmoniškumui ir karo nusikaltimas, taip pat kaip Medininkų byloje. Tos bylos labai nepatogios dabartinei Rusijai, jos slopinamos arba vilkinamos, ir negaliu niekaip patikėti, kad be Rusijos žinios ir įtakos“, – kalbėjo V. Landsbergis.

Ilgai vesta byla

Vilniaus apygardos teismas neturi tokių patalpų, kur galėtų tilpti visi proceso dalyviai, tad posėdis transliuotas tiesiogiai į šalia posėdžių salės esančią fojė.Alinos Ožič nuotrauka

Pirmojo nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos generalinio prokuroro Artūro Paulausko teigimu, teisėsauga tyrė įvykius nuo pat 1990 metų kovo mėnesio, kai prasidėjo prosovietinių veikėjų pasipriešinimas, buvo kuriamos alternatyvios institucijos, įvairūs komitetai siekiant nuversti teisėtą Lietuvos valdžią. Teismui atiduota ne viena su tuo susijusi byla.

Kruviną 1991 metų sausio 13-ąją A. Paulauskas vadina minėto pasipriešinimo kulminacija. Generalinė prokuratūra su tos nakties įvykiais susijusią bylą baigė ruošti ir teismui atidavė 1997 metais. Joje kaltinamaisiais buvo pripažinti 48 asmenys. Teismas padalijo bylą ir žmones, kuriuos galėjo akivaizdžiai teisti (pavyzdžiui, komunistinius veikėjus Mykolą Burokevičių ir Juozą Jermalavičių, kurie po suorganizuotos operacijos buvo parvežti atgal į Lietuvą iš Baltarusijos, kur pabėgo po 1991 metų rugpjūčio pučo Rusijoje), nuteisė, o asmenis, kurie nebuvo pristatyti į teismą, išskyrė į kitą bylos dalį ir ją grąžino prokuratūrai tirti papildomai, nes tuo metu Baudžiamojo proceso kodekse nebuvo aiškiai suformuluotos tvarkos teisti už akių. Priėmus reikiamas pataisas tokia galimybė atsirado, bet prokurorai susidūrė su Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos nenoru teikti teisinę pagalbą. Todėl teko remtis anksčiau surinktais parodymais.

Anot A. Paulausko, SSRS ištikimi kariškiai, KGB veikėjai nebendradarbiavo su mūsų teisėsauga, parodymų apie Sausio 13-ąją nedavė. Tačiau po pučo A. Paulauskas nuvyko į Maskvą ir iš paskutinio SSRS generalinio prokuroro Nikolajaus Trubino gavo dalį Sausio 13-osios bylos, nes SSRS prokuratūra savo ruožtu taip pat buvo pradėjusi tirti kruvinos nakties Vilniuje įvykius. „Jie apklausė nemažai kariškių, desantininkų, bet negalėjo apklausti čia nukentėjusių žmonių, Lietuvos piliečių, nes šie su jais nebendradarbiavo. Po pučo, rugsėjo pradžioje, man atidavė dalį bylos. Kai abi dalys buvo sujungtos, bylos kontūrai tapo aiškesni, ji tapo visavertė. Dabar kariškių sąrašus, pavardes galime matyti tik iš tos SSRS prokuratūros bylos. Kitaip jų niekada nebūtume gavę“, – pažymėjo A. Paulauskas.

Neaiškus M. Gorbačiovo vaidmuo

1991-uju sausio 13-ąją sovietu kariuomenei ir specialiesiems daliniams užimant Vilniaus televizijos bokštą beiLietuvos radijo ir televizijos pastatą žuvo 14, nukentėjo daugiau kaip 1000 beginkliu žmoniu, tad teisybę šiojebyloje privalo triumfuoti. / Romo Jurgaičio nuotrauka

A. Paulauskas pabrėžė, kad labai svarbu įvertinti asmenų, kaltinamų agresija prieš Lietuvos gyventojus, veiksmus. Iki šiol kai kurie jų, pavyzdžiui, buvęs specialiojo būrio „Alfa“ vadas Michailas Golovatovas, įsitikinę, kad dėl kraujo praliejimo jie nekalti. M. Golovatovas aiškino, kad jo būrys Vilniuje vykdė vadovybės įsakymus, veikė su SSRS vadovo M. Gorbačiovo žinia, jis mano, jog tuomet Lietuvoje galiojo SSRS konstitucija, įstatymai ir pan. „Duoti teisinį jų visų veiksmų vertinimą, pateikti kvalifikaciją pagal Baudžiamąjį kodeksą, kokius nusikaltimus jie padarė, skirti bausmes, manau, yra didžioji teisingumo dalis. Kitas dalykas, ar jie atliks tas bausmes. Teismo nuosprendis bus vykdomas, jeigu jie bus sulaikyti pagal išduotą arešto orderį šalyse, kurios bendradarbiauja su Lietuva, Europos Sąjunga. Jeigu jie liks savo šalyse, Rusijoje, niekur nevyks, ko gero, jiems atsėdėti gal ir nereikės. Tačiau tai, kad jie bus paskelbti nusikaltėliais, padariusiais karo nusikaltimus prieš Lietuvą, jau yra didelis žingsnis teisingumo link“, – akcentavo jis.

A. Paulauskas priminė, kad tik pradėjus bylą tarp įtariamųjų buvo ir M. Gorbačiovas. Tačiau atliekant tyrimą įtarimai nebuvo patvirtinti, mūsų prokurorams nepavyko jo apklausti. „Jis viešai visada tvirtino, kad tą vakarą miegojo. Nors aš įsitikinęs, kad be jo žinios tokia didelė karinė operacija nebuvo galima: permesti karinius dalinius iš Pskovo, „Alfos“ grupę, KGB. Jis buvo vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas ir sunku patikėti, kad be jo žinios tokie dalykai būtų daromi. Tačiau, žinote, vienas dalykas yra tikėti, kitas – surinkti įrodymus. Tai, be abejo, sudėtinga. Antroje bylos dalyje, kurią parsivežiau iš Maskvos, M. Gorbačiovas nebuvo apklaustas ir joje jokiu statusu nefigūravo“, – aiškino A. Paulauskas.

Tikisi teisingumo

Teismo suole sėdintys kaltinamieji - patys menkiausi. Dešinėje - kaltinamasis Sausio 13-osios byloje Rusijos pilietis Jurijus Melis prieš teismo posėdį.Alinos Ožič nuotrauka

Kad byla pagaliau pasiekė teismą, pasak Sausio 13-osios nukentėjusiųjų draugijos vadovo Arnoldo Baryso, yra gera žinia. Jo teigimu, byla „lyg kokia guma“ buvo tempiama per ilgai. „Čia matau teisinį nihilizmą. Šitiek laiko tampyti žmones ir nerasti sprendimo – tiesiog nepadoru. Juk tie žmonės nukentėjo, jie ir taip psichologiškai traumuoti“, – LŽ sakė A. Barysas. Optimizmu jis netryško ir dėl greito bylos finalo. „Reikia tikėti Aukščiausiuoju. Gal Dievas duos ir pagaliau atsiras drąsos pasakyti tiesą. Jos laukia visuomenė, ypač nukentėjusieji per sausio įvykius. Jie viliasi teisybės, valstybės paramos, kuri kol kas teikiama su išlygomis. Teisybė šioje byloje privalo triumfuoti“, – įsitikinęs A. Barysas.

1991-ųjų sausio 13-ąją sovietų kariuomenei ir specialiesiems daliniams užimant Vilniaus televizijos bokštą bei Lietuvos radijo ir televizijos pastatą žuvo 14, nukentėjo daugiau kaip 1000 beginklių žmonių. Kariai tada neišdrįso pulti Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo, kuris 1990-ųjų kovo 11 dieną paskelbė Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo Aktą.

Artūras Paulauskas: „Duoti teisinį kaltinamųjų veiksmų vertinimą, manau, yra didžioji teisingumo dalis. Kitas dalykas, ar jie atliks skirtas bausmes.“

Liko neatsakytų klausimų

Rugpjūtį, prieš atiduodant bylą teismui, 1991 metais per sausio agresiją tėvo netekęs Robertas Povilaitis kreipėsi į Lietuvos generalinę prokuratūrą ragindamas aktyviau tirti M. Gorbačiovo atsakomybę. Prokurorai buvo paraginti peržiūrėti turimus įrodymus ir svarstyti dėl specialaus liudytojo statuso suteikimo M. Gorbačiovui. Atsakydama į R. Povilaičio kreipimąsi prokuratūra pareiškė neturinti pakankamai duomenų, kad tuometinį Sovietų Sąjungos vadovą galėtų patraukti atsakomybėn. Atliekant tyrimą jį siekta apklausti, bet Rusija atsisakė suteikti teisinę pagalbą.

R. Povilaičio nuomone, net ir pranešus apie bylos tyrimo pabaigą, jam liko daug neatsakytų klausimų. „Norėčiau sužinoti, ar siekta apklausti M. Gorbačiovo aplinkos žmones, ar buvo bendradarbiauta su teisėsauga Gruzijoje ir Azerbaidžane, nes žudynės vyko keliose valstybėse, vadovaujant tam pačiam prezidentui. Taip pat nežinau, ar tyrime pasitelkti tarptautiniai karo nusikaltimų ekspertai“, – sakė R. Povilaitis. Pasak jo, Rusijai atsisakant bendradarbiauti šis klausimas turi būti keliamas tarptautiniu politiniu lygiu.

Gali pasiekti Strasbūrą

M. Romerio universiteto tarptautinės ir Europos Sąjungos teisės žinovo profesoriaus Justino Žilinsko teigimu, su Sausio 13-osios byla Lietuva vėluoja beviltiškai. „Žinoma, geriau vėliau negu niekada. Manau, pirmiausia ši byla yra svarbi ne tiek dėl kaltųjų nubaudimo, kiek dėl pagarbos aukoms, žuvusioms ir sužalotoms per Sausio 13-ąją. Vis dėlto didžiausia klaida būtų, prabėgus 25-eriems metams, imti forsuoti šią bylą tik tam, kad ji būtų baigta. Medžiaga – be galo sudėtinga. Tai rodo Vilniaus OMON'o bylos problemos, su kuriomis teismas susidūrė prieš metus ir kurio sprendimas sukėlė didžiulį atgarsį visuomenėje“, – LŽ sakė J. Žilinskas.

Pasak jo, teismas ir vėl turės dirbti ne tik pagal nacionalinės, bet ir tarptautinės teisės normas, turinčias savų ypatumų. „Nes nusikaltimai perkvalifikuoti į tuos, kurie į Lietuvos teisės sistemą atėjo iš tarptautinės teisės. Iš tiesų mes viską pradedame iš naujo ir tai turbūt yra paskutinis šansas viską padaryti taip, kad kiltų kuo mažiau klaustukų“, – sakė J. Žilinskas. O tų klaustukų jau kilo iš karto. Profesoriaus teigimu, teismo suole sėdintys kaltinamieji – patys menkiausi. Jis priminė, kad mūsų prokuratūra, nepaisydama vieno iš aukų – Apolinaro Juozo Povilaičio – sūnaus R. Povilaičio nuolatinių pastangų, nesiryžo pateikti kaltinimų tuometiniam SSRS ginkluotųjų pajėgų vyriausiajam vadui M. Gorbačiovui. „Teisti asmenis už akių – labai sudėtinga ir visada labai kontroversiška, kad ir kokia valstybė to imtųsi. Tai didina tikimybę, kad byla gali nesibaigti Lietuvoje, o bus pratęsta Strasbūre. Tad prie 25-erių gali prisidėti dar 10 metų. Ar tokia bylos trukmė yra įprasta? Ne, nors pasaulio istorija žino ir ilgesnių bylų“, – priminė J. Žilinskas. Tačiau, anot jo, reikia turėti galvoje, kad kiekviena byla yra unikali. „O byla, kuri stabdyta, vėl pradėta, perkvalifikuota ir t. t., nėra įprastinė. Prognozuoti, kaip plėtosis bylos nagrinėjimas, manau, nesiryžtų niekas“, – sakė teisės žinovas.

Trumpai

Sausio 13-osios byla savo apimtimi ir kaltinamųjų skaičiumi yra viena didžiausių baudžiamųjų bylų nepriklausomos Lietuvos teismų istorijoje. Ją sudaro 709 tomai, iš jų vien kaltinamasis aktas – 13 tomų.

Byloje nukentėjusiais pripažinti beveik 500 asmenų, yra apie 1000 liudytojų. Kaltinamaisiais dėl nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų (dėl tarptautinės teisės draudžiamo elgesio su žmonėmis, tarptautinės humanitarinės teisės saugomų asmenų žudymo, tarptautinės humanitarinės teisės saugomų asmenų žalojimo, kankinimo ar kitokio nežmoniško elgesio su jais ar jų turto apsaugos pažeidimo, draudžiamos karo atakos, uždraustų karo priemonių naudojimo) pripažinti 65 Rusijos, Ukrainos ir Baltarusijos piliečiai, tuo metu ėję vadovaujamas pareigas SSRS komunistų partijoje, Gynybos, Vidaus reikalų ministerijose, Valstybės saugumo komitete (KGB), jų sukarintuose padaliniuose. Tarp kaltinamųjų yra ir buvęs SSRS gynybos ministras Dmitrijus Jazovas. Visi jie, išskyrus Rusijos piliečius Genadijų Ivanovą ir Jurijų Melį, bus teisiami už akių.

1999 metais Sausio 13-osios byloje dėl antivalstybinių organizacijų kūrimo ir kitų nusikaltimų kalėti buvo nuteisti šeši asmenys: Mykolas Burokevičius, Juozas Jermalavičius, Juozas Kuolelis, Leonas Bartoševičius, Stanislavas Mickevičius ir Jaroslavas Prokopovičius. S. Mickevičius pabėgo iš Lietuvos.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"