TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Istorinėse bylose – skirtingi lūžiai

2016 06 07 6:00
Konstantinas Michailovas vakar teismui sakė, kad suprato, jog bausmė perkvalifikuota, tačiau neva nesuprato, kuo remiantis įrodyta jo kaltė. Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Medininkų byloje vienintelis dėl šios tragedijos prieš teismą stojęs kaltinamasis OMON milicininkas Konstantinas Michailovas įvykdė ne tyčinę žmogžudystę, o nusikaltimą žmoniškumui. Kaltinimai jam perkvalifikuoti prabėgus ketvirčiui amžiaus nuo nusikaltimo, o bausmė nepakeista – jis kalės iki gyvos galvos.

Vakarykštis Lietuvos apeliacinio teismo verdiktas gerokai skiriasi nuo pernai paskelbto Vilniaus apygardos teismo teismo sprendimo, kuriuo OMON Vilniuje vadovai Boleslovas Makutynovičius ir Vladimiras Razvodovas buvo išteisinti. Pastaroji byla dar tęsiasi, o nuosprendis K. Michailovo byloje dabar gali lemti kitokią jos baigtį.

Priminė Niurnbergo tribunolą

Teisėjas Aloyzas Kruopys aiškino, kad nusikaltimo padarymo metu atsakomybė už nusikaltimą žmoniškumui nebuvo numatyta, tačiau Baudžiamojo kodekso 100 straipsnis turi grįžtamąją galią, nes iki jo įsigaliojimo nusikaltimai žmoniškumui, padaryti civiliams gyventojams, tarptautinėje teisėje buvo aiškiai apibrėžti, įtvirtinti 1945-ųjų Niurnbergo tribunolo statute. „K. Michailovas galėjo numatyti, kad gali būti baudžiamas už nusikaltimus žmoniškumui“, – vakar pabrėžė teisėjas.

Saulius Verseckas /Romo Jurgaičio nuotrauka

Pagal tarptautinę teisę, civilių gyventojų nužudymas priskiriamas prie nusikaltimų žmoniškumui. Teismas nurodė, kad nužudyti pareigūnai laikytini civiliais gyventojais tarptautinės teisės požiūriu, nes jie nepateko į karines pajėgas. Teismas paminėjo, kad Medininkų žudynės buvo dalis Sovietų Sąjungos tuo metu vykdytos politikos. Į muitininkus ir policininkus šaudyta taikant jiems į galvas, gyvybiškai pavojingą vietą, siekiant tyčia juos nužudyti. „Nusikaltimas buvo iš anksto suplanuotas, jam kruopščiai ruoštasi“, – sakė teisėjas.

Generalinės prokuratūros prokuroras Saulius Verseckas, išgirdęs teismo verdiktą, pažymėjo, kad tokia bylos baigtis turės įtakos ir kitoms tebesitęsiančioms byloms. „Pagaliau turime oficialią išvadą, kad šis nusikaltimas padarytas politiniais motyvais vykdant SSRS politiką. Šis sprendimas turės reikšmės ir kitoms byloms, kurios susijusios su 1991 metų įvykiais – Vilniaus apygardos teismas nagrinėja ir Sausio 13-osios bylą. Tai svarbu ir dėl kitų asmenų, kurie nedalyvavo šiame teismo procese, nes nebuvo galimybės jų patraukti atsakomybėn, kol nebuvo pakeisti įstatymai“, – aiškino S. Verseckas.

Kaltės nepripažįsta, nuosprendį skųs

Pats K. Michailovas vakar teismui sakė, kad suprato, jog bausmė perkvalifikuota, tačiau neva nesuprato, kuo remiantis įrodyta jo kaltė. Nuteistojo advokatas Arūnas Marcinkevičius vėliau pranešė, kad ketina skųsti nuosprendį Aukščiausiajam Teismui. „Buvo pasakyta, jog kaltė grindžiama Tomo Šerno parodymais, tačiau, cituoju, jis sako, kad nematė tokio žmogaus tarp užpuolikų“, – kalbėjo advokatas.

Latvijos pilietį K. Michailovą 2007 metų lapkričio 28 dieną sulaikė Latvijos teisėsauga, remdamasi Lietuvos išduotu Europos arešto orderiu. Lukiškių tardymo izoliatoriuje jis laikomas nuo 2008-ųjų sausio. Vėliau paaiškėjo, kad teisiamasis yra įgijęs ir Rusijos pilietybę. Vilniaus apygardos teismas nuosprendžiu nustatė, kad K. Michailovas, dirbdamas Sovietų Sąjungos vidaus reikalų ministerijos vidaus kariuomenės ypatingosios paskirties milicijos būrio (OMON) milicininku, veikdamas šio būrio vado Česlavo Mlyniko suburtoje organizuotoje grupėje, kartu su to paties būrio milicininkais Andrejumi Laktionovu ir Aleksandru Ryžovu tyčia nužudė tarnybos pareigas vykdančius Lietuvos muitinės ir policijos pareigūnus.

1991 metais vyko karas

Medininkų pareigūnų žudynės buvo sovietų agresijos tąsa po 1990 metų sausio 13-osios. Tai yra akcentavęs buvęs Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis. „OMON daliniai smurtavo, terorizavo ir žalojo pareigūnus, degino jų postus – vyko karas, jis vis labiau ir labiau ryškino, kad Lietuva turi savo sienas. Tai erzino sovietų vadovybę, o mes vykdėme sienos apsaugos funkcijas – kas įvežama, išvežama. Mūsų pareigūnai buvo persekiojami, terorizuojami, sužeidžiami ir nužudyti Medininkuose. Mes nekariavome, prieš mus kariavo. Mes kariavome tik savo ištverme“, – yra liudijęs V. Landsbergis.

Šių metų balandį jis buvo apklaustas kaip liudytojas Medininkų žudynių byloje, kurią nagrinėja Vilniaus apygardos teismas. Rusijos piliečiams, buvusiems omonininkams – A. Laktionovui, Č. Mlinykui ir A. Ryžovui – kaltinimai pareikšti už akių. Tai – antroji teismą pasiekusi byla dėl šio nusikaltimo.

Sprendimas sukėlė politinę audrą

„Lietuvos žinios“ primena, kad, pavyzdžiui, pernai Vilniaus apygardos teismo (VAT) teisėjų kolegijos priimtas išteisinamasis nuosprendis buvusiems OMON karininkams B. Makutynovičiui ir V. Razvodovui sukėlė politinę audrą. Politikai tuomet teismui metė kaltinimus, kad nuosprendis grįstas Lietuvos okupacijos neigimu.

Tačiau teisėjų kolegijos narys Audrius Cininas tuomet aiškino, kad teismas jokiais būdais neneigė, kad 1991 metais Lietuvoje veikęs OMON faktiškai veikė kaip okupacinės pajėgos. Esą teismą supančiojo prokuroro atsisakymas būtent šį aspektą įtraukti į kaltinimą B. Makutynovičiui ir V. Razvodovui. „Teismas savo nuosprendyje aplinkybių negali laužti iš piršto, o turi remtis vien tomis formuluotėmis, kurios yra nurodytos kaltinime“, – pernai yra sakęs A. Cininas. Ši byla Vilniaus apygardos teisme buvo pradėta nagrinėti 2013 metų pabaigoje. Karo nusikaltimais Lietuvoje kaltintas buvęs Vilniaus OMON vadas B. Makutynovičius pernai lapkritį mirė Maskvos srities Vidnojės mieste.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"