TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Istorinių filmų valstybės 100-mečiui (ne)bus

2015 09 08 6:00
Lietuvos kino centras netrukus skelbs naujų vaidybinių, dokumentinių ir animacinių filmų idėjų konkursą. LŽ archyvo nuotraukos

Blizgančios valdžios idėjos Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimui sukurti ne vieną kino filmą gali baigtis šnipštu. Nors filmams kitąmet ketinama atriekti 400 tūkst. eurų, gali sukliudyti laiko stoka.

Užsakius valstybei ir nemenkas sumas pinigų skyrus iš biudžeto, inicijuoti filmų istorine tematika kūrimą Lietuva bandė jau ne kartą. Tačiau iki šiol visi sumanymai vien apaugdavo skandalais ir liko neįgyvendinti.

Nepasimokyta ir iš Lietuvos vardo tūkstantmečio minėjimo liūdnos istorijos, kai jokio istorinio filmo nesulaukta iki šiol. Lietuvos kino centras netrukus vėl skelbs vaidybinių, dokumentinių ir animacinių filmų naujų idėjų konkursą. Taip rengiamasi įamžinti mūsų valstybės šimtmetį, kuris bus švenčiamas 2018 metais.

Tačiau kino profesionalai aiškina, kad pora metų nuo idėjos iki filmo sukūrimo – itin trumpas laikas, o jie iki šiol skendi nežinioje. Tad perspėja, kad jokio rimto filmo galime ir nesulaukti. Kaip LŽ teigė prodiuseris Žilvinas Naujokas, Lietuvos kino finansavimo patirtis rodo, kad tokiems filmams skiriami didžiuliai pinigai, bet tokia produkcija paprastai sudomina vos keliasdešimt žiūrovų. "Per 25-erius nepriklausomybės metus, matyt, išleista ne viena dešimtis milijonų litų tokiems filmams, kurių beveik niekas nematė ir apie juos net negirdėjo", - apgailestavo prodiuseris Ž. Naujokas, tarsi iš anksto perspėdamas apie būsimo vaidybinių, dokumentinių ir animacinių filmų naujų idėjų konkurso galimą nesėkmę.

Detalės – vis dar šešėlyje

Prodiuseris Žilvinas Naujokas

Valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo programa ir įgyvendinimo planas jau patvirtinti, tačiau iki šiol nežinoma kiek, kokių ir už kiek bus kuriama filmų. Aiškėja, kad, užuot finansavus jau pradėtus ir vykdomus projektus, viską bus bandoma pradėti iš naujo. Kaip LŽ pabrėžė Kultūros ministerijos atstovai, iš šios programos lėšų bus remiami tik nauji sumanymai.

Lietuvos kino centras (LKC) šį mėnesį skelbs vaidybinių, dokumentinių ir animacinių filmų naujų idėjų konkursą, sumanymus vertins Kino tarybos ekspertai. Pasak įstaigos vadovo Rolando Kvietkausko, idėjos bus vertinamos remiantis tuo, kaip jos atspindi Vyriausybės patvirtintos Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo programos tikslus ir principus.

„Kalbame apie poreikį animaciniu, dokumentiniu ar vaidybiniu kinu prisiminti istoriją, analizuoti dabartį, žvelgti į ateitį ir puoselėti lietuvišką tapatybę. Šios priemonės rezultatus norėtume matyti ne tik kino teatruose. Tikimės, kad kūrėjų dėmesį patrauks ir galimybė kurti televizijos auditorijai”, – aiškino R. Kvietkauskas.

LKC nurodė, kad kitų metų biudžeto projekte tokiems darbams numatyta skirti iki 440 tūkst. eurų. Lėšoms paskirstyti, kaip teigiama, bus skelbiamas atskiras konkursas.

Tiesa, dėl galutinio programos priemonių plano sutarta tik prieš keletą savaičių. „Nenorėjome kartoti 2009 metų (Lietuvos vardo minėjimo tūkstantmečio - aut.) neigiamos istorijos ir skelbti konkurso neturint sprendimo nei dėl finansavimo, nei dėl programos įgyvendinimo“, – tvirtino LKC direktorius.

Šiuo metu, pasak R. Kvietkausko, rengiami idėjų konkurso nuostatai, jie bus tvirtinami kultūros ministro. Visi filmai esą turės būti parodyti 2018 metais.

Ar žiūrės masės?

Tiesa, pagal dabar galiojančią tvarką bet kokį kino finansavimą turi palaiminti Kino taryba. Dabartinės kino projektų vertinimo taisyklės nustatytos ir Kino taryba (prodiuseriai, kino menininkai ir kino kritikai) sudaryta orientuojantis į filmų atranką kino festivaliams.

Kaip LŽ aiškino kino profesionalai, Kino taryba paprastai siekia atrinkti projektus, kurie turėtų daugiausia šansų puikiai pasirodyti užsienio kino festivaliuose, neatsižvelgiama į masinės auditorijos pasiekiamumą. Paklaustas, kokie kriterijai bus keliami filmams, skirtiems Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui paminėti, R. Kvietkauskas pabrėžė, kad "geras kinas laukiamas ne tik festivaliuose, nes ir nacionalinė auditorija tikisi įdomių filmų". „Visais atvejais yra ir bus taikomi profesionalumo ir kokybiško kino kriterijai. Beje, tarp 17 nustatytų projektų vertinimo kriterijų yra ir skirtas žiūrovų auditorijos pasiekimo potencialui, taip pat filmo gamintojo prodiusuotų filmų ekonominei sėkmei įvertinti“, – tikino R. Kvietkauskas.

Finansavimo klampynė

Dar daugiau klausimų nei filmų idėjų atranka kelia projektų finansavimas. Kultūros ministro patarėja Dalia Vencevičienė, paprašyta atsakyti į klausimą, ar Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečio filmas bus finansuojamas kaip bendro kasmetinio kino konkurso dalis ir pretenduos į dalį standartinio kasmetinio kinui skiriamo biudžeto, pabrėžė, kad būtent kultūros ministro iniciatyva imta kalbėti apie atskirą biudžetą Lietuvos valstybės 100-mečiui paminėti skirtiems renginiams ir kultūros produktams. "Ankstesni ministeriją pasiekę dokumentai bylojo apie tai, kad programa turėtų būti vykdoma iš turimų Kultūros ministerijos asignavimų“, – LŽ teigė kultūros ministro patarėja.

Gali užtrukti ir 5 metus

Rolandas Kvietkauskas

Tuo metu kino kūrėjai įžvelgia kur kas didesnę nei finansavimas problemą - laiko stoką. Prodiuseris Ž. Naujokas pabrėžė, kad rimtam kinui sukurti pustrečių metų yra per mažai, o filmus reikės rodyti 2018 metais. Jis užsiminė, kad 400 tūkst. eurų per metus - nemaži pinigai, tačiau kino kūrėjai iki šiol skendi nežinioje.

„Nieko tikslaus nežinome: nei kiek konkrečiai lėšų bus numatyta gamybai, nei kiek numatyta 2017 metams ir t. t., – kalbėjo Ž. Naujokas. – Tad kaip galima ruoštis statyti filmą, kokį scenarijų rašyti: ar dešimtis milijonų kainuosiančiam filmui apie Žalgirio mūšį, ar vienoje patalpoje vykstančio veiksmo filmui?"

Tačiau LKC direktorius R. Kvietkauskas atremia tokius nuogąstavimus, esą naujo konkurso paskelbimas nereiškia, kad bus pradedama nuo idėjos ieškojimo, nes istorinė tematika ir anksčiau domino kino kūrėjus. „Puikiai suprantame, kad filmo kelias nuo idėjos iki premjeros gali užtrukti ir penkerius metus, ir ilgiau. Tačiau tikiu, kad kino kūrėjų ir gamintojų profesionalumas neleis pateikti bet kaip “sumesto” ar nerealaus sumanymo”, – vylėsi jis. Kita vertus, net ir geri sumanymai, kurių vykdytojai neturės plano, kaip per numatytą laikotarpį sukurti filmą, nebus remiami šios programos lėšomis. “Tačiau jie ir vėliau kasmet galės kreiptis į LKC skelbiant konkursus – juk valstybės, tautos identiteto klausimai - ne vien jubiliejų aktualija”, – nurodė LKC vadovas.

R. Kvietkausko įsitikinimu, kai kurie jau šiandien LKC finansuojami filmai, pavyzdžiui, „Emilija“ (režisierius Donatas Ulvydas), „Senekos diena“ (režisierius Kristijonas Vildžiūnas), „Tarp pilkų debesų“ (režisierius Marius Markevičius), puikiai atspindi Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio jubiliejaus programos siekius.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"