TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Ištremtam universitetui Vilniuje bus erdviau

2007 08 17 0:00

Iš Baltarusijos išguitas ir prieglobstį Lietuvoje suradęs universitetas džiaugiasi bet kokia parama ir tikisi būti naudingas.

Naujuosius mokslo metus Europos humanitarinio universiteto (EHU) studentai pradės gerokai erdvesnėse patalpose, nei teko mokytis iki šiol. Mykolo Romerio universitetui, su kuriuo EHU bendradarbiauja porą metų, kai savo veiklą iš Minsko perkėlė į Lietuvos sostinę, priklausančiame pastate sostinės Valakupių gatvėje, baltarusių studentams skirta beveik 700 kv. metrų patalpų - dvigubai daugiau nei iki šiol. Tokį žingsnį šią savaitę palaimino Lietuvos Vyriausybė - viena iš EHU rėmėjų. Dar šiemet EHU ketina plėstis ir toliau - pažadėta, kad šiame pastate universiteto užimamas plotas padidės iki 2500 kv. metrų.

Specifinis projektas

"Lietuvos Vyriausybė mums padeda tiek, kiek gali, ir dar daugiau. Už paramą esame dėkingi", - vakar LŽ sakė EHU rektorius Anatolijus Michailovas. Paprašytas įvardyti didžiausias artėjančių mokslo metų problemas, jis sakė, kad skųstis, kai visi aplink tokie geranoriški, būtų tiesiog nepadoru. Vis dėlto pripažino, kad pagrindinis sopulys - bendrabučiai, kurių labai trūksta EHU studentams apgyvendinti. "Tokią pat bėdą turi ir kitos aukštosios Lietuvos mokyklos", - pripažino rektorius.

Paklaustas, ar visi rėmėjai, prieš porą metų žadėję visokeriopai pagelbėti EHU, ištesėjo pažadus, A.Michailovas sakė, kad šio universiteto egzistavimas Vilniuje apskritai yra labai specifinis projektas, kuriam ne visada galima pritaikyti įprastus, standartinius kriterijus. Rektorius tikisi, kad netrukus prasidės naujas - ilgalaikis EHU palaikymo procesas. Tokią viltį suteikė liepą išplatintas Europos Sąjungos išorinių santykių ir Europos kaimynystės politikos komisarės Benitos Ferrero Waldner kreipimasis į ES valstybes nares. Jame pabrėžiama, kad EHU - vienas iš ES prioritetų ir kad Komisija sieks užtikrinti universiteto finansavimą.

Komisarė taip pat pakvietė visus universiteto rėmėjus koordinuoti veiksmus, kad EHU galėtų tęsti savo svarbią misiją.

A.Michailovas tikisi, kad EHU pavyks integruotis į Lietuvos akademinę aplinką, kartu - padės ją internacionalizuoti. "Nenorime būti našta Lietuvai", - tikino rektorius.

Neįtiko A.Lukašenkai

EHU Minske buvo įkurtas 1992 metais. Nuo 2004-ųjų paskutiniu Europos diktatoriumi vadinamo Baltarusijos prezidento Aleksandro Lukašenkos režimas dėl universitete dėstomų demokratinių vertybių prieš šią aukštąją mokyklą ėmėsi represijų. Baltarusijos švietimo ministerija iš EHU atėmė licenciją užsiimti švietimo veikla.

EHU, aktyviai remiamas ir palaikomas įvairių Europos institucijų, prieglobstį surado Vilniuje. Tokį Lietuvos žingsnį pasveikino Europos šalių lyderiai. Veiklą Lietuvoje EHU pradėjo turėdamas užsienio juridinio asmens statusą, nuo 2006 metų vasario jis registruotas kaip nevalstybinė aukštoji mokykla.

EHU veiklą finansuoja Europos Komisija bei Šiaurės ministrų taryba. Universitetą taip pat remia Švedijos, Suomijos, Airijos, Norvegijos, JAV vyriausybės, įvairūs fondai ir tarptautinės organizacijos.

Gražiai sutaria

Glaudūs ryšiai EHU sieja su M.Romerio universitetu. Tik atsikėlęs į Vilnių Baltarusijos universitetas šioje aukštojoje mokykloje pradėjo nuomotis patalpas. Auditorijų trūko, todėl studentams teko mokytis šeštadieniais ir sekmadieniais.

Dėl paramos EHU sujudus tarptautinėms organizacijoms, Lietuva pažadėjo šiai mokyklai patalpas skirti nemokamai. Nuspręsta, kad optimaliausias variantas ir toliau jas nuomoti iš M.Romerio universiteto. Kad labai nenukentėtų šios aukštosios mokyklos studentai, Vyriausybė skyrė lėšų įstrigusioms naujo universiteto pastato Ateities gatvėje statyboms užbaigti. Įkurtuvės - rugsėjo pradžioje.

"Visuomet gražiai bendradarbiavome su Europos humanitariniu universitetu. Patys gyvenome gana ankštai, tačiau neatsisakėme jiems pagelbėti. Dabar kolegos turės kur kas geresnes darbo sąlygas - 17 auditorijų ir kabinetų, galės naudotis sporto sale", - LŽ sakė M.Romerio universiteto studijų prorektorius Justinas Sigitas Pečkaitis. Pasak jo, vyksta bendri renginiai - konferencijos, sporto varžybos, bendradarbiaujama studijų programų srityje. Prorektorius priminė, kad abi aukštosios mokyklos 2006-ųjų gruodį yra pasirašiusios sutartį, kuri ir numatė nuomojamų plotų didinimo etapus. Vis dėlto J.S.Pečkaitis nemano, kad EHU būtų perleistas visas maždaug 5 tūkst. kv. metrų pastatas Valakupių gatvėje. Tuomet patalpų pritrūktų M.Romerio universiteto studentams.

Nemaža konkurencija

Naujuosius mokslo metus EHU pradės spalio 1-ąją. Kaip LŽ sakė EHU vykdomoji direktorė Alina Juškienė, šiemet į šią aukštąją mokyklą planuojama priimti 170 bakalaurų, 112 magistrantų, 500 neakivaizdinių studijų studentų ir tiek pat pasirinkusiųjų nuotolines studijas

(į vieną studijų vietą vidutiniškai pretendavo 3 jaunuoliai).

Populiariausios šiemet buvo šiuolaikinio meno teorijos ir praktikos, vizualinio dizaino, kultūros paveldo ir turizmo bei tarptautinės teisės programos. EHU yra 8 bakalauro bei 6 magistrantūros studijų programos.

Iš viso nuo rudens universitete mokysis 400 bakalaurų, 312 magistrantų, 700 neakivaizdinių ir 1500 nuotolinių studijų studentų. Pasak A.Juškienės, visi studentai, išskyrus kelis, yra baltarusiai.

EHU dėsto apie 130 dėstytojų. Maždaug dešimtadalis - atvykstantys iš JAV, Vokietijos, Švedijos, Prancūzijos, Norvegijos, Suomijos, Olandijos, Lenkijos universitetų.

Iš Baltarusijos į Vilnių studijuoti atvykusiems jaunuoliams apgyvendinti universitetas nuomoja bendrabučius, kai kurie studentai butus nuomojasi patys. Vilniuje gyvena ir mokosi tik dieninio skyriaus studentai.

Planuojama, kad iš 170 priimtų pirmakursių visiškai už mokslą mokėti nereikės maždaug 80 studentų. Kitiems per metus teks mokėti po 1000 eurų (ne Baltarusijos piliečiams - po 2000 eurų).

Koks šiuo metu EHU metinis biudžetas, A.Michailovas nenorėjo atskleisti. Pasak jo, netrukus bus sukurta nauja universiteto finansavimo strategija, padėsianti pagrįstai bei racionaliai naudoti gaunamas lėšas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"