Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
LIETUVA

Ištuštėjusios rezidencijos čiulpia valstybės pinigus

 
2017 05 27 12:00
Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Valdžios rezervate vadinamose Turniškėse kelios valstybinės rezidencijos – prezidento ir premjero – stovi tuščios, tačiau mokesčių mokėtojams jų išlaikymas vis tiek atsieina nepigiai.

Valdžios rezervatu vadinamose Turniškėse liko dvi nenaudojamos valstybės vadovų rezidencijos. Nuo gruodžio niekas negyvena vyriausybiniuose apartamentuose, nes premjeru tapęs Saulius Skvernelis atsisakė į juos kraustytis. Teismo sprendimu prezidentinę rezidenciją neseniai paliko buvusio šalies vadovo Algirdo Brazausko našlė Kristina Brazauskienė.

Teigiama, jog ištuštėję gyvenamieji namai prestižiniame sostinės rajone toliau bus naudojami įvairioms valstybės reikmėms.

Kovojo dėl gyvenimo Turniškėse

Pasibaigus teismų maratonui ir K. Brazauskienei išsikrausčius iš rezidencijos Turniškėse, prezidentės Dalios Grybauskaitės ir kadenciją baigusio šalies vadovo Valdo Adamkaus kaimynystėje tuščias liko 441,29 kv. metrų namas. Kaip informavo prezidentės spaudos tarnyba, šis pastatas toliau bus naudojamas valstybės reikmėms.

„Rezidencijos išlaikymas iki šiol valstybei nekainavo – komunalines išlaidas padengdavo ten gyvenusi K. Brazauskienė. Artimiausiu metu bus atliktas pastato būklės įvertinimas, o paskui sprendžiama, kokių remonto darbų reikia“, – aiškino prezidentūros atstovai. Kiek per metus mokesčių mokėtojams galėtų atsieiti tuščios rezidencijos išlaikymas, neatskleidžiama.

Prezidento A. Brazausko našlė aktyviai kovojo dėl teisės toliau gyventi prezidentinėje rezidencijoje. Pasibaigus būsto panaudos sutarčiai K. Brazauskienė nereagavo į prašymus išsikraustyti, todėl Prezidento kanceliarija 2015 metais kreipėsi į teismą dėl jos iškeldinimo.

Tašką šioje istorijoje praėjusių metų pabaigoje padėjo Vilniaus apygardos teismas. Jis nusprendė, kad Turniškėse esančioje rezidencijoje K. Brazauskienė gyvena neteisėtai, tad privalo išsikraustyti. Kadangi našlė neskubėjo vykdyti teismo sprendimo, Prezidento kanceliarija kreipėsi į antstolius, kad būtų pradėta jos iškeldinimo procedūra. Galiausiai moteris paliko pastatą pati.

Nesijaučia nusipelnęs rezidencijos

Naujų šeimininkų nesulaukė Vyriausybės vadovo rezidencija. Vilniaus pakraštyje, privačių namų kvartale, su šeima gyvenantis S. Skvernelis atsisakė kraustytis į Turniškes, nes stengiasi gyventi kaip „eilinis normalus žmogus“.

„Lankausi kine, teatre, sporto varžybose, vaikų renginiuose, kitur. Tik tiek, kad dabar visur – su šiokia tokia palyda. Bendrauju ir toliau bendrausiu su pačiais įvairiausiais žmonėmis, kaimynais, bendruomene. Nenoriu ir neketinu izoliuotis. Ir galiausiai: nesijaučiu nusipelnęs tos 600 kv. metrų ploto rezidencijos Turniškėse, nors tu ką“, – sprendimą nesikelti gyventi į valstybinę rezidenciją komentavo premjeras.

Vyriausybės vadovo šeimai skirtas namas baigtas įrengti 2014-aisiais, po septynerius metus trukusių remonto darbų. Dviejų aukštų pastatas, turintis rūsį, erdvią verandą, balkonų, užima daugiau kaip 600 kv. metrų (gyvenamasis plotas – 259 kv. metrai).

Kristina Brazauskienė. Oresto Gurevičiaus nuotrauka.
Kristina Brazauskienė. Oresto Gurevičiaus nuotrauka.

Pirmame aukšte įrengta moderni virtuvė, svetainė, kavos gėrimo ir premjero darbo, svečių vonios kambariai. Namo grindys išklotos ąžuoline danga, įrengtas dujinis šildymas.

Kol kas rezidencija turėjo tik vienus šeimininkus – nuo 2014 metų rugpjūčio iki 2016-ųjų pabaigos joje gyveno tuometis ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius su žmona Janina.

Teigiama, kad ištuštėję gyvenamieji namai prestižiniame sostinės rajone – Turniškėse –toliau bus naudojami įvairioms valstybės reikmėms.

Naudos svečiams priimti

Vyriausybės Spaudos tarnybos atstovų teigimu, premjero rezidenciją planuojama naudoti užsienio delegacijų vizitams ir reprezentacijai. Joje galėtų būti rengiami ministro pirmininko susitikimai su oficialiais užsienio valstybių asmenimis. „Dažniausiai tai būtų oficialūs arba darbo pietūs, vakarienės“, – sakė Vyriausybės kanceliarijos darbuotojai.

Anot jų, premjero rezidencijos erdvių išdėstymas, interjeras ir būklė atitinka protokolo reikalavimus. Remontuoti šio pastato artimiausiu metu nesirengiama.

Naujų šeimininkų nesulaukė Vyriausybės vadovo rezidencija. Oresto Gurevičiaus nuotrauka
Naujų šeimininkų nesulaukė Vyriausybės vadovo rezidencija. Oresto Gurevičiaus nuotrauka

2016 metais Vyriausybės vadovo rezidencijai išlaikyti, kai joje gyveno A. Butkevičius su žmona, kainavo apie 11 tūkst. eurų. „Vertinant šių metų pirmojo ketvirčio rezidencijos išlaikymo išlaidas, kai pastatas nebuvo apgyvendintas, per 2017-uosius planuojama sutaupyti apie 4 tūkst. eurų“, – dėstė Vyriausybės Spaudos tarnybos atstovai.

Skaičiuojama, kad per metus rezidencijos išlaikymo išlaidos galėtų siekti maždaug 7 tūkst. eurų. Šie pinigai būtų panaudoti sąskaitoms už elektrą, vandenį, šildymą ir šiukšlių išvežimą apmokėti.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"